Inovatyvūs gydymo metodai pakeitė gydymo standartus daugelyje medicinos sričių, tačiau išlieka labai svarbus gydytojų indėlis į gydymo procesą – vaistų skyrimas pagal individualius pacientų poreikius ir saugus vaistų vartojimas.
Pasak medicinos specialistų, racionalus vaistų vartojimas yra neatsiejamas nuo individualaus gydymo pacientui paskyrimo. Tai yra, kai gydytojas, siekdamas efektyviausio rezultato, pacientui parenka jam tinkamiausią preparatą, jo dozę ir paskiria gydymo trukmę, atsižvelgdamas į ligos išraiškas, gretutinius susirgimus ir kitus aspektus.
Prieš keletą dešimtmečių tikrą proveržį medicinoje sukėlė biologiniai vaistai. Dažniausiai šiais vaistais yra gydomi labai sunkūs, kelių organizmo sistemų susirgimai, gydymas trunka ilgą laiką, kartais net visą gyvenimą, todėl didžiausias prioritetas yra individualūs pacientų poreikiai.
„Medicinos inovacijos atnešė didžiulį perversmą, dėl kurio daugelis sunkiai sergančių pacientų šiandien gali sulaukti pagalbos. Tačiau medicina juda toliau, vis daugiau kalbama apie būtinybę pacientams užtikrinti individualizuotą gydymą, skatinti racionalų vaistų vartojimą. Svarbu suprasti, kad racionalus gydymas ne visada yra pigiausias“, – sako Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Agnė Gaižauskienė.
Biologiniai vaistai padeda išvengti neįgalumo ir mirties
Biologiniai vaistai nuo pat jų sukūrimo 1980 metais iš esmės pakeitė daugelio ligų gydymą. Biotechnologijų pagrindu sukurti biologiniai vaistai (hormonai, rekombinantiniai proteinai, monokloniniai antikūnai) tapo pagrindiniu gydymo metodu daugeliui ligų, įskaitant onkologinius susirgimus, diabetą, išsėtinę sklerozę, miokardo infarktą, insultą, reumatoidinį artritą, kitas reumatines ir autoimunines ligas.
Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė, Vilniaus Universiteto profesorė Irena Butrimienė tikina, kad pacientams dažnai sunku suvokti biologinių vaistų esmę ir jie neretai juos painioja su „kažkuo švelniu ir nekaltu“, pavyzdžiui, žoliniais vaistais.
„Esminis dalykas, kodėl šie vaistai yra vadinami biologiniais – tai, kad jų kūrimui yra panaudojamos gyvos ląstelės, kurios gamina tam tikras biologines medžiagas, veikiančias tiksliai, į tam tikrus taikinius, ligos sukeltų pažeidimų kaskadoje. Naudojant biologinius vaistus, yra nusitaikoma į ligos esminę, ją palaikančią grandį, o ne tik į simptomus“, – sako profesorė.
Reumatologijoje biologiniais vaistais pirmiausia buvo pradėti gydyti sergantieji reumatoidiniu artritu, vėliau vaistai buvo skiriami sergant psoriaziniu artritu ar ankiloziniu spondilitu (Bechterevo liga). Taip pat uždegiminėms žarnų ligoms (Krono ligai, opiniam kolitui), tam tikroms akių ligoms (uveitui), raudonajai vilkligei ir kitoms, itin sunkioms ligoms gydyti.
Esminis dalykas, kodėl šie vaistai yra vadinami biologiniais – tai, kad jų kūrimui yra panaudojamos gyvos ląstelės, kurios gamina tam tikras biologines medžiagas, veikiančias tiksliai, į tam tikrus taikinius, ligos sukeltų pažeidimų kaskadoje.
„Visose reumatologijos srityse biologiniai vaistai padarė tikrą proveržį. Tai buvo labai ryšku, nes anksčiau reumatinės ligos (ypač autoimuninės, su jungiamojo audinio pažeidimu) neretai buvo arba mirtinos, arba sukeliančios neįgalumą – per dešimt metų pacientas atsisėsdavo į neįgaliojo vežimėlį. Dabar dažniausiai to sėkmingai pavyksta išvengti“, – teigia prof. I.Butrimienė.
Gydytojos teigimu, esminis dalykas, reumatologijoje sukėlęs ilgai lauktą progresą, yra tai, kad laiku paskyrus gydymą, pacientai gali jaustis visiškai sveiki, tęsti studijas, dirbti savo mėgstamą darbą.
„Biologinių vaistų efektyvumą patys pacientai pastebi iš karto. Daugelis teigia, niekada nesitikėję, kad pasieks tokių rezultatų. Dauguma jų lieka darbuose, mes nebematome komplikacijų, su kuriomis susidurdavome anksčiau – inkstų amiloidozės, apakimų ar žarnyno prakiurimų. Gydymo biologiniais vaistais rezultatai yra akivaizdūs“, – sako profesorė.
Pasak I.Butrimienės, biologiniai vaistai net pakeitė požiūrį į pačią reumatologijos specialybę – atsirado perspektyva padėti šiomis ligomis sergantiems pacientams.
