„Metabolizmas – tai energijos gamyba, eikvojimas ir atstatymas, tad būtent hormonai padeda mums šiuos procesus reguliuoti. Patys hormonai svyruoja ir keičiasi nuolatos, tam įtakos turi ir gyvenimo procesai – nuo paauglystės iki menopauzės ar kasmėnesinio ciklo“, – aiškina gydytoja.
Pavyzdžiui, mėnesinių metu svyruoja estrogenai, progesteronas, bet gali svyruoti ir daugybė kitų hormonų, tad gyvenimo eigos cikliški pokyčiai – paauglystė, menopauzė reikalauja ne tik lytinių hormonų įsitraukimo, bet turi įtakos visiems mūsų hormonams ir organizmui.
„Mūsų hormonai funkcionuoja taip, kad geriausia, jog jie būtų vienodame lygyje. Problemos atsiranda tuomet, kai kažkuris hormonas pradeda keisti savo veiklą ir pradeda dominuoti arba pasidaro santykinai silpnesnis, tada ir turime disbalansą“, – sako gydytoja.
Ką verta žinoti apie menopauzę?
Moterys patiria tikrai drastiškus hormonų svyravimus perimenopauzės ir menopauzės metu, nes išsekus kiaušidžių veiklai pradeda mažėti estrogenų, sutrinka visų lytinių hormonų veikla, o kūnas bando prisitaikyti ir išgyventi.
„Mūsų kūnas menopauzės metu bando prisiderinti prie pokyčių ir tam yra aktyvuojami įvairiausi kompensaciniai mechanizmai, kad palaikytų lytinius hormonus. Tad, pavyzdžiui, įsijungia hipofizės hormonai, stimuliuojantys progesteroną, androgenus, estrogeną bei skatinantys jų gamybą. Kai kiaušidės lytinių hormonų negali pagaminti net pareikalavus ir hipofizės hormonams, tuomet kūnas įjungia kitus mechanizmus, tarkime, gali pradėti augti svoris, nes mes galime produkuoti estrogenus riebaluose, gali keistis antinksčių veikla, nes po menopauzės (ji dar vadinama antra paauglyste), jie pradeda irgi gaminti daugiau hormonų.
Taigi tai tarsi kompensacinis mechanizmas, kad tų lytinių hormonų nepradėtų trūkti, nes suaugusiems žmonėms (moterims ir vyrams) iki pat mirties pagrindinė vedančioji ašis yra būtent lytiniai hormonai – grubiai tariant, jie yra jaunystės hormonai, kadangi palaiko audinių vientisumą, kaulus, raumenis, ir atstatymui jie labai reikalingi. Jeigu jie pradeda sekti, tuomet mes pradedame „nykti“, o kūnas bando palaikyti savo struktūrą bei funkcionavimą, tad jame ir vyksta tie pokyčiai“, – sako pašnekovė.
Kodėl lytiniai hormonai gali būti pavadinti jaunystės hormonais? Jų aktyvumas skatina kolageno gamybą ir padeda užkirsti kelią raukšlėms, palaiko kaulų ir raumenų masę, odos elastingumą. Tiesa, įtakos turi ir skydliaukės veikla, nes skydliaukės hormonai veikia epidermį, o tai yra svarbu odos būklei, tad viskas labai susiję.
Specialistė priduria, kad dėl lytinių hormonų nepakankamumo mažėjant raumenų masei, gali didėti ir atsparumas insulinui, todėl tai turi įtakos visam kūnui: „Šiems pokyčiams patarčiau ruoštis iš anksto, žinant, kas laukia, ir atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą, rinktis maistą turtingą fitoestrogenų.“
Kokie pokyčiai išduoda, kad turime problemų su hormonais
Gydytoja, dėstytoja, endobiogenikė sako, kad mums reikėtų kalbėti apie tai, kad kiekvienas žmogus turi savo hormonų balansą, nes mes visi esame labai skirtingi, o ir gimstame su tam tikrais įgimtais medžiagų apykaitos ypatumais, vadinasi, ir hormonų ypatumais.
