„Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad pradėti reikėtų įvertinant individualius veiksnius ir poreikius, nes draugės ar draugo patirtis jums gali būti netgi žalinga, o jų naudotas kontraceptikas – netinkantis.
„Tai, kas puikiai veikia draugams, nebūtinai tiks jums. Todėl renkantis iš plataus kontraceptinių priemonių asortimento reikia įvertinti ne aplinkinių patarimus ar jų turimą kontraceptikų naudojimo patirtį, tačiau atsižvelgti į individualią sveikatos būklę, gyvenimo būdą, lytinių santykių dažnumą, amžių bei galimas kontraindikacijas. Taip galite išsirinkti sau tinkančią kontracepciją, o asmeniai poreikiai nukreips jus tinkama linkme“, – teigia R.Blynas.
Kontraceptikų rūšys: pasirinkimą pasufleruos poreikiai
„Jeigu planuojate savo ateitį ir ketinate auginti vaikus, ginekologas gali paskirti receptinių geriamųjų hormoninių priemonių. Jeigu jums nepriimtina gerti tabletes ar yra rizika, kad pamiršite tai daryti reguliariai, galima pasirinkti ilgalaikę kontracepciją – gimdos spirales. Jeigu nesinori vartoti hormoninių preparatų ar to neleidžia sveikata – galima naudoti barjerinę kontracepciją“, – teigia R. Blynas.
Kontraceptikų veikimas: ką svarbu žinoti?
Pasak vaistininko, visi kontraceptikai turi skirtingą, procentais išreikštą, apsaugos nuo neplanuoto nėštumo lygį, tačiau tik prezervatyvai sumažina tikimybę užsikrėsti dalimi lytiškai plintančių ligų. Tyrimai rodo, kad prezervatyvai efektyviai apsaugo nuo tų ligų, kurios plinta maišantis kūno skysčiams: gonorėjos, chlamidiozės, trichomonozės. Barjerinė apsauga neapsaugo nuo ligų, kurios dažniausiai yra perduodamos per odos kontaktus ir tas sritis, kurių neuždengia prezervatyvas: lyties organų pūslelinės, žmogaus papilomos viruso infekcijos (ŽPV), sifilio ir minkštojo šankerio.
„Be to, kad prezervatyvai apsaugo nuo dalies lytiškai plintančių ligų, juos taip pat lengva naudoti, o įsigyti – nebrangu, palyginti su kitomis kontraceptinėmis priemonėmis. Tačiau jie turi ir trūkumų: gali plyšti, netinkami alergiškiems lateksui ir reikalauja išankstinio pasirūpinimo, o apsaugos nuo neplanuoto nėštumo lygis nėra pats aukščiausias – siekiama 80 proc. riba“, – pasakoja R.Blynas.
Greitosios priemonės veiksmingumas – ribotas laike
Vaistininkas teigia, kad esminis dalykas, kurį reikia žinoti apie greitąsias pagalbos priemones, naudojamas po nesaugaus lytinio akto yra tai, jog jų veikimo laikas yra ribotas ir galima sulaukti šalutinių poveikių.
„Geriausia šias priemones suvartoti per pirmą parą nuo lytinio akto, nes veiksmingumas su kiekviena diena mažėja. Pirmąją veiksmingumas yra virš 90 proc., antrąją parą – 70 proc., o trečiąją – 50 proc. Reikėtų priminti, kad tokios priemonės yra hormoninės ir gali sukelti nepageidautinų šalutinių reakcijų, pavyzdžiui pykinimą ir vėmimą. Taip pat išgertai tabletei pasišalinus iš organizmo su skrandžio turiniu, kontraceptinis efektas gali likti nepasiektas“, – sako R.Blynas.
Spermicidai veikia tik kaip papildoma apsauga
Anot vaistininko, rečiausiai klientai renkasi spermicidus. Tai lemia žemas apsaugos nuo neplanuoto nėštumo lygis, toksinis poveikis ir tai, kad juos reikia naudoti kartu su prezervatyvu, diafragma ar gimdos kaklelio gaubtuvėliu.
„Vietinio veikimo kontraceptinėms prekėms priskiriamų spermicidų, kuriuose esanti medžiaga trukdo laisvam spermos judėjimui, apsaugos lygis nėra itin aukštas – 72 proc. Makšties žvakučių ar tablečių formos spermicidai gali būti tinkami žindančioms ir menopauzinio amžiaus moterims, kurios skaičiuoja pirmuosius pasibaigusių menstruacijų metus. Be to, jų sudėtyje esančios cheminės medžiagos ne tik toksiškai veikia spermatozoidus, tačiau gali sukelti ir alergines reakcijas“, – pastebi R.Blynas.
Ginekologų paskiriama receptinė kontracepcija
„Teisingai naudojamų sudėtinių hormoninių kontraceptikų efektyvumas – 99,7 proc. Tokios priemonės ne tik suteikia aukštą ir stabilią apsaugą nuo neplanuoto nėštumo, tačiau turi grįžtamąjį poveikį vaisingumui beveik iš karto nutraukus jų naudojimą. Reikia paminėti ir tai, kad šios priemonės taip pat turi papildomų nekontraceptinių pranašumų: stabilizuoja mėnesinių ciklą, sumažina priešmenstruacinio sindromo simptomus, turi teigiamą poveikį odos ir spuogų gydymui“, – sako R.Blynas.
Tačiau tabletes gerti ir pleistrus ar makšties žiedus keisti reikia reguliariai – dalis žmonių tai pamiršta, taip sumažindami jų kontraceptinį poveikį. Taip pat šios priemonės pasižymi ir dideliu kiekiu kontraindikacijų, kurias turi įvertinti gydytojas ginekologas.
„Ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai priskiriamų varinių gimdos spiralių apsauga siekia 99,4 proc., o hormoninių gimdos spiralių – net 99,8 proc. Jų aukštą apsauga lemia dvejopas veikimas – pirma, jos veikia mechaniškai, trukdydamos spermatozoidui nukeliauti iki kiaušinėlio, kurį galėtų apvaisinti. Antra, viena jų atpalaiduoja hormonus, o kita – vario jonus, kurie palengva sudaro barjerą, kaip ir geriamos kontraceptinės tabletės“, – pastebi R.Blynas.
Vaistininkas priduria, kad apie šias priemones nereikės galvoti kasdien, nes ir varinės, ir hormoninės spiralės veiksmingumo laikas yra 5 metai. Be to, jos beveik neturi kontraindikacijų ir pradeda veikti netrukus po įvedimo į gimdą, tačiau praėjus 4 savaitėms rekomenduojama apsilankyti pas ginekologą ir patikrinti, ar spiralė tvirtai laikosi, o iki tol naudoti papildomą barjerinę kontracepciją. Tai, kad spiralę pašalinus, beveik iš karto grįžta ir vaisingumas – dar vienas privalumas.
Geriausia kontraceptinė priemonė yra ta, kuri dera prie kiekvieno asmeninių poreikių ir propaguojamo gyvenimo būdo, o ne aplinkinių turimos kontraceptikų naudojimo patirties.