„Anksčiau reumatologijjos studijų programą rinkdavosi labai mažai studentų, kadangi jie nematė galimybių padėti šiomis ligomis sergantiems pacientams. Dabar reumatologiją renkasi vis daugiau jaunų žmonių, nes yra perspektyva išgelbėti paciento gyvybę, skiriant jam tinkamus vaistus. Gydytojui tai yra tikras jo darbo įprasminimas“, – sako profesorė.
Panašūs biologiniai vaistai ir gydymo keitimas
Klinikinė originalių biologinių vaistų sėkmė paskatino interesą kurti panašius biologinius vaistus kaip pigesnę gydymo alternatyvą. Šie vaistai sukurti taip, kad būtų labai panašūs į jau egzistuojančius (referencinius) biologinius vaistus, tačiau tai nėra identiškos referencinio vaisto kopijos.
„Visi inovatyvūs vaistai, kurie atėjo į reumatologiją ir kitas gydymo sritis, iš pradžių būna brangūs. Vėliau, pasibaigus originalaus vaisto patento galiojimui, kiti vaistų gamintojai gali originaliojo vaisto pagrindu sukurti naujus vaistus – panašius į originaliuosius. Taip atsiranda panašūs biologiniai vaistai, kurių gamybos technologija ta pati, tačiau tam tikri gamybos proceso aspektai gali skirtis, kadangi sukurti antikūnai yra sudėtingos struktūros baltymai, o jų gamyboje dalyvauja kitų linijų gyvosios ląstelės“, – sako prof. I.Butrimienė.
Pacientui, kuriam biologinis arba biopanašus vaistas skiriamas pirmą kartą, o gydymas pradėtu vaistu yra sėkmingas, rodo gerus gydymo rezultatus, rekomenduojama tokį gydymą tęsti nekaitaliojant vieno vaisto kitu.
Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, vaistų rinka yra griežtai reguliuojama atsakingų institucijų ir visi biologiniai vaistai, kaip ir biopanašūs, yra geros kokybės. Pacientui, kuriam biologinis arba biopanašus vaistas skiriamas pirmą kartą, o gydymas pradėtu vaistu yra sėkmingas, rodo gerus gydymo rezultatus, rekomenduojama tokį gydymą tęsti nekaitaliojant vieno vaisto kitu.
I.Butrimienės teigimu, visus sprendimus, susijusius su paciento sveikata, turi racionaliai priimti jį gydantis gydytojas. Ir pakeisti gydymą kitu vaistu gali rekomenduoti tik jis, šį klausimą išsamiai aptardamas su pacientu.
„Tai ypač svarbu, kalbant apie biologinius vaistus. Jeigu vartojamas vaistas nėra pakankamai efektyvus, jis gali būti keičiamas tik gydytojo sprendimu, suderinus su pacientu. Vaisto pakeitimas tik dėl ekonominių priežasčių, ypač, kai tai daroma be gydančio gydytojo žinios, pavyzdžiui, tiesiog išduodant panašų biologinį vaistą vaistinėje, apsunkina galimybes kontroliuoti gydymo eigą, nustatyti gydymo problemų priežastis“, – esmines grėsmes įvardija profesorė.
Racionalus vaistų vartojimas: ką būtina žinoti?
Šiandien biologiniai preparatai yra neatsiejama sveikatos priežiūros sistemos dalis, todėl pacientai privalo domėtis ir būti gerai informuoti apie jų specifines savybes.
Sprendimą dėl konkretaus biologinio preparato paskyrimo tam tikram pacientui ar vieno biologinio preparato keitimo kitu visada turi rekomenduoti gydytojas.
„Neretai pacientai patys imasi iniciatyvos ir nusprendžia savarankiškai rinktis kitus vaistus arba išbandyti tam tikrus maisto papildus. Tai yra netinkamas vaistų vartojimas, kuris gali pakenkti pačiam pacientui tiek mediciniškai, tiek finansiškai, todėl svarbu nuolat konsultuotis su gydančiu mediku“, – sako Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas.
Jeigu keičiamas paskirtas gydymas arba vienas vaistas pakeičiamas kitu, pacientai turi būti tinkamai apie tai informuoti, kad galėtų toliau laikytis gydymo režimo ir žinotų priežastis, jeigu pasireikštų netikėtų, nepageidaujamų reakcijų.
„Biologinio vaisto keitimas turi būti pagrįstas medicininiais argumentais ir įvykti tik tuo atveju, jeigu yra gaunamas paciento sutikimas. Bendras gydytojo ir paciento sprendimų priėmimas yra neatsiejama efektyvaus gydymo dalis“, – tikina Š. Narbutas.
Pacientams privalo būti suteikiama išsami informacija apie skirtingų vaistinių preparatų privalumus ir trūkumus bei jų saugumo pobūdį. Tai itin svarbu ilgą laiką gydomiems pacientams, kurie dažnai serga keletu ligų ir kuriems gali būti nepriimtina keisti gydymą stabilizavusis jų būklei.
