Apie peršalimo ligas, jų simptomus, gydymo būdus, prevencines priemones, galinčias kilti komplikacijas ir tai, kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją, užuot tęsus gydymą patiems namuose, kalbamės su „Baltijos Amerikos klinikos“ šeimos gydytoja Liudmila Učkuroniene ir terapeute Ieva Skarulyte-Miloševič.
– Kas yra peršalimo ligos ir kas jas sukelia?
L.Učkuronienė: Tai viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos sukeltos ligos. Tų virusų skaičiuojama daugiau kaip 200 skirtingų rūšių. Apie 50 proc. peršalimo ligų gali sukelti rino virusai, tačiau jų nenustatome, nes dažniausiai tai yra lengvos eigos ir savaime praeinančios ligos.
– Kokie yra peršalimo ligų simptomai?
I.Skarulytė-Miloševič: Peršalimo ligos dažniausiai prasideda nuo gerklės perštėjimo, galvos skausmo, nosies užgulimo, paskui prasideda vandeninga sloga, čiaudulys, neintensyvus kosulys, gali varginti bendras silpnumas. Karščiavimas peršalimo ligoms nėra būdingas, temperatūra būna normali arba sufebrili, t. y. 37 ir kelios dalys.
– Per kiek laiko peršalimas praeina ar turėtų praeiti?
L.Učkuronienė: Labai griežtai sunku pasakyti, bet vidutiniškai galėtų praeiti per 7–10 dienų. Vieniems trunka trumpiau, kitiems – ilgiau, gali trukti ir iki dviejų savaičių, ir tai būtų normalu.
– Ką patartumėte sergančiam žmogui, kuris, pajutęs pirmuosius simptomus, pats pradeda gydytis namuose?
L.Učkuronienė: Pirmiausia būtina vartoti daug skysčių, visa kita priklauso nuo to, kokie simptomai dominuoja. Jei sloguojama, o dažniausiai sloga yra, nosį svarbu valyti – plauti jūros vandeniu. Jei to nepakanka, galima naudoti vietinius nosies gleivinę sutraukiančius vaistus. Tik norėčiau pabrėžti, kad jų nereikėtų vartoti ilgiau kaip penkias dienas, nes galime sau pakenkti ir turėti vaistų sukeltą slogą.
Jei yra temperatūros, bet ji neviršija 38, vaikams – 38,5, nereikėtų pulti jos mažinti. Nebent ji labai vargina, yra intensyvus širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas, galima išgerti paracetamolio, jis sumažina ir galvos skausmus, bendrą negalavimą, raumenų maudimą.
Vaistinėse galima rasti ir sudėtinių vaistų nuo peršalimo, kad palengvintumėte savo savijautą, galima juos gerti, tačiau jie negydo.
Dar norėčiau pridurti, kad pirmosiomis negalavimo dienomis yra saugu neiti pas gydytoją. Jei žmogus ir karščiuoja, pirmas tris paras gali gydytis namuose. Svarbu įvertinti bendrą būklę – jei ji nėra blogėjanti, saugu pasilikti namuose ir gydytis pačiam ar prižiūrėti sergantį vaiką, šeimos narį.
– Negaluojantis žmogus ima vartoti įvairiausias vaistažolių arbatas. Ar galima perlenkti lazdą jas geriant ir kokie būtų jūsų patarimai šiuo klausimu?
L.Učkuronienė: Visada galima perlenkti lazdą, todėl viską reikėtų vartoti saikingai. Kalbant apie vaistažolių arbatas, reikėtų jas šiek tiek išmanyti. Tačiau, jei nėra geriama labai daug ir labai stiprių vienos rūšies arbatų, jei žmogus neturi lėtinių ligų, nieko blogo nenutiks.
Nėščioms moterims žoleles reikėtų vartoti ypač atsargiai, o geriausia jų išvis nevartoti.
