„Mus poliklinikoje priėmė budintys gydytojai, o pas savo šeimos gydytoją, kadangi ji atostogavo, pakliuvome tik po pusantro mėnesio. Pati jos turėjau paprašyti siuntimo pas pulmonologą“, – kalbėjo Kristina.
Ligos pradžia – dar vasarą
Moteris prisimena, kad jos vyras dar vasaros metu pradėjo vis kosėti. „Pradėjau sakyti jam, kad reikia kažką daryti. Nuėjome pas budintį gydytoją rugsėjo 13 dieną. Jam padarė rentgeną ir pasakė, kad mato plaučių uždegimą – taip ir parašė – plaučių pneumonija. Jis gėrė kelis kursus antibiotikų, buvo siūlomas net ir trečias kursas. Negaliu pasakyti, kiek vyras apskritai išgėrė kitų vaistų nuo kosulio, bronchito, dusulio! Kai pakliuvome po pusantro mėnesio pas savo šeimos gydytoją, ji padarė dar kraujo tyrimą ir pasakė, kad jis sveiksta ir būklė gerėja. Visgi, po kelių dienų vyras pradėjo kosėti krauju“, – prisimena moteris.
Kristina sako, kad vėl kreipėsi į gydytoją ir paprašė siuntimo pas pulmonologą. „Aš niekaip nesuprantu, kodėl siuntimo negavome anksčiau – jo turėjau paprašyti pati. Kai pagaliau patekome pas pulmonologę, ji, atlikusi tyrimus, skubiai išsiuntė mus į Santaros klinikų priimamąjį. Mano vyrą paguldė, atliko įvairius tyrimus ir galiausiai padarė kompiuterinę tomografiją bei atrado itin retą ligą – plaučių Langerhanso ląstelių histiocitozę“, – sakė Kristina.
Ji priduria, kad iš gydytojo sužinojo, jog tai labai reta liga ir ja serga itin mažai žmonių, taip pat, kad vyras turės registruotis plaučių persodinimui. „Mums gydytojas aiškino, kad jau nuo pirmojo rentgeno matėsi pakitimai plaučiuose ir jau buvo galima atpažinti šią ligą. Žinoma, aš suprantu, kad tai labai reta liga, bet manau reikėjo pulmonologo kur kas anksčiau. Šiuo metu mano vyrui pažeista 70 proc. plaučių funkcijos – jam net sunku batus apsiauti neuždusus. Gyvename laukime – gruodžio mėnesį vyrui bus atlikti tyrimai Kaune ir tada tikiuosi paaiškės, kokio gydymo galime tikėtis“, – kalba moteris.
Ji prideda, kad iki šio nesupranta, kodėl laiku neatsidūrė pas pulmonolgą ir yra nepatenkinta Naujosios Vilnios poliklinikos specialistų darbu ir mano, kad į vyro tyrimus bei būklę buvo pažiūrėta neatidžiai.
VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos komentaras
„Plaučių Langerhanso ląstelių histiocitozė priskiriama retoms plaučių patologijoms. Apskritai histiocitozės gali pažeisti daugelį organų, todėl šių ligų diagnostika ambulatorinėje praktikoje yra sudėtinga. Įprastai diagnozė nustatoma specialiuose centruose ar stacionare, remiantis ne tik klinikiniais, rentgenologiniais, imunologiniais tyrimais bei požymiais, bet ir intervencinių procedūrų metu gautos biopsinės organų medžiagos histologiniais tyrimais“ , – rašoma VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos komentare.
– Paciento žmona priekaištauja, kad paciento gydytojai nesiuntė pas pulmonologą ir turėjo pati paprašyti siuntimo, todėl liga buvo nustatyta vėliau. Ar galite pakomentuoti kokia yra siuntimo tvarka?
– Siuntimų tvarką reglamentuoja SAM 2008-06-28 įsakymas Nr.V-636 bei jo pakeitimai, atskirų gydytojų specialybių medicinos normos, kiti susiję teisės aktai. Iš esmės siuntimas tai pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išduotas kreipimasis į specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją specialistą, siekiant pasikonsultuoti dėl paciento sveikatos būklės, tyrimų, diagnozės nustatymo ar patikslinimo, gydymo taktikos (pradėti, pratęsti, pakeisti ar nutraukti gydymą) ar darbingumo ir pan.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad siuntimas išduodamas gydančio gydytojo sprendimu, atsižvelgiant į paciento esamą sveikatos būklę, numatomą ligos eigą, diagnozę ir kitus faktorius, taip pat gydytojo specialybės medicinos normoje įvardintą kompetenciją atskirų ligų diagnostikoje bei gydyme. Jei gydantis gydytojas gydo pacientą pagal savo specialybės normą, remiantis aukščiau paminėtomis indikacijomis, jis pats sprendžia ar išduoti siuntimą kitam specialistui, ar ne.
– Paciento žmona taip pat pabrėžia, kad pusantro mėnesio negalėjo pakliūti pas savo šeimos gydytoją, taip pat, kad vyras buvo gydomas antibiotikais, kurie nepadėjo, kad nesulaukė tinkamos pagalbos. Ar galėtumėte pakomentuoti šią situaciją?
– Šio punkto klausimai liečia konkretų pacientą ir konkrečią su juo susijusią situaciją. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 3 punkto nuostatomis visa informacija apie paciento buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (Poliklinikoje), gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą laikoma konfidencialia net ir po paciento mirties.
Todėl gydymo įstaiga negali komentuoti medicininių dalykų apie pacientą. Galime patvirtinti, kad yra gautas vieno paciento kreipimasis dėl jam teiktų paslaugų. Atvejo tyrimui yra sudaryta gydytojų komisija konkrečioms registracijos, diagnostikos, gydymo ir kitų veiksmų aplinkybėms ištirti.
