Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gydytoja dietologė kreipėsi viešu laišku į žmones, kurie badauja ir laikosi dietų

Pastaruoju metu viešoje erdvėje virė diskusijos apie tai, kad nuomonės formuotojai ar populiarių laidų vedėjai pateikia klaidingą, mediciniškai nepatvirtintą informaciją apie dietas, badavimą ir kitus svorio mažinimo metodus, galinčius padaryti žalą organizmui. Reaguodama į tai, „CaloryCare“ dietologė Dalia Vaitkevičiūtė parašė laišką, skirtą visiems badaujantiems ir besilaikantiems drastiškų dietų.
Dietos režimas.
Dietos režimas. / Fotolia nuotr.

Išplatintame žiniasklaidai pranešime gydytoja D.Vaitkevičiūtė aptaria visuomenėje opią problemą, jos pasekmes ir prie kokių ligų ar mitybos sutrikimų tai veda.

„Šiomis dienomis ypač dažnai girdime, kad mūsų pažįstamų rate kas nors atsisakė valgyti mėsą, gliuteną, pieno produktus, dar kiti pradėjo badauti, laikytis keto dietos ar protarpinio badavimo.

Dažnas jaunas žmogus, atėjęs į mitybos konsultaciją, yra veganas, laikosi grikių dietos, yra nepatenkintas savo sveiku svoriu arba turi nežmonišką pilvo pūtimą dėl dirgliosios žarnos sindromo.

Kas mums nutiko? Ar tai noras rūpintis savimi, ar iškreiptas požiūris į maistą ir savo kūną? Kur riba tarp sveikų mitybos įpročių ir kraštutinumų? Ar maistas yra mūsų priešas ir turime tiek daug atsisakyti, kad gyventume sveikai?

Socialinė medija ir joje aktyvūs vieši asmenys sukuria įspūdį, kad be kraštutinumų neįmanoma ko nors pasiekti, o tai, kas tiko vienam, bus gerai kitam. Tai formuoja iškreiptą požiūrį į save ir mitybą. Esą, jei būsiu labai lieknas, tuomet būsiu sveikas ir gražus. Būsiu lieknas ir laimingas, jei atsisakysiu vaisių, mėsos ar badausiu, laikysiuosi keto dietos ar protarpinio badavimo. Deja, visi šie būdai veda į rimtus valgymo sutrikimus ir neužtikrina reikalingų maistinių medžiagų gavimo.

Pranešimo autorių nuotr./Dietologė Dalia Vaitkevičiūtė
Pranešimo autorių nuotr./Dietologė Dalia Vaitkevičiūtė

Valgymo sutrikimai – opi tema, kuri apima ne tik anoreksiją ar bulimiją, bet ir persivalgymo epizodus, iškreiptą požiūrį į maistą, emocinį valgymą. Europos statistikos duomenimis:

  • Valgymo sutrikimai dažniausiai iš visų kitų psichologinių sutrikimų sukelia mirtį, dažniausiai savižudybės forma.
  • 13 % vidutinio amžiaus moterų turi valgymo sutrikimų.
  • 1–4 % Europos gyventojų serga nervine anoreksija.
  • 1–2 % Europos gyventojų serga nervine bulimija.
  • 2,8 % gyventojų per gyvenimą patiria persivalgymo epizodus.
  • 35 % besilaikančiųjų populiariųjų dietų suserga vienu iš valgymo sutrikimų.

Nors valgymo sutrikimai yra laikomi psichinės sveikatos problema, žalos fiziniam kūnui padaroma ilgam laikui. Pradeda nykti riebalinė ir raumeninė kūno masė, nebepakeliamas minimalus fizinis krūvis, moterims išnyksta menstruacinis ciklas, vyrams sutrinka seksualinis potraukis.

Ribojant maistą, vystosi kraujo elektrolitų balanso sutrikimai, negaunama pakankamai vitaminų ir mineralų, pradeda trupėti nagai, dėl baltymų stygiaus slinkti plaukai, vystosi kaulų retėjimas – osteoporozė.

