Profesorė dr. Dalia Žaliūnienė, Akių ligų klinikos Dienos chirurgijos skyriaus bei akių ligų rezidentūros vadovė, sako, kad pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų akių ligų – kataraktos ir glaukomos – tas, kad kataraktą galima išoperuoti ir grąžinti regėjimą, o glaukominiai regos nervo pakitimai, deja, negrįžtami.
– Kas yra katarakta ir kas jai būdinga? Kokie žmonės papuola į rizikos grupę?
– Katarakta – tai dažniausiai vyresnių žmonių liga, kurios metu nusilpsta matymas dėl akies lęšiuko sudrumstėjimo (dėl medžiagų apykaitos sulėtėjimo). Katarakta yra viena iš dažniausių aklumo priežasčių pasaulyje. Pagal 2010 m. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, dėl kataraktos apako 51 proc. pasaulio žmonių. Katarakta išlieka didelė prasto matymo priežastis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse.
Jaunesniems žmonėms katarakta gali atsirasti dėl akių traumos, buvusios akių operacijos (pavyzdžiui, vitektomija), akių uždegimų, tam tikros bendrinės ligos, tarkime, cukrinio diabeto, įtakos gali turėti rentgeno spinduliai ir spindulinis gydymas, taikytas galvos srityje, bei kai kurių vaistų vartojimas (pavyzdžiui, hormonų), žalingi įpročiai (rūkymas ir kt).
Retais atvejais pasitaiko įgimta kataraktos forma vaikams. Taip pat didelę įtaką ligos progresavimui turi ir ultravioletiniai saulės spinduliai, jie ypač kenkia akims ir dėl jų greičiau sudrumstėja akies lęšiukas. Nors katarakta dažniausiai laikoma organizmo senėjimo pasekme, pastaruoju metu liga pasireiškia vis jaunesniems pacientams.
– Papasakokite, kaip atpažinti kataraktos požymius?
– Lęšiukui pradėjus drumstėti, į akį sunkiai prasiskverbia šviesa, žmogus pradeda matyti lyg pro rūką ar matinį/purviną stiklą. Ligai progresuojant spalvos įgauna gelsvą atspalvį, daiktai tampa neryškūs. Darosi sunku vairuoti automobilį, ypač naktį, apie šviesos šaltinius randasi ratilai. Sunkiau matyti saulėtą dieną.
Žiūrint viena akimi vaizdas gali pradėti dvejintis. Nebetinka anksčiau nešioti akiniai ir galiausiai nebegalima jų parinkti (galimi atvejai kai žmogui visai nebereikia akinių skaitymui, t. y. pagerėja matymas į artumą).
Regėjimui silpstant atskiriama tik šviesa nuo tamsos, o vėliau ir visiškai apankama. Ilgai nesigydant, gali padidėti akies spaudimas, susergama glaukoma. Per kiek laiko prarandamas regėjimas dėl kataraktos tiksliai pasakyti negalima, kadangi kiekvienam žmogui šis laikotarpis gali būti skirtingas – vieni apanka staiga, kiti per kelis mėnesius ar per kelerius metus.
– Kaip išvengti šios ligos? Kokia kataraktos prevencija?
– Reikia vengti rizikos faktorių, tokių kaip rūkymas ir buvimas saulėje (vengti ultravioletinių saulės spindulių), tai gali apsaugoti ar atitolinti kataraktos vystymąsi. Cukrinis diabetas (ypač kai aukštas cukraus kiekis kraujyje) ir didelis kūno masės indeksas taip pat yra nustatyti kaip rizikos veiksniai kataraktos vystymuisi.
– O kaip gydoma katarakta?
– Vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas – kataraktos operacija. Šios operacijos metu per mažą pjūvį akyje pašalinamas drumstas natūralus lęšiukas ir įstatomas naujas skaidrus dirbtinis lęšis. Dirbtinis lęšis parenkamas pagal individualius paciento poreikius.
Kataraktos operacija yra neskausminga ir dažniausiai trunka nuo 30 minučių iki 1 valandos. Jei katarakta užleista ar yra komplikacijų, operacija užtrunka ilgiau. Po operacijos regėjimas pagerėja jau pirmosiomis dienomis, o po kelių savaičių – visiškai nusistovi. Po operacijos reikia laikytis tausojančio režimo ir naudoti akių lašus į operuotą akį.
Šiuo metu rinkoje yra labai didelė dirbtinų lęšių pasiūla. Visiems Lietuvos piliečiams priklauso nemokamas, valstybės nupirktas sulankstomas minkštas lęšis. Taip pat yra dirbtinių lęšių, kuriuos galima įsigyti sumokėjus kainų skirtumą. Operacijos metu dažniausiai yra daroma taip, kad žmogus po operacijos gerai matytų į tolumą, o artumui reikėtų akinių. Tokiais atvejais yra implantuojami vieno židinio dirbtini lęšiai. Retais atvejais (trumparegiams), rekomenduoja daryti atvirkščiai, t. y. po operacijos daryti geriausią matymą į artumą, o tolumui pasilikti silpnus akinius.
Vienintelis efektyvus kataraktos gydymo būdas – kataraktos operacija.
Taip yra galimybė koreguoti astigmatizmą dirbtinais intraokuliniais lęšiais, tada žmogui nebereikia nešioti akinių su cilindrų korekcija. Naujausi dirbtini lęšiai yra daugiažidininiai. Tokiais atvejais žmogus gali gerai matyti į keletą atstumų: tolumą, vidutinį atstumą ir artumą.
Visų intraokulinių lęšių atvejais galima maža skaičiavimo paklaida ir gali tekti po operacijos pagerinti matymą papildomais akinukais.