Nėščioms moterims žoleles reikėtų vartoti ypač atsargiai, o geriausia jų išvis nevartoti. Žolelių arbatos nepatartinos ir mažiems vaikams, nes mes negalime pamatuoti, kiek jose yra veikliųjų medžiagų ir kaip tą arbatą dozuoti.
– Ar tiesa, kad derėtų vengti pieno produktų, jei sloguojama, atsiranda kosulys?
L.Učkuronienė: Sergant peršalimo ligomis valgyti galima beveik viską. Svarbiausia, kad tai būtų visavertė mityba, kad gautume daugiau vertingų medžiagų, o ne kalorijų. Pieno produktai ir pats maistas yra aktualesni, kai yra žarnyno infekcijos, kai viduriuojama, netenkama skysčių, tada reikėtų atkreipti dėmesį. O šiuo atveju tiesiog siūlyčiau rinktis daugiau produktų, kurie turi vitamino C, o visa kita nėra draudžiama ar ribojama.
– Peršalimo ligos dažnai painiojomos su gripu. Kokie yra skirtumai tarp peršalimo ir gripo?
L.Učkuronienė: Tai irgi yra viršutinių kvėpavimo takų infekcija, bet gripas dažniausiai nėra priskiriamas peršalimo ligoms. Gripo viruso infekcija išskiriama, nes tai – sunkesnės eigos liga. Jam būdinga aukštesnė temperatūra – per 38 suaugusiesiems, daugiau kaip 38,5 – vaikams. Būdingas gerklės skausmas, kosulys, galvos, kūno, raumenų ir sąnarių maudimas, sunkesnė būklė, blogesnė savijauta.
Ši infekcija gali lemti daugiau komplikacijų. Dėl to turime sukurtus ir skiepus, kad apsisaugotume nuo sunkesnių infekcijų arba bent jau nuo jos komplikacijų.
Gripo virusą galima nustatyti greitais laboratoriniais metodais, yra ir vaistų, skirtų gripo virusui gydyti, o prieš sezoną rekomenduojame skiepytis.
– Kokios galimos peršalimo ligų komplikacijos?
I.Skarulytė-Miloševič: Peršalimo ligų komplikacijas dažniausiai lemia prisidėjusi antrinė bakterinė infekcija, tai gali būti sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, apatinių kvėpavimo takų infekcijos – pavyzdžiui, bronchitas, plaučių uždegimas. Taip pat peršalimo ligos gali sukelti lėtinių ligų paūmėjimą, tokių kaip bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
– Kokiais atvejais šeimos gydytojas nebeturėtų paciento siųsti gydytis namo ir jam turėtų taikyti stacionarinį gydymą?
I.Skarulytė-Miloševič: Dėl peršalimo ligų stacionarinio gydymo dažniausiai nereikia, bet, jeigu prasideda bakterinės kilmės komplikacijos, jeigu tai yra lėtinių ligų paūmėjimas, tais atvejais, kai skiriant tinkamą gydymą paciento būklė negerėja arba net blogėja, rekomenduojamas stacionarinis gydymas.
Specifinių profilaktikos priemonių nuo peršalimo ligų tikrai nėra. Tinka visos bendros priemonės, kurios stiprina mūsų imuninę sistemą.
Kai yra sąmonės sutrikimas, dezorientacija, sumažėjęs kraujo spaudimas, ūminio kvėpavimo nepakankamumo požymiai, skiriant tinkamą gydymą išlieka karščiavimas, blogėja kraujo tyrimų rodikliai, pacientą rekomenduojame siųsti gydytis į stacionarą.
– Kas daroma, kai pacientas paguldomas į ligoninę? Kokie tyrimai atliekami, koks gydymas taikomas?
I.Skarulytė-Miloševič: Atliekami laboratoriniai tyrimai – tiek kraujo, tiek šlapimo, taip pat – rentgenologiniai. Jei reikia, atliekama kompiuterinė tomografija. Pacientas siunčiamas konsultacijos pas gydytojus specialistus.
