Su medike kalbėjomės apie tai, kas lemia, kurios vakcinos yra kompensuojamos, o kurios – ne, taip pat kaip nustatomos rekomendacijos, kuriomis vakcinomis ir kada naudingiausia skiepytis.
Suprasti akimirksniu
- Pagal tikslinį naudojimą vakcinos skirstomos į šias grupes:
- vakcinos, kurios skirtos skiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Tai valstybės biudžeto finansuojamos vakcinos, skirtos asmenims iki 18 metų;
- vakcinos, kurios skirtos asmenims po traumų, po gyvūnų sužalojimų (stabligės, pasiutligės vakcinos); vakcina nuo erkinio encefalito; vakcina nuo gripo; vakcina nuo COVID-19. Beje, nuo spalio 5 d. Lietuvoje abiem šiomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo metu;
- keliautojams, vykstantiems į įvairias pasaulio šalis, kuriose registruojamas didelis sergamumas užkrečiamosiomis ligomis, rekomenduojama pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, vidurių šiltinės, hepatitų A ir B, poliomielito, meningokokinės infekcijos, tymų, raudonukės, difterijos, stabligės.
– Kokios vakcinos Lietuvoje kompensuojamos?
– Kada ir kaip vyksta vaikų skiepijimas, Lietuvoje numato nustatytas profilaktinis vaikų vakcinacijos kalendorius. Jame numatyti skiepai nuo tymų, parotito, raudonukės, difterijos, stabligės, kokliušo (spazminio kosulio), poliomielito, B tipo haemophilus influenzae infekcijos ir žmogaus papilomos viruso infekcijos. Nuo šių metų ši vakcina nemokama ne tik mergaitėms, bet ir berniukams. Pasiskiepyti ja rekomenduojama 11 metų vaikams, kitaip tariant, iki paauglystės.
Kaip nurodoma teisės aktuose, Lietuvoje vaikai profilaktiniais skiepais neskiepijami tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos. Tačiau apie tai tėvus ar globėjus turi informuoti gydytojas. Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.
Detalią informaciją apie vakcinaciją galima rasti Valstybinių ligonių kasų interneto puslapyje, taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje.
– Kaip ir kas nusprendžia, kurios vakcinos bus įtrauktos į „skiepų kalendorių“, o kurias pacientai gali pasirinkti savo nuožiūra?
– Toks sprendimas patikėtas institucijai, kuri organizuoja ir koordinuoja skiepų kalendorių. Lietuvoje tai yra Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Šis centras, tardamasis su specialistais (tiek medikais, tiek SAM specialistais) ir koordinuoja šias paslaugas. Kaip ir minėjau, Lietuvoje suaugusių asmenų skiepai yra tik rekomenduojami.
Visuomet prieš vakcinaciją pacientas turėtų pasitarti su gydytoju ir po šios konsultacijos priimti sprendimą dėl skiepų.
– Ar skiriasi Lietuvoje ir kitose Europos šalyse pacientams skirtos vakcinos? Nuo ko tai priklauso?
– Taip, vakcinų sąrašas skiriasi. Tai priklauso nuo ligų paplitimo, sergamumo, tikimybės užsikrėsti ir t.t.
– Pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir kitur pastebimas augantis nepasitikėjimas vakcinomis. Jis ypač padidėjo po COVID-19 pandemijos. Žmonės kartais klaidingai mano, jog geriau „prasirgti“ ir taip įgyti imunitetą.
Gal galite priminti, kodėl svarbu vakcinuotis? Kuo skiriasi imunitetas, susiformavęs po vakcinos ir persirgus? Kitaip tariant, kodėl persirgimas nėra tas pats, kas skiepas?
– Persirgimas tikrai nėra tas pats, kas vakcina. Vakcinos tikslas – suteikti imuninę apsaugą nesukeliant žalos, nesusergant liga. Tai yra esminis skirtumas. Susirgus kai kurių ligų eigos kontroliuoti gali būti neįmanoma, nėra joms skirtų specifiškų vaistų ar jie mažai veiksmingi, dėl to gali išsivystyti komplikacijos. Pavyzdžiui: po poliomielito – paralyžius, po kiaulytės (epideminio parotito) – kurtumas, po COVID-19 – pneumonija, ūmus kvėpavimo nepakankamumas ar net mirtis. Tam tikros komplikacijos (pvz., kvapo pojūčio praradimas) gali pasireikšti net ir prasirgus lengva ligos forma.
