Gripo plitimas ir poveikis organizmui
Specialistų teigimu, mūsų šalyje gripo sezonas dažniausiai prasideda spalį ir tęsiasi iki pat gegužės. Virusas piką pasiekia gruodžio ir sausio mėnesiais – tuomet sergamumas būna didžiausias. Kasmet Lietuvoje gripu suserga 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų. Pasak medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytojos E.Šukės, gripas – labai gudrus virusas, mat jis nuolatos mutuoja, keisdamas savo genetinę informaciją ir taip nepertraukiamai plisdamas.
„Žmonių ir gyvūnų imunitetai, susidūrę su gripo virusu, išmoksta nuo jo apsiginti. Jei virusas nekistų, gripu sirgtume vos vieną kartą gyvenime. Visgi virusas kasmet keičia savo išvaizdą: kinta tam tikri receptoriai ir išorinės viruso dalys, vadinamos antigenais. Kas kartą susidūrę su tokiu „nematytu“ virusu, imunitetai turi mokytis kovoti su juo iš naujo“, – sako medikė.
Gydytoja paaiškina, kad kai virusas mutuoja nedaug ir būna bent iš dalies panašus į savo pirmtaką, laukiamas įprastas gripo sezonas, tačiau, kai virusas visiškai pakeičia savo išvaizdą ir įvyksta didelė mutacija – kyla pasaulinės gripo epidemijos.
Geriausi būdai apsisaugoti nuo pavojingo viruso
Kai kurie žmonės mano, kad nuo gripo viruso juos išgelbės reguliarus vitaminų vartojimas, sportas ar sveika mityba. Daug žmonių pasitiki ir tradicinėmis profilaktikos priemonėmis, tokiomis, kaip dažnas rankų plovimas, masinių susibūrimo vietų vengimas ar patalpų vėdinimas. Tačiau medikai tikina, jog nuo viruso tai neapsaugos.
Gydytoja E.Šukė teigia, kad veiksmingiausias apsisaugojimo nuo gripo viruso ir jo komplikacijų būdas yra skiepai. Taip yra todėl, kad specialistai kasmet sukuria atitinkamas gripo vakcinas, kurios padeda padidinti atsparumą būtent tą sezoną siaučiančiam virusui ir ženkliai sumažinti galimų komplikacijų riziką.
„Šiemet vakcina skiriasi tuo, kad pakito abu A tipo gripo virusai ir jie šių metų vakcinoje yra nauji. A tipo gripo virusas yra pavojingesnis ir sukelia epidemijas, o B tipo gripas dažniausiai sukelia lengvesnę ligos eigą, epidemijas sukelia labai retai. Taigi pernai skiepyta vakcina šiemet galėtų apsaugoti tik nuo lengvo gripo, o nuo sunkaus A tipo gripo jau yra neveiksni“, – pasakoja gydytoja.
Skiepytis reikia kasmet
Pasak medikės, labiausiai į skiepijimosi naudą reikėtų atkreipti dėmesį žindančioms moterims, vaikams iki 4 metų bei tėvams, auginantiems darželinio ar mokyklinio amžiaus vaikus.
„Skiepytis būtina kasmet. Tai geriausia daryti rugsėjo–spalio mėnesiais, kai gripo atvejų dar neregistruojama arba registruojami tik pavieniai. Po vakcinacijos imunitetas susiformuoja per dvi savaites, todėl skiepytis išgirdus apie epidemiją jau yra gerokai per vėlu“, – patarimu dalijasi E.Šukė.
Nors visuomenėje paplitęs mitas, kad po gripo vakcinacijos susergama lengva gripo forma, specialistė paaiškina, jog tai nėra tiesa. Pasak jos, po gripo, kaip ir po kiekvieno kito skiepo, 2–3 paroms sumažėja natūralus žmogaus imunitetas ir kur kas paprasčiau yra susirgti bet kokia kita virusine ar bakterine liga, tačiau tai jokiu būdu nebus gripas.
„Po skiepijimo nuo gripo žmogus gripu niekada negali susirgti. Gripo vakcina yra „negyva“. Tai reiškia, kad jos sudėtyje gripą sukeliančių virusų nėra, yra tik įvairios jų dalys – antigenai, tačiau jie ligos sukelti niekada negali, jie tik išmoko mūsų imunitetą su jais kovoti“, – aiškina E.Šukė.
