Žmonės nestojo – įsibaiminę apgaulės?
15min skaitytojas pirmadienio rytą važiuodamas iš Kauno į Vilnių autostradoje pamatė neįprastą vaizdą: kelkraštyje stovintį automobilį, šalia kurio gulėjo pakankamai jaunas, tvarkingai apsirengęs vyras. Matėsi, kad mojuodamas rankomis jis desperatiškai bando stabdyti visus automobilius. Pasak jo, eismo srautas buvo didžiulis, tačiau visi automobiliai važiavo pro šalį.
„Suprantu, visi skuba, tačiau tokia situacija rodo, koks yra mūsų visuomenės socialinės atsakomybės lygis, ir tai liūdina. Kol laukėme atvykstančių medikų, sunegalavęs vyras pasakojo, kad ant žemės gulėjo ir automobilius stabdė apie 10 minučių, o lauke buvo vos 2 laipsniai šilumos. Suprantu, kad žiniasklaidoje aprašoma ne viena istorija, kuri baigiasi liūdnai, kai kažkas kažkur autostradoje ar dar kur sustoja. Tačiau ar tai normalu?“ – klausė pilietiškas vyras.
Vyras ant žemės gulėjo ir automobilius stabdė apie 10 minučių, o lauke buvo 2 laipsniai šilumos.
Negalvodamas, kaip pats juokavo, apie galimą grėsmę iš neva „banditiško“ automobilio vairuotojo ar jo „draugų, pasislėpusių krūmuose“, jis nubėgo pas gulintį vairuotoją. Paskui sustojo dar vienas automobilis, kurio vairuotojas, įsitikinęs, kad žmogus neliks be pagalbos, nuvažiavo toliau.
Paaiškėjo, kad jaunam vyrui pasidarė bloga su širdimi – nutirpo rankos ir kojos. Ieškodamas pagalbos, jis pabandė išlipti iš automobilio, tačiau išstovėti negalėjo, todėl kelkraštyje tiesiog atsigulė, aiškiai, signalizuodamas aplinkiniams, kad jam reikia pagalbos.
Sprendimas pasirodė misija neįmanoma
15min pašnekovas tuoj pat paskambino pagalbos telefonu 112. Tuo metu buvo 10 val. 20 min. Operatorę jis informavo, kad situacija gan rimta – žmogus turi širdies problemų, sunkiai pastovi ant kojų dėl nutirpusių galūnių, jam spaudžia krūtinę. Visa tai vyko 74-ame kilometre nuo Vilniaus.
„Manau, buvome apie 15 km atstumu nuo Kauno. Tikėjausi, kad viskas labai greitai išsispręs – esame greta antro pagal dydį Lietuvos miesto. Deja. Antras skambutis, kai žmogui antrą kartą darosi bloga, 10 val. 39 min. Jau praėjo dvidešimt minučių, todėl klausiu, gal man pačiam verta vežti žmogų į artimiausią ligoninę. Suprantu, kad grįžti į Kauną ir be švyturėlių bandyti patekti į Kauną, kai kažkodėl vienu metu tvarkomi visi įvažiavimai į miestą ir ten būna nuolatinis kamštis, yra nelogiška, nes greitoji pasieks mus greičiau.
Operatorė sako vežti pačiam, nes visos mašinos užimtos, girdžiu, kad su vyruku, dėl kurio sustojau, kalbasi kita operatorė. Mat, kai jam vėl pasidarė geriau, jis sugebėjo atsisėsti į savo mašiną ir taip pat paskambino pagalbos telefonu. Pasirodo, operatorės sėdi viena šalia kitos, ir viena operatorė man sako, kad vežčiau jį į ligoninę, o kita jam pasakoja, ką jis turi daryti, kad jam pagerėtų (atsidarytų langą, atlaisvintų apykaklę ir pan.). Kaip ir viskas tvarkoje.
Klausiu, kur artimiausia ligoninė – ar Žiežmariai, kurie už kelių kilometrų, ją turi? Operatorė atsakymas pribloškiantis – ji tame regione nedirba, todėl nežino! Aš pats taip pat nežinau, bet būčiau ieškojęs internete, skambinęs kokiais nors telefonais. Galiausiai abu sutariame, kad turbūt reikia važiuoti į Elektrėnus“, – pasakojo kaunietis.
