Daugelis metodų nekenksmingi, bet ir neveiksmingi
„Netradicinė medicina plačiausiai suvokiama kaip neturinti mokslinio pagrindo, ji neįrodyta moksliniais tyrimais. Tai gydymo metodai, grįsti liaudies išmintimi, kažkieno rekomendacija“, – paprasčiausius skirtumus tarp tradicinės ir netradicinės medicinos formų aiškina šeimos gydytoja Elena Šukė.
Kaip mano ji, daugelis liaudies medicinos praktikų dažniausiai yra nekenksmingos. Tarkim, įsitikinimas, jog medus gydo peršalimo ligas: „Tačiau tai tik cukrus kitu pavidalu. Veikiausiai dietologai ir endokrinologai klaustų, kodėl sergančiam užkrauname tiek cukraus. Bet nuo to, kad gers daug arbatų su daug medaus, žmogui tuo periodu nepablogės. Jeigu pacientas tiki, kad jam tai padės, neliepiame jam nustoti vartoti medaus.“
Analogiška situacija, kaip priduria šeimos gydytoja, yra su žmonių įsitikinimu, jog peršalus kojas reikia mirkyti karštame vandenyje: „Mokslinių įrodymų apie tai nėra, tačiau tai ir nekenkia.“ Kaip sako E.Šukė, dalį tokių praktikų gydytojai yra linkę palaikyti vien dėl to, kad žmogus jaustųsi ramiau, nei tik laukdamas, kol sveikata pagerės, ir gerdamas nurodytus vaistus.
Tačiau jeigu šioms praktikoms stinga įrodymų, kodėl jas XXI a. tebenaudoja nemažai žmonių? Anot specialistės, atsakymas čia labai paprastas.
„Liaudies medicina siūlo metodų, kurie, rodos, suveikia, bet tikras mokslininkas, gydytojas tam ras ir mokslinį paaiškinimą. Tarkim, dažnai taikant netradicinės medicinos metodus liga pati pradeda eiti į pabaigą, o žmonės padaro išvadą, kad suveikė būtent šios praktikos“, – tikina gydytoja.
Nuo garinimo iki slankstelių stumdymo
„Deja, bet yra ir tokių netradicinės medicinos metodų, kurie gali ir sužaloti žmogų, pakenkti jo sveikatai“, – sako E.Šukė. Vienu didžiausių gydytojų galvos skausmų gali tapti daugeliui lietuvių įprasta praktika – kvėpavimas karštais garais nuo ką tik išvirtų bulvių, prisidengus rankšluosčiu.
„Vis dar pasirodo pacientų, kurie prisipažįsta tai darantys. Ką gali sukelti tokia praktika? Mūsų visi organai yra užkloti gleivine, o garai – ar karšti, ar nekaršti – yra drėgmė. Garais, drėgme padidiname gleivinės pralaidumą, o tuo kartu atveriame duris infekcijai. Nepamirškime, jog pagrindinis tiek odos, tiek gleivinės uždavinys yra būti fiziniu barjeru nuo ligų sukėlėjų iš aplinkos. Padidinus pralaidumą ligų sukėlėjai gali patekti į audinius ir ten sukelti uždegimą.
Taip karštais garais nudeginami kvėpavimo takai, prisikvėpuojama drėgmės, padidėjus pralaidumui galima labai paprastai pereiti prie plaučių uždegimo, kas yra rimta bakterinė liga, nors iš pradžių tai galėjo būti tik elementarus peršalimas“, – liūdnesnius atvejus pamena šeimos gydytoja.
E.Šukė mena ir po manualinės terapijos į gydytojo kabinetą užsukusius pacientus. „Liaudyje taip vadinami nugaros laužymai ir tai yra vienas dažniausių atvejų, kada medikams nusvyra rankos kovoti. Tai niekaip mokslu nepagrįstas metodas, kai taikomas fizinis nugaros slankstelių judinimas rankomis. Manualinės praktikos pagrindinė mokykla šiuo metu yra Rusijoje ir Vakarų šalyse jau to taip paprastai nebeišmoksi, nes šis metodas daugelyje šalių jau nelegalus“, – pasakoja pašnekovė.
Kas šiuo atveju taip gali gąsdinti medikus? Anot E.Šukės, manualinės terapijos būdu yra linkę užsiimti ir su medicina nieko bendra neturintys asmenys, nes tam pakanka specialių kursų diplomo. Be to, mokslu neįrodytos terapijos padariniai gali būti likti išties skaudūs:
„Nors tokios terapijos metu galima atlaisvinti nugaros raiščius, pajudinti slankstelius, nugara yra labai jautri mūsų kūno dalis – visai šalia yra nervai, atsakingi už daugybę funkcijų. Mano praktikoje yra buvę tokių atvejų, kai po manualinės terapijos randame arba patologinį slankstelio pasislinkimą, kuris užspaudžia nervus, arba sujudintas šonkaulis gali netgi pradurti plaučius. Taigi, galima prieiti iki drastiškų komplikacijų.“
Vaistų atsisakymas gali vesti į pražūtį
Anot šeimos gydytojos, pastaruoju metu daugėja ir esą sveikuoliškai gyvenančių žmonių, kurie net esant būtinybei atsisako vartoti medikų siūlomus vaistus. E.Šukė pritaria, jog vaistai nėra jaunystės eliksyras ir nesant sveikatos problemoms vartoti jų nereikėtų – visgi šiandien dėl jų džiaugiamės pagerėjusiais visuomenės sveikatos rodikliais.
„Žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė iki antibiotikų buvo veikiausiai 45-eri metai. Atradus juos, kas dešimtmetį žmogaus gyvenimo trukmė pradėjo eksponentiškai kilti, – sako E.Šukė. – Ar sveika, ar nesveika asmens gyvensena, jei žmogus užsikrečia rimta bakterine infekcija, dažniausiai be vaistų jis neapsieis. Virusinės ligos, paprasčiausias peršalimas praeina savaime, žmogus gali nieko papildomai nedaryti. Tačiau negydoma bakterinė infekcija net didžiausiam metų sveikuoliui gali pasibaigti ir mirtimi. Tarkim, šiais laikais žmonės miršta ir nuo plaučių uždegimo.“
Kaip primena šeimos gydytoja, negydoma bakterinė infekcija gali pereiti į sepsį, kraujo užkrėtimą, kai bakterijos išplinta visame kūne: „Sepsis visada yra gydomas reanimacijoje, jo be antibiotikų neįmanoma išgydyti. Laiku pagavus infekciją ir paskyrus gydymą, prie tokių komplikacijų neprieinama.“
Visgi tai jokiais būdais nereiškia, jog sveika gyvensena negali būti reikšminga sergant kitomis ligomis. Kaip tikina E.Šukė, visų neinfekcinių ligų eigai didelę įtaką turi žmogaus gyvenimo būdas.
„Yra įrodyta, kad jeigu žmogus maitinasi nesveikai, nesportuoja, miega nepakankamai, visa tai turi įtakos ir sunkesnei ligos eigai, ir sunkesniam gydymui. Praktikoje susiduriame ir su tokiais pacientais, kurie gyvena nesveikai, o sužinoję savo diagnozę, kardinaliai pakeičia savo gyvenimo būdą, susiima. Kartais tik to ir užtenka. Tarkim, jeigu tai yra padidėjęs kraujospūdis, žmogus pradeda sportuoti, numeta svorio, pradeda daugiau miegoti ir taip liga gali susitvarkyti. Žinoma, jei ligos yra negydomos metų metais, jos vis tiek gali sukelti komplikacijas“, – sako medikė.
Apmaudžiausi atvejai pasitaiko susidūrus su onkologinėmis ligomis, atskleidžia specialistė. Galvodami, kad gydymą jau gavo, kai kurie pacientai į medikus kreipiasi per vėlai:
„Tarkim, iš netradicinės medicinos ateina prietaras, jog sergant onkologinėmis ligomis padeda bado dieta, kuria žmogus marinamas, jam nesuteikiama jokių gyvybinių medžiagų. Lygiai taip pat esą taip bus numarintas žmogaus organizme esantis vėžys.
Iš netradicinės medicinos ateina prietaras, jog sergant onkologinėmis ligomis padeda bado dieta.
Tai yra absoliuti nesąmonė, tačiau žmonės iš didžiulio pasimetimo sužinojus diagnozę renkasi tokius „gydymo“ metodus. Tuomet mes sulaukiame visiškai išsekusių pacientų su pažengusiomis vėžio stadijomis. Net ir norėdami tuomet nieko nebegalime padaryti, nes būna per vėlu.“
Kur ieškoti informacijos?
Ką daryti, jei internete sužinojote apie dar nematytą gydymo metodą ir nesate tikras jo moksliškumu? Anot E.Šukės, ypač šiais, interneto laikais, labai svarbu atsirinkti patikimus šaltinius.
„Šiuo metu labai padaugėjo melagingų skelbimų, straipsnių, kuriuose esą cituojamas Lietuvoje negyvenantis profesorius ar gydytojas ar apskritai dalijamasi netikromis citatomis. Svarbu žinoti, jog visos gydytojų licencijos yra prieinamos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje – taigi, galite įsitikinti, ar cituojamas profesionalas iš tiesų egzistuoja“, – pataria medikė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento patarėja Asta Kandratavičienė primena, kad visos sveikatos priežiūros paslaugos yra licencijuojamos. „Licenciją turi turėti tiek specialistas, tiek įstaiga, o jų sąrašą galima rasti VASPVT tinklalapyje. Svarbiau yra tikrinti įstaigą, nes specialistas, nepriklausantis įstaigai, negali teikti sveikatos priežiūros paslaugų. Tiesa, pasak A. Kandratavičienės, įstatyme yra numatytas pereinamasis laikotarpis, tad dalis specialistų dirba su laikinai išduotais liudijimais iki 2025 m. Birželio 20 d. Šie leidimai yra lygiaverčiai licencijai.“
Primename, kad šiuo metu yra įteisinta 15 papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (toliau – PASP) paslaugų:
- sveikatos rekreacijos srities kūno priežiūros paslaugų, skirtų gerai psichofizinei būklei užtikrinti, grupės kūno aromaterapijos paslaugos;
- sveikatos rekreacijos srities veido priežiūros paslaugų, skirtų gerai psichofizinei būklei užtikrinti, grupės veido puoselėjimo procedūrų terapijos ir veido aromaterapijos paslaugos;
- natūraliosios ir liaudies medicinos srities biologinio poveikio paslaugų grupės fitoterapijos, hirudoterapijos, endobiogenikos, miško terapijos ir apiterapijos paslaugos;
- natūraliosios ir liaudies medicinos srities kūno (kontaktinio) poveikio paslaugų grupės akupunktūros, taikomosios kineziologijos, osteopatijos paslaugos;
- natūraliosios ir liaudies medicinos srities psichosocialinio poveikio paslaugų grupės, kurias teikiant naudojami gyvūnai, pogrupio delfinų terapijos, hipoterapijos ir kaniterapijos paslaugos;
- natūraliosios ir liaudies medicinos srities Rytų medicinos sistemų paslaugų grupės ajurvedos paslauga.
15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
