Gydytoja Eglė Masiulytė: „Vaikų sveikatai svarbiau ne maisto papildai, o tinkamas gyvenimo būdas“

Rudenėjant vis daugiau mamų ieško „ko nors“ vaikų imunitetui stiprinti. Tačiau Baltijos ir Amerikos klinikos šeimos gydytoja Eglė Masiulytė mano, kad atsparumą virusams nulemia ne maisto papildai, o gyvenimo būdas ir genetiniai veiksniai.
Gydytoja Eglė Masiulytė
Gydytoja Eglė Masiulytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Atšalus orams, dauguma mamų vėl bijo, kad vaikai sirgs ir sirgs. Rodos, vasarą lakstė lauke, maudėsi, valgė daug vaisių ir daržovių, bet, tik atvėsus orui, vėl išgriūva nuo menkiausio viruso. Ką daryti, kad jie taptų atsparesni?

Auksinės taisyklės nėra. Reikia vadovautis paprastais patarimais. Pavyzdžiui, kiek įmanoma vengti kontakto su sergančiaisiais užkrečiamomis ligomis, o atsiradus pirmiesiems ligos požymiams ne laukti, kol jie praeis, bet iš karto gydyti, be to, elgtis adekvačiai situacijai: rengti vaikus atitinkamai pagal temperatūrą, grūdintis ir sveikai maitintis visai šeimai ne tik vasarą. Išvardijau bent kiek nuo mūsų priklausančius veiksnius, nes imunitetas, kaip įrodyta, yra genetiškai predisponuotas: tai užkoduota mūsų genuose – kai kuriomis ligomis „turime“ prasirgti vaikystėje.

Ar dažnam vaikų sirgimui turi įtakos stresas?

Be abejo. Problemos šeimoje ar sunki adaptacija darželyje ir mokykloje turi įtakos dažnam sirgimui.

Ką manote apie įvairiausių maisto papildų vartojimą? Daugelis mamų įsitikinusios, kad ežiuolių preparatai ar medaus produktai (bičių pikis, bičių duonelė, žiedadulkės) stiprina imunitetą, tad juos perka vaikams.

Įrodyta, kad minėti preparatai nepadarys žalos, tačiau duomenų, kurie patvirtintų įtaką imuniteto stiprinimui, nepakanka. Pabrėšiu – labai daug lemia gyvenimo būdas. Jei vaikas, kaip ir jo tėvai, riebiai valgo, geria saldžius gazuotus gėrimus, nesportuoja, neišsimiega, apskritai mažai juda, beveik nebūna gryname ore – nepadės jokios stebuklingos piliulės. Mes juk visko norime greitai ir be pastangų: nusipirkai vaistinėje tabletę – ir sveikas, išgėrei miltelių – sulieknėjai...

Dažnai gydytojai sako, kad sintetinius vitaminus ir mineralus reikia vartoti tada, kai TIKRAI jų trūksta. O kaip žinoti, kad jų trūksta?

Hipovitaminozės ir avitaminozės (vitaminų trūkumo ir jų nebuvimo) diagnozę sudėtinga sau pačiam nusistatyti. Užsitęsus įvairiems bendrojo pobūdžio negalavimams, na, pavyzdžiui, silpnumui, be priežasties esančiam nuolatiniam nuovargiui, galvos skausmui, apetito stokai, raumenų ir sąnarių silpnumui, miego ar net nuotaikos sutrikimams, būtina kreiptis į gydytoją. Jis, įvertinęs nusiskundimus ir atlikęs kai kuriuos tyrimus, nustatys diagnozę ir parinks tinkamą gydymą. Minėti bendrieji simptomai gali būti kai kurių vitaminų ir mineralų stygiaus požymis.

Visada krinta į akį, kad tėvai užsieniečiai, gyvenantys Lietuvoje, vaikus rengia daug ploniau nei lietuviai. Daugelis mūsų mamų bijo sušaldyti vaikus, todėl perkaitina juos, ypač kūdikius mėgsta įvynioti į penkis pledus. Kaip rasti aukso vidurį?

Taip, tai pastebime ir mes, gydytojai. Lietuvoje nuo seno klesti tradicijos naujagimius, kūdikius ir mažus vaikus rengti per šiltai. Tai, deja, gali būti daug pavojingiau nei aprengti vaiką per plonai. Einant į lauką, pediatrai tėvams pataria mažą vaiką aprengti taip, kaip jie patys rengtųsi pagal tuo metu esančias oro sąlygas, ir dar papildomai užvilkti vieną drabužėlį.

Pamenu vaizdelį parke: tėtukas pusnuogį kūdikį suko ratu aplink galvą laikydamas už riešo – mankštino. Kaip vertinate ekstremalius grūdinimo (kai kūdikiai apliejami šaltu vandeniu) ir mankštinimo būdus?

Klasikinė vakarietiškoji medicina rekomenduoja laiko patikrintus ir pagrįstus grūdinimo būdus, tad ekstremalūs vaikų mankštinimai ir grūdinimai niekada nesulauks šimtaprocentinio pritarimo. Grūdindami, fiziškai ir dvasiškai lavindami vaikus, turėtume vadovautis sveiku protu ir neperžengti ribos. Savo vaiko lediniu vandeniu nelaistyčiau ir nesukčiau už riešo, nes man pakanka universitete įgytų žinių, leidžiančių suvokti galimus tokio elgesio padarinius. Niekada nedaryčiau savo vaikui to, kas gali duoti daugiau žalos nei naudos. Geriau nuo gimimo jį teisingai mankštinti ir palaipsniui pratinti prie žemesnės vandens temperatūros.

Turite kelių mėnesių dukrytę, tad į ką labiausiai kreipiate dėmesį ją augindama? Gal gydytojų vaikai serga mažiau?

Kaip ir kiekviena mama stengiuosi, kad mano vaikas gautų viską, kas geriausia: žindau ją savo pienu, stengiuosi, kad daug laiko praleistų gryname ore, kasdien mankštinu, darau masažus, jau bandau formuoti dienos režimą... O svarbiausia – nuolat apgaubiu ją protinga meile. Deja, medikų vaikai, kaip ir patys medikai, rečiau ir lengviau neserga, netgi atvirkščiai – mediko liga dažnai būna komplikuotesnė. Kūdikiui pati geriausia apsauga nuo ligų – motinos pienas. Kaip gydytoja ir kaip mama jaučiu pareigą tai priminti visoms būsimoms ir esamoms mamytėms ir būtinai paskatinti jas žindyti savo atžalas! Būsimam mūsų vaikų imunitetui šis veiksnys bus vienas svarbiausių gyvenime.

Tekstas Dovilės Štuikienės
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Žemės ūkyje vis labiau įsitvirtina biostimuliatoriai: kaip jie veikia?
Reklama
Ne tik šviežios ir kokybiškos, bet ir tvaresnės: kaip „Lidl“ užtikrina, kad pirmosios pavasario derliaus vaisiai ir daržovės būtų draugiškos aplinkai?
Smurtas artimoje aplinkoje: kaip padėti nukentėjusiems, nesukeliant daugiau žalos?
Reklama
Testas: spręsk ir laimėk 300 eur vertės elektrinį dantų šepetėlį!