Anot doc. G.Denapienės, turint antsvorio ar nutukus kiekvienas organas ar sistema yra pernelyg apkraunami, o tai veda link organų pažeidimo.
Nutukimas yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjusiu kraujospūdžiu, skatina diabeto, tulžies akmenligės ar pankreatito (kasos uždegimo) vystymąsi, sukelia riebalinį kepenų uždegimą, galintį progresuoti į cirozę ar kepenų nepakankamumą.
Antsvoris gali sukelti miego apnėją ar ilgainiui paskatinti net vėžio vystymąsi.
Dėl didelio nutukimo gali vystytis net vaisingumo ar erekcijos problemos, be to, gali kilti depresiniai, gėdos ir kaltės jausmai, jau nekalbant apie sąnarių skausmus ar sumažėjusį darbingumą.
Nutukimas – gyvenimo būdo liga
Gydytoja sako, kad pagrindinė nutukimo šiais laikais priežastis yra netinkamas gyvenimo būdas. Pasak G.Denapienės, šiandien daug žmonių per daug arba netinkamai valgo ir per mažai juda.
„Išeina užburtas ratas. Auga svoris, dėl to vystosi sąnarių pažeidimai ar skausmai, tad vėliau žmogus nebenori arba nebegali aktyviau judėti ir išnaudoti su maistu gautą energiją“, – sako gydytoja.
Svorį didina vaisių ir daržovių stoka dietoje, greitasis maistas, saldieji gėrimai, mažinantys žarnų motoriką ir trikdantys virškinimą.
„Dažniausiai netinkamus maitinimosi ar judėjimo įpročius šeimos perduoda iš kartos į kartą, tačiau susidūrę su nutukimu kaltina genetiką. Taip, nutukimas yra ir gyvenimo būdo, ir, iš dalies, genetikos problema, tačiau jei žmogus sveikai gyvena ir savimi rūpinasi, genetika ne taip stipriai pasireiškia“, – pasakoja medikė.
Antsvoris piliulėje
Kartais svorį didina ir būtini vaistai, pvz., antidepresantai, streroidai ar betablokatoriai, tačiau paisant sveiko gyvenimo būdo, vaistų, pasak G.Denapienės, apskritai reikėtų mažiau.
Svorį augina ir neišsimiegojimas – tuomet gaminasi tam tikri apetitą keliantys hormonai, be to, neretai žmonės valgydami tvarkosi su stresu – taip jie raminasi.
Gydytoja pripažįsta, kad sveikai gyventi ne kiekvienas išgali, kadangi ekologiškas maistas yra brangesnis. Tačiau iš esmės, jos nuomone, svarbiausi yra sąmoningi pasirinkimai mažiau, geriau valgyti ir daugiau judėti. Ypač tai svarbu vyresniame amžiuje, kai lėtėja medžiagų apykaita, o apetitas išlieka toks pat.
Ką daryti?
Paklausta, kaip kovoti su antsvoriu, gydytoja G.Denapienė nusišypso: „Visų pirma reikia suvokti, kad tai yra problema, bei norėti jos atsikratyti.“ Kiekvienas žmogus pasirenka jam priimtiną motyvaciją mesti svorį: vienam tai naujas maudymosi kostiumėlis, kitam – geresnė sveikata ar nuotaika.
Gydytoja skatina stebėti, kada pradedame per daug ar ne laiku valgyti: supykę, nuliūdę, nuobodžiaudami, laukdami ar pan. Šis įsisąmoninimas jau gali padėti imtis problemos sprendimo. Žinoma, padeda ir visada po ranka esančios svarstyklės progresui matuoti.
Svorį augina ir neišsimiegojimas – tuomet gaminasi tam tikri apetitą keliantys hormonai.
Taip pat reikėtų nuolat mankštintis – bent pusę valandos per dieną. Šiais laikais žmonėms judėti padeda net išmanieji laikrodžiai, skaičiuojantys žingsnius ar sudegintas kalorijas – tereikia išnaudoti galimybes. Taip pat svarbu iš anksto susidaryti mitybos planą ir jo laikytis. Vasara yra ypač palanki daugiau skaidulų turinčio maisto (vaisių ir daržovių) vartojimui. Tuo metu užkandžiavimui tarp rimtesnių valgymų gydytoja sako gana griežtą „ne“.
