Savivaldybės, kuriose rizika – didžiausia
Priešingai nei dauguma mano, visą rudens laikotarpį iki pat lapkričio vidurio miškuose knibždėte knibžda erkių, kurių pernešamos ligos – erkinis encefalitas ir Laimo liga – itin pavojingos sveikatai, galinčios sukelti netgi mirtį.
Lietuvos teritorijoje yra plačiai paplitęs pagrindinis šių ligų platintojas – Ixodes ricinus erkė, kuri gyvena ne tik miškuose, bet ir miesto žaliosiose zonose: parkuose, pievose prie gyvenamųjų namų, vaikų darželių aikštelėse.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2010 – 2015 m. erkiniu encefalitu sirgo 2662 gyventojai, nuo šios ligos mirė 19 žmonių. Tuo tarpu Laimo liga per šį laikotarpį užsikrėtė 14503 asmenys.
Vadovaujantis praėjusių metų rodikliais, iš 10-ies Lietuvos apskričių, pagal erkinio encefalito susirgimo atvejus, tenkančius 100 tūkst. gyventojų, didžiausia rizika užsikrėsti šia liga nustatyta Utenos, Panevėžio ir Alytaus apskrityse.
Pagal Laimo ligos susirgimo atvejus, tenkančius 100 tūkst. gyventojų, didžiausioje rizikos grupėje yra laikomos Panevėžio, Vilniaus, Kauno ir Utenos apskritys.
Ligų sukeliami pavojai
Bene pavojingiausia erkių platinama neurologinė liga – erkinis encefalitas, kuris pažeidžia centrinę nervų sistemą ir yra perduodamas per virusu užsikrėtusių erkių seiles. Dėl šios priežasties įkandus erkei, užsikrėsti erkiniu encefalitu galima per kelias minutes.
Ši liga net trečdaliui žmonių palieka visą gyvenimą išliekančius reiškinius, tokius kaip galvos skausmai, psichikos sutrikimai, bendras kūno silpnumas, paralyžius, kalbos sutrikimai. Negydoma liga gali sukelti komą ar mirtį.
Tuo tarpu Laimo ligą (boreliozę) platina Borrelia burgdorferi bakterijomis užkrėstos erkės. Bakterijos tūno erkės žarnyne, bet erkei įsisiurbus į gyvūno ar žmogaus organizmą, bakterijos iš lėto ima slinkti seilių liaukų link, iš kur vėliau su seilėmis patenka į naujojo šeimininko organizmą.
Negydoma boreliozė gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip stiprus galvos skausmas, bėrimas, neurologiniai reiškiniai, artritas su stipriais sąnarių skausmais ar širdies problemos.
Atmintinė grybautojams
Klaidinga manyti, jog rudenį erkių pavojus atslūgsta. Tą byloja ir Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) pateikti duomenys: vadovaujantis užregistruotų susirgimų Lietuvoje 2015 m. ataskaitomis, didžiausias susirgimo atvejų skaičius yra fiksuojamas spalio mėnesį.
Taigi net jei ir vasarą leisdami gamtoje išvengėte erkės įkandimo, vis dėlto rudenį patartina išlikti budriems – naudoti visas apsaugines priemones, kurios leistų išvengti ne tik papildomų rūpesčių, bet ir apsaugotų jūsų ir jūsų šeimos sveikatą nuo rimtų susirgimų.
-
Galite apsisaugoti nuo erkių vilkėdami apsauginius drabužius, pavyzdžiui, avėdami aulinius batus, mūvėdami kelnes ar vilkėdami viršutinius drabužius ilgomis rankovėmis. Erkės lengviau pastebimos ant drabužių, bet ne ant odos. Norint lengviau pastebėti ant drabužių nusėdusias erkes, patariama į mišką eiti dėvint kuo šviesesnių spalvų aprangą.
-
Kol kas pati efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito – vakcina, kurios efektyvumas siekia net 98 proc. Vakcina yra tinkama tiek suaugusiems, tiek vaikams nuo 1 metų amžiaus. Kadangi erkiniu encefalitu galima užsikrėsti labai greitai, todėl greitai pašalinus erkę, nuo šios infekcijos, priešingai nei boreliozės atveju, neapsisaugosite. Skiepytis galima pradėti bet kada, dėl skiepų grafiko pasitarkite su gydytoju.
-
Kiekvieną sykį einant į mišką būtina naudoti repelentus, atbaidančius erkes. Kadangi erkės platina ir tas ligas, nuo kurių skiepų nėra – Laimo ligą, erlichiozę, todėl pasiskiepijus tik nuo erkinio encefalito, vis tiek reikia atidžiai saugotis nuo erkių. Repelentų yra įvairių: cheminiai arba augaliniai (pvz., eteriniai aliejai). Jais reikia purkšti drabužius, tepti apnuogintas kūno vietas.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
LT/ENC/0068/16
