„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Gražvydei virusas kirto per kojas, Matilda manė, kad mirs: liga nepraėjo be pasekmių

Jei galėtų laiką atsukti atgal, erkiniu encefalitu sirgusios vilnietė Matilda ir Gražvydė iš Pakruojo visų pirma – pasiskiepytų. Ir nors abiejų istorijos skirtingos, pasekmės sveikatai irgi labai nevienodos, 15min pašnekovės sutaria – erkių platinama liga, kuri pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus arba centrinę nervų sistemą, ne tik labai nemaloni, bet ir pavojinga, nes nėra erkinio encefalito virusą veikiančių vaistų.
Moteris
Moteris / 123RF.com nuotr.

Kaip pasakojo Matilda, ji nebuvo nusistačiusi prieš skiepus, bet atidėliojo – gal vėliau, gal kai bus daugiau laiko. Per pirmąjį karantiną, kai visi pasileido į parkus, miškus ir pievas, ji taip pat buvo gamtoje, tačiau erkės nematė.

Išgėrė nuskausminančiųjų gyvenimo dozę

„Viskas prasidėjo nuo keisto jausmo – tarsi peršalimas, tarsi silpnumas. Tačiau temperatūra kilo tik iki 37. Nuolatinį galvos skausmą lydėjo augant apatija. „Taip jaučiausi virš mėnesio. Įtariau, kad priežastis gali būti erkinis encefalitas, tačiau nei kraujo tyrimai, nei vėliau atlikti nugaros smegenų skysčio tyrimai to nepatvirtino“, – pasakojo Matilda, pridurdama, kad neaiškios priežasties galvos skausmus, kurie labai vargino, dar pastiprino punkcijos šalutinis poveikis.

Vaistų nevartojusi moteris per tą mėnesį mano išgėrusi viso gyvenimo nuskausminančiųjų dozę. „Tačiau naktį jie tik padėdavo užmigti. Prasidėję galvos skausmai vėl pažadindavo iš miego. Tolygus, solidus, nekintantis galvos skausmas. Dirbau nuotoliniu būdu, kaip vadovė bandžiau strateguoti įmonės veiklą ir visai neblogai sekėsi, tačiau iš manęs reikalavo didžiulių pastangų. Buvau veikli, veiksni, bet nesveika. Sugebėdavau susikaupti tik darbui, tik tam, ką privalau padaryti, kaip sakome, tam, ką esu „skolinga“, – prisiminė Matilda.

Po mėnesio prastos savijautos ir nežinomybės, kas vyksta, staiga pagerėjo: „Aš norėjau ir valgyti, ir veikti. Atsimenu, buvo mamos gimtadienis, kur visiems ruošiau kavą. Bet staiga po to pasidarė dar blogiau – galvos skausmas grįžo kartu su pačiu tikriausiu fiziniu silpnumu“.

123RF.com nuotr./Moteris
123RF.com nuotr./Moteris

Įtarė net vėžį

Matilda dėkinga gydytojams, kurie net ir karantinui sutrikdžius sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, ją priimdavo poliklinikoje. „Pasisekė papulti pas labai patyrusią infektologę, kuri iš karto išsiuntė į ligoninę, pasakiusi, kad man – erkinis encefalitas. Nenorėjau su ja sutikti, nes tyrimai nerodė šios ligos. Prašiau ieškoti, kas man yra, nes aš gal mirštu. Įtarimų jau buvo visokių – siūlė dantis tikrintis, darytis neurologinius, onkologinius tyrimus, smegenų tomografijas. Visi tyrimai buvo atlikti ir viskas buvo švaru“, – prisiminė vilnietė.

Erkinio encefalito diagnozė jai buvo patvirtinta infektologei paskyrus pakartotinį tyrimą. Paguldytai į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos skyrių, Matildai ir palengvėjo sužinojus nesiliaujančių skausmų bei silpnumo priežastį, ir pasidarė baisu – žinojo, kad nuo erkinio encefalito nėra vaistų.

Tai, ką pamatė ligoninėje, neguodė

„Lieki vienas su klausimu, o kas gi bus toliau. Kiek tu savyje turi to „parako“ ir sugebės ar nesugebės imunitetas susitvarkyti su liga. Tai, ką mačiau ligoninėje, neguodė. Labai šaunus gydytojas, paklaustas, kokioje stadijoje aš esu, pasakė, kad, jo nuomone, viskas bus gerai, nes suprantu, kad jis – gydytojas, suprantu, kur esu, ir viduryje kabineto nesišlapinu. Tokio sunkumo erkinio encefalito atvejų buvo ir mano palatoje. Mačiau, kaip jaučiasi žmonės, kurie negali valgyti, kalbėti, judėti“, – dalijosi vilnietė.

Savo atvejį ji vadina sėkmingu, palyginti su visomis galimomis erkinio encefalito pasekmėmis. „Svarbiausia, dingo galvos skausmas, kuris galėjo likti visam gyvenimui. Neturiu didelių miego sutrikimų. Likęs vadinamasis rankų tremoras – smulkus drebėjimas. Kavą galiu gerti, bet jei reikėtų atlikti preciziškesnius veiksmus, pvz., įverti siūlą į adatą, man būtų sudėtinga. Siuvėja nebebūsiu“, – juokavo Matilda.

123RF.com nuotr./Serganti moteris
123RF.com nuotr./Serganti moteris

Gražvydei ligos padariniai – rimtesni

Gražvydei iš Pakruojo, kuri taip pat sutiko pasidalinti savo istorija, teko patirti rimtesnius erkinio encefalito padarinius.