Dvi operatorės vienu metu patarė priešingai
Po šių skambučių vyrai ėmė tartis tarpusavyje, ką daryti.
„Aš pasakiau, kad operatorė man liepė jį vežti į ligoninę, o jis atsakė, kad jam operatorė liepė laukti. Tuomet jis pradėjo svarstyti galimybę, kad visgi pats sės prie vairo ir važiuos paskui mane, tačiau patariau taip nejuokauti. Viena vertus, mes greitai negalėsime važiuoti, pats jį nuvežčiau daug greičiau, antra vertus, tai labai pavojinga. Juk jam streikuoja širdis. Galiausiai nusprendėme laukti greitosios.
Pamatęs, kad vyrukui blogėja, neapsikentęs skambinu vėl – 10 val. 48 min. Operatorė, atsiliepusi telefonu 112, liepia skambinti 033. Manęs klausia, kokia situacija, sakau – blogėja, ir klausiu, kur greitoji. Beje, sunegalavęs vairuotojas lygiagrečiai ir pats skambina, klausia, kada sulauks pagalbos, bet atsakymas – labai neapibrėžtas: „Važiuojam“, – toliau dėstė pašnekovas.
Bandydamas sukonkretinti situaciją, jis dispečerės paklausė, ar greitoji jau autostradoje. Mat jeigu ji tik išvažiuoja iš Kauno klinikų, kol pervažiuos miestą, Elektrėnus greičiau jie pasieks patys. Atsakymas – greitosios automobilis jau miesto pakraštyje.
Per tiek laiko buvo galima pasiekti Vilnių
„Vos prieš minutę operatorė ragino vežti žmogų į ligoninę pačiam, tačiau svarstydama, ar tikrai mes pasieksime ligoninę greičiau nei greitoji mus, galiausiai ji pakeičia savo nuomonę: esą, geriau nevažiuokite, nes dar ir pats taisykles pažeisite (tas teisybė, bet ne taisyklės man galvoje tuo metu buvo). Taigi per minutę pagalbos teikėja pakeitė nuomonę – vežk–nevežk. Ir tai jau antras kartas per 30 minučių!
Kai patikino, kad pagalba jau autostradoje, laukėme. Atvažiavo. Mano kitas, asmeninis, skambutis buvo iškart ar pora minučių po to, kai palikau vairuotoją greitosios automobilyje, 11 val. 08 min. Nuo pirmojo skambučio, kuriuo informavau, kad žmogus turi širdies problemų, praėjo 48 minutės. Tai vyko pagrindiniame Lietuvos kelyje, apie 15 km nuo antro pagal dydį Lietuvos miesto.
Nekaltinu medikų, šiek tiek liūdina neinformuotos dispečerės, kurios, jeigu teiktų savalaikę informaciją, būtų labiau padėjusios. Per tiek laiko tikrai būčiau net neviršydamas greičio žmogų nuvežęs į Respublikinę Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę“, – tikino pašnekovas.
Dispečerinėje bus atliekamas auditas
Vyras negailėjo kritikos strėlių ir Sveikatos apsaugos ministerijai, kurios sprendimais yra naikinamos greitosios pagalbos stotys ir ligoninės rajonuose, o trūkstant greitosios pagalbos automobilių ir nutinka tokios situacijos, kai kelyje, vos keli ar keliolika kilometrų nuo miestų centrų sužaloti ar kitokios nelaimės ištikti žmonės, anot jo, paliekami likimo valiai.
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, kurios dispečerinė aptarnauja šią teritoriją, patvirtino, kad tokia situacija iš tiesų buvo, ir patikino, kad, remiantis šia informacija, įstaigoje bus atliekamas auditas.
„Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinė kiekvieną dieną aptarnauja po 600–700 kvietimų. Visada stengiamės suteikti kuo geresnę pagalbą susirgusiems ar traumą patyrusiems asmenims, išsiųsti greitosios medicinos pagalbos automobilį, kaip galima, greičiau. Reaguojame į pastabas ir esame dėkingi tiek už gerus žodžius, tiek ir už kritiką.
Dėl jūsų aprašomos situacijos galime patikinti, kad medicininio audito grupei pavesta ištirti šį atvejį, konkrečiai – dispečerinės darbą. Žmogus, kuriam buvo kviesta greitoji pagalba, preliminariais mūsų duomenimis, po medikų apžiūros į stacionarą nebuvo nuvežtas“, – teigė Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė.
