Prakaitavimas – normalus dalykas, jis nėra blogas. Prakaituojant vėsta organizmas, tai tarsi aušinimo skystis automobiliui ar kondicionierius Pietų Europos viešbutyje. Prakaito sudėtis priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau iš esmės jis sudarytas iš vandens, druskos, kalio ir likusių medžiagų.
Prakaituojant iš organizmo pasišalina tam tikri medžiagų apykaitos produktai (šlapalas, druskos), vaistai ir kt. Pats prakaitas yra bekvapis, tačiau jam išsiskyrus ir susimaišius su odos paviršiuje esančiomis bakterijomis gali atsirasti nemalonus kvapas. Bakterijoms veistis palanki karšta ir drėgna terpė, o pažastų paviršius – viena karščiausių mūsų kūno vietų.
Prakaituoti galima dėl kelių priežasčių: karščio, streso, fizinio krūvio ir ligos. Prakaituojant dėl karščio pirmiausia prakaitas išpila kaktą ir apskritai veidą ir tuomet eina žemyn – į pažastis, nugarą, kitas kūno dalis. Vis dėlto veidą galima greitai nuvalyti servetėle, o pažastims tai nepadės, ypač jei prakaitas jau smelkiasi į drabužius.
Geras kvapas vs. mažiau prakaito
Esminis skirtumas:
dezodorantas naikina bakterijas, o antiperspirantas mažina prakaitavimą.
Dezodorantai ir antiperspirantai gali sumažinti prakaitavimą, panaikinti nemalonų kvapą, sustabdyti mikrobų atsiradimą. Renkantis priemonę reikia atsižvelgti, kokio poveikio norima. Dezodorantas ne toks agresyvus kaip antiperspirantas. Esminis jų skirtumas – dezodorantas naikina bakterijas (kurios, susimaišiusios su prakaitu, ir sukelia tą nemalonų kvapą), o antiperspirantas mažina prakaitavimą. Taigi dažniausiai tenka rinktis – ar neskleisti nemalonaus kvapo, ar neprakaituoti.
Dezodoranto sudėtyje beveik visada yra aromatizuojamųjų elementų, pagrindinis komponentas – konservantas, turintis antibakterinį poveikį. O geras antiperspirantas gali sumažinti prakaitavimą. Jį reikia tepti tik ant sausos ir švarios odos, antraip bakterijų apsistos ant antiperspiranto. Tai puikus pasirinkimas, jei ką tik išlindote iš dušo ir norite gaiviai pradėti dieną. Tačiau jei jau suprakaitavote, antiperspirantas nepadės.
Stresas kvepia nekompetencija
JAV buvo atliktas eksperimentas siekiant išsiaiškinti, kokį vaidmenį prakaito kvapas vaidina žmonėms socializuojantis. Mokslininkai padarė išvadą, kad prakaituojančios dėl streso moterys žmonėms atrodo nepatikimos, nepasitikinčios savimi ir nekompetentingos. Prakaitą sportuojant ar kaitinantis paplūdimyje išskiria vienokios prakaito liaukos, o streso metu – kitokios. Pastarųjų kvapas, kaip paaiškėjo, labiausiai atbaido tiek vyrus, tiek moteris.
Dažna klaida – mėginti prigesinti prakaito kvapą kvepalais. Kvepalai anaiptol jo nepanaikina, užtat kokia susidaro kvapų simfonija! Jei esate linkusi jaudintis, pasipurškite dezodorantu, turinčiu antibakterinių priedų.
Kita medalio pusė
Prakaitavimas – natūralus organizmo procesas, o antiperspirantai jį slopina ir organizmui tenka ieškoti kitų būdų, kaip pašalinti toksinus. Antiperspirantai labiausiai kenkia dėl juose esančio aliuminio, kuris priskiriamas prie itin toksiškų medžiagų. Manoma, kad jis susijęs su Alzheimerio ligos vystymusi. Ir ne tik. Mokslininkai įrodė, kad dažnai naudojami antiperspirantai gali pakenkti sveikatai.
Antiperspirantai, turintys aliuminio druskų, yra vieni iš krūties vėžio rizikos faktorių.
Antiperspirantai, turintys aliuminio druskų, yra vieni iš krūties vėžio rizikos faktorių. Dažnai juos naudojant, pažastų srityje padidėja aliuminio koncentracija. Patekęs į organizmą aliuminis gali sutrikdyti hormonų veiklą ar pakeisti ląstelių struktūrą. Mokslininkai, ištyrę krūties navikų cheminę sudėtį, išsiaiškino, kad kuo arčiau pažasties yra navikas, tuo didesnė aliuminio koncentracija jame. Pats organizmas nekaupia šio metalo, taigi aliuminis į organizmą patenka su kosmetikos priemonėmis.