„Pabaisos“ – taip po 2019 metais persirgto erkinio encefalito erkes vadina Gražvydė. Rudenį pasijutusi blogai ji prarado apetitą, lyg nebejuto skonio, krėtė šaltis. „Jei šiuo laiku taip pasijustum, iš tiesų pagalvotum, kad „korona“, – pirmuosius erkinio encefalito ir koronaviruso požymius lygino 15min pašnekovė.

Po savaitės ji kreipėsi į gydytoją. Buvo paskirta lašinė. Pirmoji apie galimą koronavirusą užsiminė slaugytoja, tačiau Gražvydė erkės nematė, tad suabejojo įtarimu. Vis dėlto, slaugytoja pasikalbėjo su gydytoja, Gražvydei buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir išvežė į Šiaulių ligoninės priėmimą. Šiauliuose pasitvirtino, kad prastos savijautos priežastis – erkinis encefalitas.

123RF.com nuotr./Erkinio encefalito pažeistos smegenys
123RF.com nuotr./Erkinio encefalito pažeistos smegenys

Trenkė per kojas

„Aš pati supratau, kad negerai, ir kad man ne koks nors gripelis, kai trenkė per kojas. Pradėjau nebesiorientuoti, griuvinėti. Niekada anksčiau taip nebuvo buvę. Svaigo ir skaudėjo galva. Ligoninėje jau po pirmosios lašinės šviesesnis gyvenimas pasidarė. Bet kai atėjo reabilitologė, negalėjau atlikti rankų judesių, kaip prašė. Labai sutriko koordinacija. Sanatorijoje Palangoje lyg pagerėjo, bet bijojau vairuoti automobilį – orientacija buvo prasta. Pvz., negalėjau važiuoti atbuline eiga, nesiorientavau, į kurią pusę vairą sukti“, – vardijo Gražvydė.

Pabandžiusi išvažiuoti iš kiemo ji niekaip nepajėgė to padaryti – nukreivodavo į šoną ar pievas. Laimei, liekamieji reiškiniai silpnėjo, tačiau stiprėjo apatija, verksmingumas. Tas sujautrėjimas ir šiandien likęs, nors miego sutrikimai tik po kokių 8 mėnesių praėjo.

Iki erkinio encefalito depresiją vadino ponų liga

Kaip sako Gražvydė, nuotaikų kaitų ir depresijų jai niekada gyvenime nebuvo: „Juokdavausi, kad depresija – ponų liga, bet, pasirodo, visai ne. Gali ir po erkinio encefalito būti. Vienu žodžiu, tos erkės – tikri parazitai pabaisos, nors kai kažkas paragino pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, sakiau, kad prie manęs jos nelimpa. Į mišką eidavau trumpomis rankovėmis, su šortais, bet nebuvau nei mačiusi, nei regėjusi įsisiurbusios erkės. Ir tos su erkinio encefalito užkratu nemačiau, bet „pasisveikino“ kažkokiu būdu – gal nuotoliniu?“ – juokavo Gražvydė.

123RF.com nuotr./Moteris
123RF.com nuotr./Moteris

Dėl erkinio encefalito ji jaučiasi „prisišnekėjusi“, todėl dabar visiems draugams pataria nesiskiepyti, jei nori to paties, ką teko patirti jai. „Bet jeigu nori normaliai gyventi ir be pasekmių gamtoje būti – pirmyn. Negali žinoti, kur erkė gali įsisiurbti. Va, neseniai mamai įsisegė, nors niekur neišeina, tik į kiemą. Bjaurus tas erkinis encefalitas. Skiepykitės, nejuokaukit“, – sakė Gražvydė iš Pakruojo.

Prof. A.Mickienė: iš pradžių tyrimai rodo tik šiokius tokius pakitimus

Pirmoji Lietuvoje disertaciją apie erkinį encefalitą apgynusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė sakė, kad pirmieji erkinio encefalito požymiai gali būti labai įvairūs, tad gydytojai, rečiau susiduriantys su erkiniu encefalitu, įtaria visokių ligų.

„Kraujo tyrimai parodo šiokius tokius pakitimus: kartais labai mažai trombocitų, limfocitų, gali būti padidėję kepenų fermentai. Pamatę tokį kraujo tyrimą gydytojai, rečiau susiduriantys su erkiniu encefalitu, įtaria visokių ligų. Atsiunčia mums pacientų, įtardami hepatitą, plaučių, šlapimo takų uždegimą, kartais būna net kaulų čiulpų punkcijos padaromos, įtariant ūmią kraujo ligą“, – vardijo prof. A.Mickienė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Auksė Mickienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Auksė Mickienė

Pasak Infekcinių ligų klinikos vadovės, ligos pradžioje pasireiškia šioks toks gerklės perštėjimas, pykinimas, kartais – viduriavimas, tačiau dažniausiai – karščiavimas, sąnarių, kaulų laužymas, kaip per gripą. „Todėl pajutus pirmuosius požymius ir pagalvojama ne apie erkinį encefalitą, o apie kitas ligas, juolab, kad pirmoje stadijoje neurologinių požymių dar nebūna“, – komentavo prof. A.Mickienė.

Koronaviruso pandemijos situacijoje sunku atskirti naujojo viruso ir erkinio encefalito požymius, nes kaulų laužymas, temperatūra – sutampantys simptomai.

„Tiesiog reikia turėti omenyje, kad ir nuo erkės gali kilti temperatūra, laužyti kaulus, ir net nemačius erkės taip gali būti, jeigu buvome gamtoje ir galimai buvo ekspozicija su erke“, – pabrėžė prof. A.Mickienė.

Kas trečias ne visiškai pasveiksta

Erkinis encefalitas – tai sunki, erkių platinama liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Maždaug kas trečias, persirgęs erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.

Apsisaugoti nuo erkinio encefalito galima pasiskiepijus. Vaistų prieš erkinio encefalito virusą nėra.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“