„Reikėtų save pažinti, stebėti, matyti, kaip funkcionuojate. Tarkime, moterims yra labai svarbu stebėti savo mėnesinių ciklą, kadangi jis suteikia labai daug informacijos apie hormonų pokyčius ir ne tik lytinių – skydliaukė, antinksčiai, virškinimo funkcija – tai turi įtakos ciklui. Tad reikėtų atkreipti dėmesį – kada kamuoja priešmenstruacinis sindromas (PMS), ar gausios mėnesinės, ir tai jau suteikia daug informacijos. Energijos lygis irgi svarbus, tarkime, kai kurie žmonės trykšta energija, tad greičiausiai jie turi aktyvesnę skydliaukę ir/ar antinksčius.
Ir yra atvirkštinė situacija, kai trūksta energijos ir silpniau veikia skydliaukė bei (ir/ar) antinksčiai. Žmogus patenka į energijos duobę ir reikėtų tai vertinti, atkreipti dėmesį, kad jeigu nuolat trūksta jėgų, vadinasi, reikia tuo pasirūpinti. Galima galvoti, kad hormonai sutrikę, bet tuo pačiu reikėtų pagalvoti, ar ne per daug reikalaujame iš savęs, nes labai svarbi visuma, ne tik hormonai“, – aiškina gydytoja.
Kiekvienas hormonas turi savo atskirus požymius, tarkime, antinksčių ir skydliaukės hormonai atsakingi už energiją, tad kuo jie aktyvesni, tuo daugiau tos energijos turime. Bet jeigu ilgą laiką išsiskiria daug kortizolio, kurį išskiria antinksčiai, tai jo padidėjimas gali atsiliepti ir svorio augimu, kaulų retėjimu, spaudimo pakilimu, imuninės sistemos slopinimu, gali net atsirasti ir vėžinių susirgimų, ir dažnesnių virusinių infekcijų.
„Įdomūs reikalai vyksta ir su serotoninu, kurio įsivaizduojame, kad norime turėti kuo daugiau – juk tai yra laimės hormonas. Pavyzdžiui, dabar, kai žiema ir tamsu, žmonės dažnai kalba apie sezoninį nuotaikų sutrikimą, o serotonino viena iš pagrindinių funkcijų smegenyse yra ne gerinti nuotaiką, bet nešti gliukozę į smegenis ir jas pamaitinti, tad jo funkcijos susijusios ir su cukraus apykaita. Jeigu žmogus turi per mažai serotonino, gali kamuoti bloga nuotaika, niekas nedžiuginti, tad čia svarbu, koks santykis yra tarp serotonino ir dopamino. Blogas santykis gali reikšti, kad nepasidžiaugiame savo pasiekimais, nemokame būti čia ir dabar. Bet jeigu serotonino per daug, tuomet žmogus tampa jautrus aplinkai, gauna per daug dirgiklių ir tuomet būna sunku atrinkti, kas svarbu, o kas ne. Tai trikdo produktyvumą, kelia nerimą“, – sako gydytoja.
Išvaizda ir hormonai – kaip ją paveikia hormonų disbalansas
Visi hormonai daro įtaką tam, kaip atrodome, nors turime ir genetinį komponentą. Pavyzdžiui, kortizolis, jeigu jis aktyvus, gali skatinti svorio viršutinėje kūno dalyje augimą, kai riebalai kaupiasi virš bambos, virš raktikaulių, susidaro kuprelė nugaroje, veide kaupiame irgi daugiau riebalų, tačiau galūnės išlieka plonos – tokį svorį būna tikrai sudėtinga numesti.
„Jeigu moterys turi estrogenų pokyčius, gali kauptis riebalai pilvo apačioje, po bamba, ant šlaunų. Kalbant apie skydliaukės hormonų pokyčius, tai svoris gali kauptis labai tolygiai. Tad pagal moteris išvaizdą, sudėjimą aš net troleibusu važiuodama galiu pasakyti, koks yra hormonų balansas“, – sako specialistė.