Sutrinka širdies darbas, nukrenta kraujo spaudimas, dažnėja širdies ritmas. Dėl termoreguliacijos sutrikimo oda pasidengia apsauginiu plaukelių sluoksniu, taip sudarydama apsaugą mūsų organizmui.

Jei pastebėjote, kad jūsų aplinkoje yra žmogus, kuris turi bent vieną iš šių simptomų, reikėtų nedelsiant su juo pasikalbėti ir paskatinti kreiptis į specialistus.

Nervinei anoreksijai būdinga:

  • Akivaizdžiai greitai sumažėjusi kūno masė.
  • Perdėtas domėjimasis maistu, maistinėmis medžiagomis, visiškas tam tikrų produktų atsisakymas.
  • Dažni komentarai apie savo svorį, esą jis tikrai didelis, nors akivaizdžiai matomi kūno pokyčiai.
  • Maisto ritualai: maistas valgomas labai lėtai, perdėliojant iš vienos lėkštės vietos į kitą, dažnas gaminimas aplinkai, norint nuslėpti valgymo sutrikimą.

Nervinei bulimijai būdingi požymiai:

  • Didelių maisto kiekių suvartojimas vienu metu.
  • Vėmimas po maisto.
  • Diuretikų, vidurius laisvinančių preparatų vartojimas.
  • Dantų kariesas ir dėmės ant dantų dėl nuolatinio vėmimo.
  • Vidurių užkietėjimas.
  • Dehidratacija ir elektrolitų sutrikimai dėl dažno vėmimo ir skysčių praradimo.
  • Kūno masė gali būti normali ir didesnė nei normali.

Persivalgymo epizodams būdinga:

  • Aukštas kraujo spaudimas.
  • Valgymas naktį ar slapta.
  • Cholesterolio kraujyje padidėjimas.
123RF.com nuotr./Valgymas pagal valandas
123RF.com nuotr./Valgymas pagal valandas

Liūdniausia, kad dažnai į konsultacijas atėję žmonės yra jau stipriai pažeidę savo organizmą, kai kurie jau gulėję ligoninėje arba turi didelį vitaminų trūkumą, jų organų veikla sutrikusi, žmonės skundžiasi lėtiniu nuovargiu, nemiga, puola į depresiją. Dar liūdniau, kad mūsų visuomenėje vis dar kalbama apie kūno kultą, dietos, badavimas ar kitos drastiškos priemonės iškeliamos kaip vienintelis efektyvus būdas numesti svorio.

Ir apie tai kalba žinomi, autoritetu laikomi asmenys, kurie daro įtaką kitiems, ypač jauniems žmonėms, dar neturintiems pakankamai žinių apie savo mitybą.

Dažniausiai visi rodo gražiąją gyvenimo pusę, tačiau už jos slypi tie patys valgymo sutrikimai, psichologinės problemos, nuolatinė kova su maistu, su savimi.

Noriu paraginti nustoti grožėtis kitų žmonių kūnais socialiniuose tinkluose ir jų mitybos įpročius priimti kaip normą. Dažniausiai visi rodo gražiąją gyvenimo pusę, tačiau už jos slypi tie patys valgymo sutrikimai, psichologinės problemos, nuolatinė kova su maistu, su savimi.

Taip pat neklausykite nekvalifikuotų mitybos specialistų ar žmonių, kurie laiko save apsiskaičiusiais ir galinčiais patarinėti kitiems mitybos klausimais. Kiekvienas turime individualų organizmą, įpročius, poreikius. Jų neįvertins jokie masiškai kuriami mitybos planai, draugai ar influenceriai „visažiniai“. Tik profesionalūs gydytojai dietologai ar kiti medicininį išsilavinimą šioje srityje turintys žmonės gali tiksliai įvertinti jūsų situaciją bei pritaikyti geriausią svorio mažinimo metodą.

Nenumokite ranka į draugus ar artimuosius, kurie turi aiškių valgymo sutrikimo požymių ir siūlykite jiems pagalbą. Norėdami pradėti bet kokią dietą, badavimą, atsisakyti angliavandenių ar imtis kitų drastiškų veiksmų, geriausia pasitarti su specialistu“, – rašė gydytoja D.Vaitkevičiūtė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos