Epidemija – Kaune ir Jonavoje
Sausio 17-ąją paskelbti duomenys rodo, kad per pirmąsias dvi šių metų savaites sergamumas gripu gana grėsmingai auga. Gripo epidemija jau paskelbta Kauno mieste (sergamumo rodiklis 138,6 atv./10 tūkst. gyv.) ir Jonavos rajone (sergamumo rodiklis 134,27 atv./10 tūkst. gyv.).
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų/10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.
Skaičiai, kiek užregistruota tokių ligonių, išties gąsdina. Duomenis galite pamatyti čia. Palyginus pirmąją ir antrąją 2017 metų savaites, sergamumas gripu ir ŪVKTI augo visose Lietuvos apskrityje. Labiausiai – Alytaus (nuo 105 atvejų 10 tūkst. gyventojų iki 117,39 atvejų), Kauno (nuo 101,64 atvejų/10 tūkst. gyventojų iki 114,63 atvejų), Klaipėdos (nuo 77,13 atvejų/10 tūkst. gyventojų iki 87,4 atvejų), Panevėžio (nuo 88,28 atvejų/10 tūkst. gyventojų iki 106,31 atvejo), Marijampolės (nuo 61,78 atvejo/10 tūkst. gyventojų iki 78,01 atvejo) apskrityse. Kitur šie pokyčiai mažesni, bet gripo atvejų skaičius augo visur.
Vilniaus rajone 10 tūkst. gyventojų tenka 205,5 gripo ir ŪVKTI atvejai.
Vilniaus apskrityje daugiausia sergama Vilniaus rajone – čia 10 tūkst. gyventojų tenka net 205,5 gripo ir ŪVKTI atvejai. Švenčionių rajone skaičiai irgi gana grėsmingi – 117,44 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Tačiau bent kol kas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras neturi duomenų, kad šie rajonai būtų paskelbę apie gripo epidemiją.
Vilniaus mieste sergančiųjų kiek mažiau – 91,28 atvejis 10 tūkst. gyventojų.
Dabar – grėsmingiausias metas
Tačiau tai dar ne pabaiga. Sausio pabaiga ir vasaris yra tas metas, kai registruojama daugiausia sergančiųjų gripu asmenų ir mirčių nuo šios infekcijos. Kaip pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, Vilniuje šią savaitę nuo gripo mirė dar vienas asmuo. Tai jau trečia mirtis nuo gripo šiemet.
Antrąją šių metų savaitę dėl gripo ligoninėse vien Vilniaus apskrityje atsidūrė 34 asmenys, iš jų 10 vaikų iki 2 metų, 16 – 2-17 metų vaikų, viena nėščioji, keturi žmonės gydomi intensyvios terapijos skyriuje.
Biruta Zdanevičienė, šio departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja, 15min sakė, kad viena dažniausių gripo komplikacijų yra plaučių uždegimas, kurį sukelia pneumokokai. Tačiau grėsminga ne tik ši liga.
„Amerikiečių mokslininkai jau seniai įrodė, kad žiemos metu ypač padaugėja infarktų ir insultų. Tad buvo atlikti tyrimai, po kurių paaiškėjo, kad gripo virusas yra paskutinis veiksnys, kuris nužudo žmones, turėjusius polinkį į šias ligas.
Ne be reikalo valstybė finansuoja gripo skiepų vakcinas ir rizikos grupių žmonėms jos yra nemokamos. Tai visi vyresni nei 65 metų žmonės, nes jie jau turi organizmuose įvairių pakenkimų, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, jų organizmai yra nusilpę. Taip pat – nėščiosios, joms labai svarbu pasiskiepyti, nes pasekmės gali būti skaudžios ir joms, ir jų kūdikiams, ypač turint omeny, kad vos gimę kūdikiai iki pusės metų neskiepijami“, – teigė B.Zdanevičienė.
