Greitoji pagalba brangiau nei brangiausias taksi: už pervežtą sunkų ligonį – 79 eurų sąskaita

Artimieji pasirinkimo neturėjo – teko susimokėti

„Mano tėčiui priskirti dideli specialieji poreikiai – tai gulintis ligonis po insulto, kairė pusė visiškai paralyžiuota, dešinysis plautis pažeistas adenokarcinomos, t. y. plaučių vėžio, reikalingas deguonis. Jį pervežti įmanoma tik gulint.

Todėl mes neturėjome pasirinkimo, negalėjome jo transportuoti patys. Kovo pabaigoje su šeimos gydytojo siuntimu tėtį greitosios pagalbos automobiliu atvežėme į Alytaus ligoninę chirurgo konsultacijai. Gydytojas nusprendė, kad reikalinga kraujagyslių specialisto konsultacija, todėl parašė siuntimą į Vilniaus Santariškių klinikas, į kurias iš Alytaus ligoninės buvome atvežti greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Po kelių dienų tėtį išleido namo, bet parvežimu turėjau pasirūpinti pati.

Mums buvo pasakyta, kad ligoninė pervežimo neorganizuoja, buvo duotas Greitosios medicinos pagalbos stoties telefono numeris. Angiochirurgijos skyriaus personalas bandė ieškoti būdų, kaip tėtį pervežti, bet, pasirodo, tai neįmanoma nemokamai, nes tai verslas. Deja, ligonių ir jų artimųjų sąskaita.

Valstybė pelnosi iš kitų nelaimės. Transportavimo paslaugos kaina – 42 eurai už valandą! Iš viso teko sumokėti 78,72 eurus. Apie kokį ligonio ir artimųjų orumą visur kalbama? Juk neprašiau limuzino, tiesiog reikėjo gulintį ligonį saugiai parsivežti namo“, – pasakojo 15min pašnekovė.

​Valstybė pelnosi iš kitų nelaimės. Transportavimo paslaugos kaina – 42 eurai už valandą! Iš viso teko sumokėti 78,72 eurus.

Nuo Vilniaus iki Alytaus – 109 km. Pritaikius 0,49 euro taksi tarifą, susidarytų 52,43 euro suma. Taigi greitosios medicinos pagalbos paslaugos ligonio artimiesiems kainavo brangiau, tačiau kitos išeities jie neturėjo, kadangi norėjo savo kenčiantį tėvą parvežti saugiai.

Moteris neslėpė, kaip jai skaudu, kad mūsų šalyje pelnomasi iš ligonių ir juos slaugančių artimųjų, o žmonės, jos manymu, nedrįsta skųstis, kovoti už savo teises ar prašyti pagalbos, nes žino, kad visur atsimuš į abejingumo sieną. Jos tėvui nustatytas neįgalumas su slaugos poreikiu, tačiau, kaip pasakoja alytiškė, teko praeiti kryžiaus kelius, kol buvo sutvarkyti visi reikalingi dokumentai.

„Situacija dėl dokumentų tvarkymo baisi, biurokratija nevaldoma, informacijos jokios... vien popierių tvarkymas užtruko apie mėnesį. Tik vienas pavyzdys: tėčiui reikalinga funkcinė lova. Turiu visų ligų aprašymus, bet lova gali būti skirta tik tada, kai sutvarkyti visi dokumentai. Mūsų atveju tai užtruko apie tris savaites. Slauga mums paskirta nuo kovo vidurio, todėl dar jokių išmokų negavome.

Kiek išleidžiu tėčio slaugai, niekada neskaičiavau, tačiau vien deguonies aparato nuoma mėnesiui kainuoja 50 eurų. Dėl deguonies aparato kompensavimo per Ligonių kasas turi būti atliktas specialus kraujo tyrimas, kuriam ligonis turi atvykti į ligoninę, bet yra tokių, kuriuos vežti be galo sunku, nes pervežimas alina. Negi neužtenka gydytojo pulmonologo konsultacijos ir išvados dėl kompensuojamo deguonies aparato? Suprantu, kad visiems gauti kompensuojamą aparatą nėra galimybių, tačiau, manau, kad išimties atvejai turi būti numatyti“, – svarstė pašnekovė.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vanda Pumputienė

Į ligoninę pervežimas nemokamas, į namus – mokamas

Pasak Santariškių klinikų informacijos, jeigu ligonį reikia pervežti iš vienos ligoninės į kitą, gydymo įstaigos kiekvienu konkrečiu atveju tariasi tarpusavyje: įvertinama paciento būklė, transportabilumas, kalbamasi su paciento artimaisiais. Tačiau nereikia norėti, kad ligoninė teiktų taksi paslaugas. Mat pervežimo paslaugos iš tiesų yra brangios.