Tyrimų spektras priklauso nuo pačios ligos diagnozės ir nuo paciento būklės sunkumo. Stacionare dažniausiai skiriamas gydymas leidžiamais vaistais, o dažniausiai vartojamų vaistų grupės yra antibiotikai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, lašinės infuzijos, bronchus plečiantys. Jeigu reikia, skiriamas deguonis, vaistų inhaliacijos.
Stacionarinio gydymo trukmė yra labai įvairi. Tai priklauso nuo pačios ligos, paciento amžiaus, imuninės sistemos, gretutinių ligų. Kai būklė pagerėja, pacientas siunčiamas gydytis į namus geriamaisiais vaistais.
– Kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis, siekiant apsisaugoti nuo peršalimo ligų?
I.Skarulytė-Miloševič: Specifinių profilaktikos priemonių nuo peršalimo ligų tikrai nėra. Tinka visos bendros priemonės, kurios stiprina mūsų imuninę sistemą. Labai svarbu yra darbo ir poilsio režimas, sveika, subalansuota mityba, aktyvus gyvenimo būdas.
Nereikia pamiršti, kad peršalimo ligos plinta oro lašeliniu arba tiesioginio kontakto būdu, todėl labai svarbu laikytis visų higienos rekomendacijų: dažniau plauti rankas, vėdinti patalpas. Nors tai neapsaugos nuo peršalimo ligų, vis tiek rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo, nes tai padėtų išvengti pačios ligos arba jos komplikacijų.
Prakalbote apie skiepijimąsi nuo gripo. Kai kurie žmonės nesiskiepija, manydami, kad jei ateis kita gripo atmaina, skiepas niekuo nepadės.
L.Učkuronienė: Gripo skiepai kuriami kasmet, nelengva nuspėti, kokia atmaina bus. Tačiau bent dalį mokslininkai tikrai nuspėja. Todėl ir sakome, kad, jei skiepas ir neapsaugos visiškai nuo šitos infekcijos, tai bent jau apsaugos nuo jos komplikacijų.
Pabaigai – gal galėtumėte apibendrinti ir pasakyti, kada negaluojantis ir namuose besigydantis žmogus vis dėlto turėtų kreiptis į specialistą?
L.Učkuronienė: Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei temperatūra daugiau kaip tris paras yra aukštesnė nei 38 laipsniai, vaikams – aukštesnė nei 38,5. Taip pat tada, jei blogėja bendra būklė.
Čia ypač dėmesį turėtų atkreipti tėvai, jei negaluojantis vaikas tampa nebe toks aktyvus, atitinkamai nebereaguoja į aplinką, yra tapęs vangus, visiškai atsisako gerti skysčių, nuo temperatūros geriami vaistai visiškai jos nemažina. Pabrėžiu, kad temperatūra neturi nukristi iki normalios, bet turi sumažėti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda vėmimas, nuolatinis galvos skausmas, dusulys, oro trūkumas, skausmas veide, daugiau kaip savaitę trunkanti sloga ima didėti.
Taip pat jei atsiranda vėmimas ar komplikacijų požymių: nuolatinis galvos skausmas, dusulys, oro trūkumas ar tiesiog pasunkėjęs kvėpavimas, skausmas veide, daugiau kaip savaitę trunkanti sloga ima didėti.
Žmonės, turintys lėtinių ligų, sunkiau serga ir peršalimo ligomis. Tad susirgus gali paūmėti jų lėtinės ligos, tokios kaip kraujospūdžio, širdies, kvėpavimo takų. Tokie žmonės į šeimos gydytoją turėtų kreiptis anksčiau.
Gali būti ir taip, kad yra nekarščiuojama, suaugusysis ar vaikas gana gerai jaučiasi, turi gerą apetitą, yra žvalus, adekvatus, gali dirbti, užsiimti savo veikla, tačiau jam nepraeina sloga ar nesunkus kosulys. Tokiu atveju į gydytoją galima kreiptis ir po keturių savaičių.