– Katarakta ir glaukoma dažniausiai tarpusavyje painiojamos ligos. Papasakokite, kuo pasižymi ši akių liga?
– Deja, bet glaukoma yra pirmaujanti priežastis pasaulyje dėl negrįžtamo aklumo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 5,2 milijono žmonių aklumo priežastis yra būtent glaukoma. 2013 metais visame pasaulyje glaukoma sergančių buvo 64,3 milijonai žmonių (40–80 metų). Iki 2020 metų šis skaičius išaugs iki 76,0 mln., o iki 2040 metų bus 111,8 mln. žmonių, sergančių glaukoma.
Glaukoma – tai akių liga, kai padidėja spaudimas akies viduje, siaurėja akiplotis, ima atrofuotis akies regos nervas ir silpnėja regėjimas. Akiplotis pradeda siaurėti iš periferijos, vėliau matoma kaip per vamzdį, galiausiai negrįžtamai apankama. Ši liga labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms (virš 40 metų), tačiau gali būti įgimta (dėl neišsivysčiusių akies struktūrų) ir išsivystyti jauniems žmonėms dėl kitų akies ar organizmo ligų.
Didelę reikšmę glaukomai išsivystyti turi paveldėjimas, dažniau vyriška lytis, padidėjęs bendras spaudimas, kraujagyslinės ligos – cukrinis diabetas, migrena ir kiti kraujotakos sutrikimai, ilgalaikis vaistų naudojimas (hormonų), traumos arba akies operacija, didelio laipsnio trumparegystė, plona ragena.
Sveikos akies spaudimas gali būti 10–20 mmHg, nors įvairiems žmonėms gali skirtis. Normalų akispūdį užtikrina pusiausvyra tarp akies skysčių gamybos ir jų pašalinimo, o tai lemia normalų akies funkcionavimą ir akies struktūrų mitybą. Glaukoma atsiranda pakilus spaudimui akies viduje. Ilgą laiką padidėjęs akispūdis pažeidžia akies nervines skaidulas ir regos nervą, dėl to siaurėja akiplotis ir silpnėja matymas. Glaukomos sukelti pakitimai yra negrįžtami.
Glaukoma gali būti pirminė atviro kampo, uždaro kampo, normalaus akispūdžio, antrinė – dėl kitų akies ligų ir kt. Ligos eiga labai įvairi. Dažniausiai lėta, todėl žmonės nepajunta ankstyvųjų simptomų. Kadangi akies neskauda, žmonės nesikreipia į gydytoją.
Deja, bet glaukoma yra pirmaujanti priežastis pasaulyje dėl negrįžtamo aklumo.
Kartais žmonės pajunta buką skausmą ar svetimkūnį akyje, padidėja ašarojimas, atsiranda akių nuovargis, gali užeiti ir praeiti matymo užtemimai, apie šviesos šaltinį ima rodytis ratilai, vėliau gali išsiplėsti akių kraujagyslės. Ilgai nekontroliuojamas akispūdis spaudžia regos nervą, nyksta nervinės ląstelės ir dėl to siaurėja akiplotis bei silpnėja matymas. Ilgai nediagnozuota ir vėlai pradėta gydyti glaukoma progresuoja ir sukelia aklumą.
Rečiau ši liga gali prasidėti staiga – ištinka ūmus glaukomos priepuolis. Tada labai skauda ne tik akį, bet ir visą veidą, galvą, akis būna paraudusi, vyzdys platus, staiga labai pablogėti regėjimas, gali pakilti temperatūra, pykinti. Panaikinti ligos sukeltų pakitimų neįmanoma, galima tik sustabdyti ligos progresavimą.
– Kaip diagnozuojama glaukoma?
– Nuo 40 metų reikia kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akispūdį, o jei jūsų šeimoje yra sergančiųjų glaukoma, tai reikia atlikti jau nuo 30–35 metų. Taip pat svarbu matuoti akispūdį sergantiems cukriniu diabetu, hipertonine liga, po akių traumų ar operacijų.
Mikroskopu objektyviai apžiūrimas akies priekinis segmentas (stebima ar nėra subatrofiška rainelė, sekli priekinė kamera, pseudoeskfoliacijos ir t.t.), įvertinamas akių dugnas – regos nervas. Taip pat matuojamas centrinis ragenos storis, atliekamas akipločio tyrimas, nervinių skaidulų tyrimas. Esant pakitimų tyrimuose, rekomenduojama pacientui kartoti tyrimus po 6–12 mėn.
– Kaip gydoma ši liga?
– Glaukoma gydoma visą gyvenimą. Skiriami akių lašai, kurie mažina akispūdį, gerina akies vidaus skysčių nutekėjimą ir tinklainės kraujotaką. Naudojamos kelių vaistų kombinacijos. Jei gydymas vaistais nepakankamas, reikalingas gydymas lazeriu arba operacija. Operacijos metu suformuojamas langelis arba praplečiamas kanalas, per kurį akies skysčių perteklius pasišalina iš akies, todėl nebespaudžiamas akies regos nervas. Taip pat galima implantuoti įvairius vožtuvus, šuntus, kurie padeda skysčiui nutekėti iš akies.
Nuo 40 metų reikia kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akispūdį, o jei jūsų šeimoje yra sergančiųjų glaukoma, tai reikia atlikti jau nuo 30–35 metų.
– Ką dar svarbu žinoti?
– Kadangi sergant šia liga dažniausiai nejuntama skausmo, o regėjimas ilgai išlieka geras, tik profilaktiškai tikrinant akių spaudimą atsitiktinai aptinkama glaukoma. Laiku pradėjus gydyti glaukomą, liga pristabdoma ir galima išvengti aklumo.