Reikėtų kaip įmanoma vengti alkoholio, nes jis skatina apetitą. Jei neišeina visiškai atsisakyti saldumynų, pastarieji turėtų būti retai gaunamas apsidovanojimas, o ne pakeisti sveiką, vertingą maistą. Pagrindinę dienos maisto dalį G.Denapienė pataria suvartoti tarp 12 ir 14 val., o paskutinįjį kartą valgyti ne vėliau kaip 18 val.
Užkandžiavimui tarp rimtesnių valgymų gydytoja sako gana griežtą „ne“.
Anot medikės, maiste reikėtų neperdozuoti druskos, o maisto skonį papildyti įvairiais prieskoniais, kurie veikia kaip antioksidantai, gerina virškinimą ir turi kitų vertingų savybių. Skaninant maistą reikėtų prisiminti ne tik druską ir pipirus, bet ir cinamoną, ožragę ar pankolį, kalendrą, petražoles, baziliką, šalaviją, rozmariną, peletrūną, čiobrelį ir kitus. Šie prieskoniai ir prieskoninės žolelės gerina ne tik maisto skonį, bet ir virškinimą, medžiagų apykaitą, todėl kartu padeda kovoti su nereikalingais kilogramais.
Tačiau vienas vertingiausių prieskonių, siekiant dailios figūros, geros sveikatos ir sklandaus virškinimo, yra ciberžolė.
Ajurveda siūlo savo sprendimą
Dėl ypatingos vietos Rytų virtuvėje ciberžolė vadinama indiškuoju šafranu ir laikoma prieskoniu, konservantu bei priešuždegiminiu vaistu. Joje esanti veiklioji medžiaga kurkuminas neutralizuoja pagrindines molekules, užvedančias lėtinį uždegimą, dėl kurio palaipsniui vystosi daugybė ligų, įskaitant ir nutukimą. Tai vienas labiausiai ištirtų medicinoje naudojamų prieskonių.
Kurkuminas pasižymi ypatingai stipriomis antioksidacinėmis, antitoksinėmis, prieuždegiminėmis ir antinavikinėmis savybėmis, vykdo daugybės lėtinių ligų (tarp jų – širdies ir kraujagyslių, inkstų, sąnarių ligų, metabolinio sindromo) profilaktiką.
Jis mažina blogojo cholesterolio ir pernelyg didelį gliukozės kiekius, taigi yra labai svarbus ir cukrinio diabeto bei hiperlipidemijos profilaktikai. Įvairios studijos rodo, kad kurkumino turintys preparatai pasižymi liekninamuoju poveikiu.
Tiesa, kurkuminas blogai tirpsta vandenyje, todėl jį geriausia vartoti su jo skvarbumą į ląsteles padidinančiomis ir pasisavinimą pagerinančiomis medžiagomis. Mikrokapsuliuoto kurkumino pasisavinimas yra efektyvesnis, toks kurkuminas geriau ir laiku tirpsta, yra stabilesnis ir pro ląstelių sienelių membraną efektyviau įsilieja į organizmą.
Gydytoja G.Denapienė atkreipia dėmesį, kad yra mokslinių studijų, patvirtinančių kurkumino preparatų naudą neutralizuojant rūkymo, alkoholio, radiacijos, užteršto oro faktorius, prieš ir po chemoterapijos padedant detoksikuoti organizmą, taip pat kovojant su antsvoriu. Jie reguliuoja lipidų apykaitą, vaidinančią svarbų vaidmenį nutukimui.
Kadangi kurkuminas padeda virškinti ir yra stiprus antioksidantas, tai susidaręs mažesnis nesuvirškintų medžiagų kiekis reiškia mažiau endotoksinais užterštą, švaresnį organizmą, geresnę medžiagų apykaitą. O tuomet yra daugiau jėgų sportui, sveikai mitybai ar mėgstamiems užsiėmimams.