Tiek natūraliai persirgusiems, tiek vakcinuotiems laikui bėgant imunitetas blėsta, todėl, esant galimybei, verta sustiprinti imunitetą skiepu.
Vakcinos tikslas – suteikti imuninę apsaugą nesukeliant žalos, nesusergant liga.
– Jau prasidėjo peršalimo ligų, gripo sezonas, kovidas irgi niekur nedingo. Šiemet rekomendacijos pagaliau aiškios – galima ir patariama skiepytis iškart nuo šių abiejų virusinių infekcijų. Kokie būtų argumentai už? Kodėl tai saugu, verta daryti?
– Pasiskiepijus galima išvengti abiejų ligų ar bent jau jų sunkių komplikacijų, mirties. Organizmo reakcijos į skiepus – minimalios, pvz., po dūrio kurį laiką gali skaudėti ranką ar pan. Todėl tikrai rekomenduoju skiepytis, ypač rizikos grupės žmonėms: 65-erių ir vyresniems žmonėms, turintiems lėtinių ligų, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nėščiosioms (bet kuriuo nėštumo laikotarpiu).
Suprasti akimirksniu
- Kodėl reikėtų skiepytis nuo kovido?
- Papildoma COVID-19 vakcina „Comirnaty XBB.1.5“ pritaikyta taip, kad geriau atitiktų cirkuliuojančius viruso variantus – Omikron atmainos atskiram potipiui (XBB).
- Šis viruso variantas, kuriam ir skirta vakcina, glaudžiai susijęs su kitais šiuo metu cirkuliuojančiais variantais, tad vakcina turėtų padėti išlaikyti optimalią apsaugą nuo sunkių COVID-19 ligos formų, hospitalizacijos ar mirties.
- Pasiskiepyti atnaujinta vakcina gali visi gyventojai, praėjus 6 mėn. po persirgimo ar paskutinės vakcinacijos (nepaisant to, ar iki šiol buvo skiepyti, ir keliomis dozėmis).
- Vakcina nuo COVID-19 nėra sezoninė, pasiskiepyti ja galima bet kada. Tačiau prasidėjus šaltajam sezonui, rekomenduojama tai padaryti kartu su skiepu nuo sezoninio gripo. Tyrimai rodo, jog tai daryti saugu – tokiu atveju susiformuoja pakankamas imuninis atsakas tiek nuo vienos, tiek nuo kitos virusinės infekcijos.
- Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje Korona STOP.
– Kaip manote, kas labiausiai skatina žmones skiepytis? Kas veikia, o kurie dalykai dažnai sukelia ne norimą, bet priešingą reakciją (tarkime, baimę)?
– Gera patirtis su vakcina, gera artimųjų patirtis, aiškus supratimas, kaip vakcina veikia. Nuoširdus pokalbis su gydytoju – kai pacientas užduoda visus, net keisčiausius klausimus, dažnai įsitikina, kad skiepytis saugu. Visgi, dalies žmonių NIEKAIP neįmanoma įkalbėti tą padaryti.
– Pastaraisiais metais nemažai kalbama apie skiepą nuo ŽPV, kuriuo dabar nemokamai skiepijamos ne tik 11 m. sulaukusios mergaitės, bet ir berniukai. Jūsų akimis, kokių dar skiepų (nuo kokių infekcijų) reikėtų, t.y. kokių skiepų, kurie būtų kompensuojami, Lietuvoje reikėtų?
– Manau skiepas nuo erkinio encefalito turėtų būti vienas prioritetų, įvertinus šios ligos paplitimą. Pradėjus vakcinuoti nuo jo, būtų galima imtis kitų infekcinių ligų, kurias galima kontroliuoti vakcinomis.