Be aliuminio ir alkoholio, kuris sausina odą, reikėtų vengti ir šių medžiagų: triklozano ir propilenglikolio. Triklozanas naikina visas bakterijas – tiek blogas, tiek geras, ir palieka organizmą be apsaugos. O nuo propilenglikolio gali išberti odą, jis siejamas su centrinės nervų sistemos pažeidimais. Šių medžiagų higienos priemonių sudėtyje būna nedideliais kiekiais, dėl to jos leidžiamos naudoti, tačiau liaudies išmintis byloja, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Natūralios priemonės
Norint įsigyti nekenksmingą dezodorantą, reikia patikrinti ne tik jo sudėtį, bet ir galiojimo laiką. Ekologiška kosmetika galioja trumpai, tad kuo trumpesnis priemonės galiojimo laikas, tuo daugiau šansų, kad ji bus saugi. Purškiamas dezodorantas geresnis pasirinkimas stengiantis, kad dezodorante būtų mažiau konservantų. Jo pakuotė sandaresnė, buteliukas neturi tiesioginio kontakto su oda.
Nereikėtų tikėtis, kad natūralus produktas taip efektyviai kovos su bakterijomis ar prakaitavimu kaip sintetinis.
Dar viena išeitis – natūralus dezodorantas – alūno akmenėlis. Ištirpęs ant odos, jis stabdo bakterijų dauginimąsi ir neutralizuoja prakaito kvapą. It kristalas atrodantis akmenėlis patrinamas ant švarios odos, jis netepa drabužių, yra ekonomiškas. Sudėtyje nėra alkoholio, kvapiųjų ar cheminių medžiagų. Tik nereikėtų tikėtis, kad natūralus produktas taip efektyviai kovos su bakterijomis ar prakaitavimu kaip sintetinis.
Šiandien mūsų oda tausojama kur kas labiau nei anksčiau. Šiuolaikinėms moterims nebeužtenka, kad priemonė naikintų blogą kvapą ar stabdytų prakaitavimą. Dėl nuolatinio skutimo ar depiliavimo pažastų oda tikrai neprimena kūdikio odelės. Taigi jau kuris laikas į dezodorantus dedama vitamino E, pantenolio, terminio vandens, migdolų ar net perlų ekstrakto ir įvairių rūšių augalų aliejaus – jie švelnina, minkština odą.
O kaip dėl dėmių?
Dauguma moterų renkasi pieštukinius dezodorantus ir gali susidurti su baltų dryžių ant drabužių problema. Dažniausiai tokių dryžių palieka kreminės arba gelinės konsistencijos antiperspirantai. Jais pasitepus, tenka bent kelias minutes palaukti, kol galutinai išdžius ir bus galima rengtis. Kompanija „Unilever“, Amerikoje parduodanti daugiausia dezodorantų (tokių kaip „Dove“, „Axe“, „Degree“), tą laukimą ir šokinėjimą, kad priemonė greičiau išdžiūtų, pavadino „ančiukų šokiu“.
Kad netektų rypuoti kaip ančiukams, kosmetikos gigantė nusprendė reabilituoti purškiamus dezodorantus: pernai gruodį buvo išleisti „sausi purškikliai“, kuriais pasipurškus galima iškart drąsiai vilktis drabužius. Šie dezodorantai bei antiperspirantai draugiškesni aplinkai nei ankstesnės kartos priemonės: flakonai mažesnės talpos, lengvesni.
Keli naudingi patarimai:
- Nenaudokite dezodorantų iškart po depiliacijos, nes sudirginsite odą.
- Jei susiruošėte degintis, nenaudokite dezodoranto, kurio sudėtyje yra alkoholio, antraip galite pasipuošti ne tik įdegiu, bet ir… pigmentinėmis dėmėmis.
- Vakare nuplaukite pažastis vandeniu ir muilu. Taip pašalinsite dezodorantų ar antiperspirantų likučius ir būsite gaivi.
- Jautriai odai skirti specialūs dezodorantai su užrašu „Sensitive“, jų sudėtyje nėra alkoholio, kuris gali sudirginti ir išsausinti odą.
- Dezodorantą, kaip ir veido kremą ar šampūną, reikia rinktis pagal savo poreikius. Kad atrastumėte gerą, gali tekti išmėginti kelis blogus.