Ji prideda, kad jeigu moters veido plaukuotumas padidėjęs, tuomet bus daugiau androgenų, t.y. suaktyvėję vyriškieji hormonai. Beje, beveik visi bėrimai turi ir hormoninį komponentą, tad, priklausomai nuo lokalizacijos, mes galime kalbėti apie vienų ar kitų hormonų pokyčius. „Jeigu spuogeliai, aknė atsiranda žandikaulio linijoje, tai androgenų aktyvumas, jeigu ant kaktos – tai kalba apie antinksčių hormonų pokyčius, ant nosies sparnelių – estrogenų poveikis“, – sako gydytoja.
Hormonų tyrimai – ką žinoti?
Kaip kalba Y.Asovskaja, labai svarbus yra hormonų suminis poveikis ir ji tai vertina pagal specifinius indeksus. „Pavyzdžiui, žinome, kad kortizolis turi įtakos beveik visoms ląstelės ir paskaičiavus specifinį indeksą, žinome, koks yra jo poveikis. Jeigu kalbėtume apie hormonų kiekį kraujyje, yra kraštutinių atvejų, kai reikia tai įvertinti. Pavyzdžiui, kalbant apie skydliaukės hormonus, patarčiau pasidaryti šiuos tyrimus kai planuojate nėštumą, einate link menopauzės. Taip pat galima įvertinti estrogenų, androgenų, progestrono ir kt. hormonų kiekius kraujyje pradedant nuo 28 m.. Pakartodamos tokius tyrimus kas tam tikrą laiką galite stebėti, žiūrėti, kaip jie keičiasi, ir einant link perimenopauzės sumažinti tam tikrų hormonų išreikštumą bei pasiekti geresnės savijautos,“ – sako gydytoja.
Pasak specialistės, būna situacijų, kai reikia medikamentų, pakaitinės hormonų terapijos, kad savijauta pasikeistų, tarkime, ryškiausias to pavyzdys yra pirmo tipo cukrinis diabetas, kai reikia leistis insuliną.
„Daug žmonių geria tiroksiną, nes skydliaukės veikla yra sutrikusi; yra rimtų ligų, kai trūksta kortizolio ir reikia pakaitinės hormonų terapijos. Su lytiniais hormonais yra sudėtingiau – dažnai skiriamos kontraceptinės priemonės, kurios padeda įveikti simptomus, bet problemos nesprendžia – tai lyg užklijuotas pleistras ant žaizdos, bet tai neskatina gijimo. Todėl patarčiau rinktis atsakingai, įvertinti rizikas, pasitarti su gydytoju, pasverti savo sprendimus, nes tai visada atsiliepia mūsų hormonų veiklai“, – aiškina Y.Asovskaja.
Ką daryti, kad išlaikytume norimą hormonų balansą
Vienas svarbiausių dalykų – pažinti save ir savo galimybių ribas: kiek galiu dirbti, kiek galiu streso pakelti, koks krūvis man tinkamiausias – tai padės išvengti hormonų disbalanso ir kūnas nesiims kompensacinių mechanizmų, kad išlaikytų tinkamą energijos lygį.
„Visos ligos prasideda, kai gyvename į energijos skolą. Bene svarbiausias dalykas yra miegas – nors apie tai daug kalbame, bet vis dėlto, ne visi imasi pokyčių. Nakties metu veikia vieni hormonai, dienos – kiti, tad jeigu einame miegoti per vėlai, po 23 val., mes prarandame labai daug ir einame į hormonų disbalansą, jau nekalbu apie naktinį pamaininį darbą, kuris daro didelę įtaką mūsų savijautai ir turi savo kainą. Kitas dalykas – sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir tai turi būti parinkta labai individualiai – nuo to, kiek kartų per dieną valgyti iki ką žinoti apie užkandžius ir ar jų mums išvis reikia. Tad miegas, įsiklausymas į savo kūną, mityba ir fizinis aktyvumas yra labai svarbūs dalykai, vedantys į gerą savijautą“, – sako gydytoja Y.Asovskaja.
