Sunkiausia – mažiesiems ir asmenims su nusilpusiu imunitetu
Nuo gripo komplikacijų labiausiai kenčia rizikos grupės asmenys – vaikai iki 5 metų amžiaus, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir nėščios moterys.
Dėl besilaukiančioms moterims gresiančios didelės komplikacijų rizikos – priešlaikinio gimdymo, hospitalizacijų ir netgi mirties – rekomenduojama nėščiąsias skiepyti nuo gripo bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.
Didelė rizika susirgti gripo sukeltu plaučių uždegimu taip pat išlieka sergantiems bronchine astma ar kitomis uždegiminėmis plaučių ligomis.
Gripas gali baigtis komplikacijomis
Tik dalis šaltojo metų laiko virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija užsikrėtusių žmonių atsiperka ilgesniu pagulėjimu lovoje ar plaučių uždegimu.
Kasmet fiksuojami nauji atvejai, kuomet gripo komplikacijos juo susirgusiems pasibaigia širdies raumens uždegimu, encefalitu ar inkstų nepakankamumu.
Kiekvieno gripo sezono metu mirčių skaičius nuo gripo ir jo komplikacijų pasaulyje kasmet sudaro nuo 250 000 iki 500 000 atvejų.
Būtinosios prevencijos priemonės
Lietuvoje gripas įprastai prasideda spalį ir tęsiasi iki gegužės mėnesio. „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Rasa Isevičienė primena, kad yra kelios prevencinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo šios infekcijos.
„Patariama dažnai vėdinti patalpas ir plauti rankas, kuo daugiau laiko leisti gryname ore, kuo daugiau grūdintis ir gripo sezono metu vengti masinio susibūrimo vietų“, – apsisaugojimo nuo gripo būdus kasdienybėje pateikia specialistė.
Efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, yra skiepai. Šeimos gydytoja R.Isevičienė skiepytis rekomenduoja iki gripo protrūkio pradžios. Suaugusiems užtenka vienos vakcinos, o iki tol neskiepytiems vaikams nuo 6 mėnesių iki 9 metų amžiaus reikalingos dvi vakcinos su 4 savaičių pertrauka.
Visavertė imuninė apsauga nuo gripo susiformuoja praėjus 2–3 savaitėms po skiepo, o pakankamas imunitetas prieš virusą išsilaiko apie 6–12 mėnesių.
Skiepus supantys mitai
Pacientai dažnai baiminasi skiepo komplikacijų, kadangi sieja gripo vakciną su prieš kurį laiką vartotomis gyvomis susilpnintomis vakcinomis, kurios sukeldavo į gripą panašius simptomus.
Lietuvoje gripo vakcinacijai šios vakcinos nebėra naudojamos. Šiuolaikinėms vakcinoms naudojamos gripo viruso dalelės – vadinamieji antigenai – kurie suaktyvina žmogaus imunitetą, bet simptomatikos nesukelia. Dažniausiai pasitaikantys lengvi šio skiepo šalutiniai reiškiniai – daugiausia tris paras tetrunkantis skausmas, paraudimas, sukietėjimas injekcijos vietoje bei per keletą dienų praeinantis bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmas. Nerekomenduojama skiepytis tik tiems, kurių organizmas jautrus kiaušinio, vištos baltymams, gentamicino preparatams.
Kada susirūpinti sveikata?
Svarbu žinoti, kad šaltuoju metų laiku neretai pasitaikantis vien gerklės skausmas ar vien karščiavimas dar nereiškia, kad susirgote gripu.
Gripas pasižymi aiškiais simptomais: karščiavimu (virš 38ºC), bent vienu vietiniu simptomu – kosuliu, gerklės skausmu, sloga – bei nors vienu iš bendrinių simptomų (šaltkrėtis, prakaitavimas, galvos ir raumenų skausmai).
Pajutusiems šiuos simptomus, medikai rekomenduoja likti namuose.
Pasikliauti savo srities specialistais
„Antėja laboratorija“ medicinos centruose gripo diagnozavimui jau antrus metus naudojami greitieji (ang. – „Express“) testai, padedantys vos per kelias minutes patvirtinti arba atmesti gripo diagnozę.
Šis tyrimas atliekamas tiek vaikams, tiek suaugusiems ir yra neinvazinis – jam pakanka tepinėlio iš nosies arba nosiaryklės.
Įvertinęs rezultatus bei paciento būklę, gydytojas gali skirti gydymą priešvirusiniais preparatais, ne tik slopinančiais viruso dauginimąsi, bet ir mažinančiais komplikacijų riziką.
Gydymą rekomenduojama pradėti iki 48 valandų nuo susirgimo pradžios.
Įsibėgėjant spaliui, kurio metu gydytojų kabinetus pasiekia pirmieji gripo atvejai, tinkamai pasiruoškime, būkime sveiki ir atsakingai saugokime save bei savo artimuosius!