Kad paciento pervežimas iš ligoninės į namus yra mokamas, patvirtino ir Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė.

„Pervežimai į ligoninę yra nemokami, kadangi ligonis pervežamas dėl jo sveikatai pavojingos būklės, o į namus – mokami. Juk iš ligoninės jis vyksta namo jau po gydymo. Pervežimas – negydomoji paslauga, bet ligonis pervežamas su medikų brigada, jam suteikiama visa reikalinga įranga. Visa tai ir sudaro paslaugos kainą.

Beje, kartais tai gana sunkus darbas – žinia, dabartinė visuomenė tunka, todėl yra ką veikti, kai neštuvais tenka nešti 150 kg sveriantį žmogų. Dažnas susigadina stuburą. Kiekviena greitosios pagalbos stotis aptarnauja savo regioną. Mes vežame Vilniaus apskrityje. Jei ligonis gyvena toliau, artimieji paprastai sugalvoja, kaip jį pervežti, dažniausiai savo mašinomis. Problema paprastai kyla, tik kai pažeistas stuburas. Tuomet reikia lygaus, kieto pagrindo“, – pasakojo medikė.

Pasak jos, mokama paslauga yra paklausi – žmonės kreipiasi ir problemų dėl kainos paprastai nekyla. Įkainiai patvirtinti savivaldybės.

Vilniaus miesto savivaldybė, paprašyta pakomentuoti ligonio artimuosius pribloškusią paslaugos sumą, patikino, kad įkainį savivaldybė tvirtina remdamasi GMP sąnaudomis ir socialiniais kriterijais, t.y. įkainių projektą parengia GMP, susiskaičiavusi, kiek jiems tai kainuoja. Visi pinigai taip pat lieka GMP, kadangi apmokama suma kompensuoja jų išlaidas.

Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties tinklalapyje nurodoma, kad pacientų transportavimo išlaidas jų ar jų artimųjų prašymu, jei tai nėra būtina dėl paciento sveikatos būklės, pacientas moka savo lėšomis.

Pervežimo įkainiai priklauso nuo reikalingos automobilio įrangos ir brigados sudėties. Pigiausiai kainuoja pervežimas su pradinio gyvybės palaikymo brigada (automobilis be dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, skubios medicinos pagalbos specialistas, du GMP pagalbiniai darbuotojai ir vairuotojas-paramedikas). Valanda važiavimo tokiu automobiliu kainuoja 43,01 euro.

Brangiausiai kainuoja kelionė automobiliu su dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatu ir pažangaus gyvybės palaikymo brigada (gydytojas, skubios medicinos pagalbos specialistas, vairuotojas-paramedikas) – 71,16 euro.

Ministro įsakyme laisvė rinktis palikta gydymo įstaigoms

Pasak Valstybinės ligonių kasos, sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis yra apmokamos tokios GMP pervežimo paslaugos, kaip pacientų pervežimas iš vienos stacionarinės gydymo įstaigos į kitą, jei atgabenus pacientą paaiškėja, kad ši įstaiga pagal savo kompetenciją negali suteikti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Taip pat – pacientų, kurie gali būti gabenami tik GMP automobiliu, pervežimas iš stacionarinės gydymo įstaigos priėmimo-skubios pagalbos skyriaus į namus po to, kai pacientui suteikiamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos; pacientų pervežimas iš vienos įstaigos į kitą toliau tirti ar gydyti ir t.t.

Įkainį savivaldybė tvirtina remdamasi GMP sąnaudomis ir socialiniais kriterijais, t.y. įkainių projektą parengia GMP, susiskaičiavusi, kiek jiems tai kainuoja.

Taip pat šiame įsakyme yra nurodyta, kad be paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, GMP paslaugų teikėjai teikia ir kitas paslaugas, kurios neapmokamos iš PSDF biudžeto: pacientų pervežimas iš vienos ligoninės į kitą tolesniam gydymui arba procedūroms, tyrimams atlikti, jei pervežimas būtinas dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas derina siunčiančioji ir priimančioji gydymo įstaigos); pervežimas iš ligoninės į namus po gydymo, jei tai būtina dėl paciento sveikatos būklės (indikacijas nustato siunčiančioji gydymo įstaiga). Šiais atvejais paciento pervežimo išlaidas apmoka siunčiančioji gydymo įstaiga.

Už paciento transportavimo jo ar jo artimųjų prašymu, jei tai nėra būtina dėl paciento sveikatos būklės, paslaugas pacientas (ar jo artimieji) sumoka savo lėšomis.

Neįgalių asmenų ar asmenų, kuriems nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, transportavimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą paslauga, kada pervežimo metu nereikia teikti būtinosios medicinos pagalbos, yra priskirta socialinėms paslaugoms.