Gripas šiemet „piktas“
Užkrečiamųjų ligų specialistė tikina, kad skiepytis nuo gripo galima viso sezono metu, kuris gali užtrukti iki kovo pabaigos. Ir nors vakcina 100 proc. nuo ligos neapsaugo, ji gelbsti bent jau nuo komplikacijų ir mirčių. Anot B.Zdanevičienės, nemokamų vakcinų dauguma gydymo įstaigų jau neturi. Vis dėlto, jeigu rizikos grupių atstovai kreiptųsi į Visuomenės sveikatos centrus, jų specialistai tikrai nukreiptų ten, kur vakcinų dar yra likę.
Amerikiečių mokslininkai jau seniai įrodė, kad žiemos metu ypač padaugėja infarktų ir insultų, – teigė B.Zdanevičienė.
O šią žiemą gripas tikrai „piktas“: pasak B.Zdanevičienės, šiemet gripo atvejų yra dvigubai daugiau, negu buvo pernai tuo pačiu metu: „Pernai turėjome palyginti nedidelį sergamumo pakilimą šituo metų laiku. Šiemet yra beveik dvigubai daugiau, todėl tikrai raginame kreiptis žmones į gydymo įstaigas dėl skiepų. Ypač tuos, kuriems labiausiai gali pakenkti gripo virusas.“
Artimiausiomis dienomis orai bus šiltesni, prasideda atodrėkis, kas irgi nesustabdys plintančio gripo.
Gripo virusas dažniausiai platinamas kosint, čiaudint ar kalbant mažesniu nei pusantro metro atstumu. Gripo užkratas plinta ir per rankas liečiant virusais užterštus paviršius, todėl būtina dažnai jas plauti ir vengti liesti burną ar nosį. Be to, namuose, darbe ar ugdymo įstaigose turi būti dažnai vėdinamos patalpos ir kruopščiai valomi visi liečiami paviršiai.
„Ir negalima sergantiems eiti į darbą, į ugdymo įstaigas, taip ir liga platinama, ir patys ligoniai organizmą vargina, kuriam jau pakenkta“, – kaip išvengti viruso, patarė B.Zdanevičienė.
Gripo simptomai
Ir negalima sergantiems eiti į darbą, į ugdymo įstaigas, – teigė B.Zdanevičienė.
Užsikrėtus gripu, slaptasis periodas trunka nuo 24 iki 72 valandų, vėliau atsiranda pirmieji ūmios ligos požymiai – šalčio krėtimas, didelė temperatūra (39–40 laipsnių), sausas kosulys, bendras silpnumas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai. Gali užgulti nosį, skaudėti gerklę. Kartais pasitaiko ir netipiškų gripo simptomų: šleikštulys, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio, pilvo skausmas, viduriavimas.
Gripas žmogų užklumpa staiga, sergama nuo 4 iki 7 dienų, temperatūra krinta palaipsniui. Kosulys ir silpnumas gali išlikti net kelias savaites. Gripą kartais galima supainioti su kitomis kvėpavimo takų ir bakterinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, kraujo užkrėtimu, meningokokine infekcija, plaučių uždegimu, meningitu, vidurių šiltine ir kt.
Gripo infekcija nėra peršalimo liga. Peršalimo ligas sukelia daugiau kaip 200 virusų, kurie dažnai tampa ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų priežastimi, tačiau šios infekcijos dažniausiai nesukelia komplikacijų, nebūna stipraus karščiavimo, nebūdingas raumenų skausmas, nėra ypatingo silpnumo požymių, dažniausiai ligoniai pajėgia vaikščioti. Tokių susirgimų trukmė nėra labai ilga, žmonės nuo jų nemiršta.
Dėl sezoninio gripo pasaulyje kasmet miršta iki milijono žmonių, iš jų apie 100 tūkst. vaikų, jaunesnių nei 5 metų. Mokslininkų teigimu, su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, nei oficialiai nustatoma.
