„Gavome kvietimą prie tvenkinio, kur galimai nuskendo žmogus. Skubiai vykstam, greitis, švyturėliai, minčių dėliojimas ir susitarimas, kas ką darys. Kvietimo vietą pasiekėm per 3 minutes. Pamatytas vaizdas nuteikė ryžtingai: tvenkinys, apaugęs žolėmis, nors per karščius mėgstamas vietinių gyventojų. Ant kranto keletas pasimetusių žmonių, kažkas atsinešė virvę... Mums nieko kito neliko, kaip tik šokti į vandenį, nes tvenkinyje matėm skęstantį, į šauksmą nereaguojantį, žmogų“, - pasakojo tą karštą liepos rytą dirbę Tadas ir Karolis.
Po trumpo pasitarimo Karolis žaibiškai nusivilko viršutinius drabužius ir šoko į tvenkinį.
„Tvenkinys gilus, dugno nesiekiau. Per keletą sekundžių priplaukiau prie nukentėjusiojo. Tada teko viena ranka irtis kranto link, o kita tempti už rankos nukentėjusįjį. Tokiu būdu reikėjo įveikti apie apie 8 metrus. Tadas įbrido į vandenį ir padėjo ištempti nukentėjusįjį iš vandens. Akimirksniu pradėjome intensyvius gaivinimo veiksmus. Mūsų slengu: „monitorius, vena, deguonis“. Įvertinus kritinę būklę, atsiurbus vandenį pacientas buvo gaivinamas, atsirado pulsas. Į pagalbą atvykęs reanimobilis perėmė pacientą ir jį išgabeno į skubios pagalbos skyrių“, - gelbėjimo operacijos patyrimu dalinosi Karolis.
Pasak jaunų vyrų, iš įvykio vietos jie išvyko su plūstelėjusiu į kraują adrenalinu ir gera emocija, kad savo darbą padarė geriausiai, kaip tik galėjo. Išvyko palikdami viltį, kad viskas bus gerai.
„Kaskart, kai tenka gelbėti žmogų, GMP medikai panaudoja visas savo žinias, įgūdžius. Tačiau kartais jie turi priimti netikėčiausius sprendimus, kurie nesurašyti į jokias pareigybes ar darbo sutartis. Tai būna sprendimai, padiktuoti nuojautos, širdies“, - teigia medikai.