Norime patikinti, kad vertiname kiekvieną savo įstaigos pacientą ir stengiamės tobulinti teikiamų paslaugų kokybę, atsižvelgdami į visas patirtis.
Plaučių Langerhanso ląstelių histiocitozė prasideda kaip daugelis kitų plaučių ligų
Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, profesorius, gydytojas pulmonologas Edvardas Danila sako, kad ši liga – plaučių Langerhanso ląstelių histiocitozė – yra priskiriama didelei retų plaučių ligų grupei.
„Ji yra rečiau diagnozuojama negu galėtų, tačiau tą lemia pačios ligos vystymosi ypatumai. Kaip ir daugelio kitų plaučių ligų, plaučių Langerhanso ląstelių histiocitozės priežastis nėra aiški. Įtakos turi genetiniai veiksniai, tačiau vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, kuris įrodytas ir patvirtintas daugeliu tyrimų, – gausus rūkymas. Tai yra neabejotinas veiksnys, kuris pradeda ir skatina visą šį ligos mechanizmą, dėl kurio įvyksta struktūriniai pokyčiai plaučiuose“, – aiškina profesorius.
Todėl ypač rūkančiam asmeniui rekomenduojama reguliariai atvykti patikrai pas gydytoją pulmonologą.
Kokie pokyčiai įvyksta? Gydytojas pulmonolgas aiškina, kas vyksta plaučiuose: „Kad būtų lengviau įsivaizduoti, reikia suprasti, kad plaučiai susidaro iš daugybės alveolių ir smulkiausių kraujagyslių, kurios, lyg burbuliukai, prisiglaudusios vienas prie kitos. Alveolę (vieną „burbuliuką“ sudaro plaučių audinio ląstelė, kuri labai glaudžiai susijusi su kraujagysle (kitu „burbuliuku“). Taigi, „burbuliukas“ (alveolė) liečiasi prie kito „burbuliuko“ (kraujagyslės). Tarp jų yra plonytė membrana, per kurią deguonis patenka iš alveolės į kraujagyslę ir krauju yra išnešiojamas po visą organizmą“, - sako pašnekovas.
Jis tęsia, kad sergant šia liga, vyksta keli pokyčiai – dalis alveolių plyšta. Vietoje kelių „burbuliukų“ susidaro vienas didesnis, todėl sumažėja jų paviršiaus plotas, per kurį vyksta deguonies patekimas iš alveolių į kraują. Tuo pat metu kitose plaučių vietose susidaro smulkių uždegimo židinių bei fibrozinių randinių pokyčių. Todėl ne tik mažėja alveolių, bet ir sustorėja jų siena. Tai labiau blogina deguonies galimybę patekti iš alveolės į kraują.
„Tokie pakitimai vyksta mikroskopiniam lygmenyje, tad aptikti jų įprastais diagnostikos metodais, neįmanoma. Tai nėra liga, kuri pasireiškia staiga, ji vystosi palaipsniui, tad žmogus nepastebi dienos „X“, kada suserga ir tik ištikę dideli (akivaizdūs) pokyčiai gali priversti ieškoti atsakymų į klausimą „kas man atsitiko?“. Iš pradžių laipsniškai mažėja fizinis pajėgumas, atsiranda nuovargis, kosulys, dusulys.
Ankstyvoje ligos stadijoje Langerhanso ląstelių histiocitozės atskirti nuo lėtinio bronchito, lėtinės obstukcinės plaučių ligos ar kitų plaučių ligų yra neįmanoma, – aiškina E. Danila. - Vaizdumo dėlei galiu pasakyti, kad tokios ligos kaip lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys ir Langerhanso ląstelių histicitozė yra šakos, kilusios iš vieno kamieno, kurio šaknys – rūkymas. Todėl ypač rūkančiam asmeniui rekomenduojama reguliariai atvykti patikrai pas gydytoją pulmonologą.“
Jis priduria, kad bet koks virusas, oro užterštumas gali labai stipriai pabloginti žmogaus, sergančio šia liga, būklę ir priduria, kad labai anksti diagnozuoti šios ligos neįmanoma. „Daugelis plaučių ligų savo pradžioje pasireiškia bendrais negalavimais – kosuliu, nuovargiu, dusuliu, tačiau taip pasireiškia daugybė ligų, todėl jas galima atskirti vieną nuo kitos, kai atsiranda simptomas ar požymis, būdingas konkrečiai ligai arba grupei ligų. Šiuo atveju net ir kompiuterinė tomografija ne iš karto gali atskleisti šią ligą, nes požymiai nėra specifiniai ir iš pradžių galima įtarti labai daug ligų. Net statistiškai ši liga yra labai reta“, – sako specialistas.
Kalbėdamas apie gydymą jis prideda, kad jeigu žmogus griežtai meta rūkyti, atsisako kitų plaučius žalojančių veiksnių, tai ligos progresavimas dažniausiai sustoja tam taške, kur buvo, o kai kuriais atvejais gali įvykti ir grįžimas, bent jau iš dalies, nes žmogaus organizmas toks, kad stengiasi regeneruotis.
„Liga progresuoja, jeigu išlieka žalojantys veiksniai, deja, bet būna pavienių atvejų, kada ji progresuoja ir tada, kai metama rūkyti, nes ligos mechanizmas jau paleistas. O konkretaus vaisto, kuris gydytų šią ligą, nėra. Esmė – pašalinti rizikos veiksnius bei gydyti ligos simptomus“, – aiškina specialistas ir priduria, kad Lietuvoje kasmet yra diagnozuojami keli plaučių Langerhanso ląstelių histocitiozės atvejai.
