Nors vis dar paplitusi nuomonė, kad „tokie dalykai“ gali praeiti savaime, gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė pastebi, jog rudenį padaugėja pacienčių, kurioms diagnozuojami jau įsisenėję, lėtiniai ir dėl to sunkiau gydomi ar net komplikacijų sukėlę uždegimai. Moteriškoms bėdoms išvengti pravers kelios jos rekomenduojamos atsargumo priemonės.
Vargai prasideda dėl intymios zonos mikrofloros pusiausvyros pakitimų. Pernelyg suvešėjusios vienos rūšies bakterijos nustelbia kitas ir taip sukelia uždegiminius procesus. Susirgimų, kuriems būdingas perštėjimas, deginimas, niežėjimas, skausmas šlapinantis, audinių paraudimas, paburkimas, pagausėję ar pakitę išskyros – yra ne vienas, nors labiausiai paplitusi kandidozė, dar vadinama pienlige, ir bakterinė vaginozė.
Nors jų sukėlėjai skirtingi – pirmąją paskatina grybelis, o kitą lemia iš rūgštinės į šarminę pakitęs makšties pH – simptomai, kaip ir gydymas bei priežastys, dėl kurių šie susirgimai išsivysto, yra panašūs. Deja, bet daugelis problemas sukeliančių priežasčių priskiriamos ir didžiausiems vasaros malonumams.
Kuo prasikalto vasara?
Jei mėgstame su kompanija mirkti kubile, sūkurinėje vonioje ar populiariuose ežeruose, tuomet ir pasidalinti žalingomis bakterijomis bei jų pasigauti tampa žymiai lengviau.
„Šilumą mėgstame ne tik mes, bet ir intymių zonų bakterijos sparčiau dauginasi tada, kai šilta. O kur dar iš aplinkos mus nuolat atakuojantys virusai bei mikrobai, kurie šiltuoju metų laiku taip pat aktyvesni, – tikina „Maxmeda“ medicinos centro darbuotoja D. Keršulytė. – Dar viena bendra bėdų priežastis: vasarą, ypač per atostogas, imamės netipiškų, mums neįprastų žygių, o bet kokie rimtesni pokyčiai – taip pat pakankama priežastis išsiderinti ir imuninei sistemai, ir juolab itin jautriai moteriškai mikroflorai. Tad ilsėkimės žinodamos situacijas, kuriose, esant galimybei, reikėtų pasisaugoti“.
Problemų šaltinis – maudynės
Į juodąjį sąrašą patenka visi vandens telkiniai: nuo jūros, ežero, tvenkinio iki baseino, pirties, kubilo ir sūkurinės vonios. Druskingas jūros vanduo, kaip ir baseinų chloras, gali pažeisti normalią moters lytinių organų pH ir mikroflorą. O stovinčiame šiltame vandenyje įvairiausių mikroorganizmų (tarp jų – ir ligų sukėlėjų) koncentracija apskritai gali viršyti leistinas normas.
Taip pat skaitykite: Ginekologė Žaneta Kasilovskienė: „Aistros paplūdimyje gali baigtis rimtomis infekcijomis“
Gerai, jei ieškome tokio ežero ar tvenkinio, kur žmonių mažai arba visai nėra. Jei mėgstame su kompanija mirkti kubile, sūkurinėje vonioje ar populiariuose ežeruose, tuomet ir pasidalinti žalingomis bakterijomis bei jų pasigauti tampa žymiai lengviau. Ne išimtis ir pirtys – rankšluostis ant suolo dedamas ne tam, kad būtų minkščiau, o kad apsaugotų nuo anksčiau už jus buvusiųjų „palikimo“!
Ką daryti? Rinkitės mažiau chloruotus baseinus arba tokius, kurie dezinfekuojami alternatyviais būdais. Išlipus iš vandens – ir iš baseino, ir iš druskingos jūros, keliaukite tiesiai į dušą, o intymių vietų apsiprausimui naudokite tik specialias priemones, kurių pH turėtų būti 3,5-4.
Beje, Los Andželo (JAV) universiteto mokslininkai nustatė, jog moterys, kurios intymias vietas prausia ne specialia, o pirma po ranka pasitaikiusia kūnui skirta priemone, ypač nuspalvinta ar prikvėpinta, dažniau suserga kandidoze ir bakterine vaginoze, mat agresyvesnės prausimosi priemonės suardo natūralią mikroflorą.
Ar žinote, kad... Candida grybelio, kurį turi apie 20 proc. sveikų moterų, suaktyvėjimą paskatina ir nuolatinis buvimas šlapiais drabužiais.
Rankšluostis ant suolo pirtyje dedamas ne tam, kad būtų minkščiau, o kad apsaugotų nuo anksčiau už jus buvusiųjų „palikimo“!
„Paplūdimyje ar prie baseinų dažniausiai tik apdžiūstama, o nuolatinė drėgmė – bakterijoms itin palanki terpė, ko pakanka ir iki tol miegojusiam grybeliui pažadinti, ir moters pH pokyčiams.
Jei prie vandens planuojame būti visą dieną, sausų drabužių pasiimkime daugiau“, – teigia D. Keršulytė.
