„Vakar (trečiadienį – 15min past.) žmonės panikavo. Tai buvo toks psichologinis momentas, kai žmonės, matydami juodus dūmus, galėjo jausti baimę. Tačiau iš esmės tokio gaisro poveikis organizmui priklauso nuo to, kaip arti mes esame to gaisro šaltinio. Vienaip paveiks žmones, kurie likvidavo tą gaisrą, kitaip gyventojus, kurie gyvena netoli tos vietos. Be to, svarbu, kokios medžiagos dega.
Mažiausiai kenksminga žmogui, kai dega medžiai arba kitos organinės medžiagos. Šiuo atveju tai nebuvo paprastas gaisras – degė automobilių sąvartynas. Kai dega plastikas, metalas, skysčiai, tepalai, išsiskiria labiau kenksmingos toksinės medžiagos ir dėl to kyla didesnis pavojus sveikatai tiek gaisrą likviduojantiems, tiek netoli tos vietos esantiems žmonėms“, – sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Laubner-Sakalauskienė.
Pasak medikės, tokio gaisro metu į aplinką išsiskiria ne tik anglies monoksidas – degimo produktas, bet ir produktai, kurie susidaro degant metalui, plastikui, tepalams ir kitoms automobilių sąvartyne (ar gamykloje) esančioms medžiagoms.
„Apskritai gaisro metu į aplinką išsiskiria maždaug 300 nuodingų medžiagų. Kaip jau minėjau, mažiausiai pavojinga, kai dega organinės medžiagos (pvz., medis). Blogiausia, jei gaisro vietoje dega plastikas. Anglies monoksidas, vadinamosios smalkės, yra tik viena medžiaga, kuri išsiskiria – jos susidaro daugiausia. Bet degant automobilių sąvartynui, susidaro ir vandenilio cianidas, vandenilio bromidas, chloridas, formaldehidas.
Kai degė fabrikas Alytuje, vėliau ugniagesiai gelbėtojai – maždaug 60 žmonių, dirbę vietoje tris dienas – visi kreipėsi į mus, toksikologus, ir atliko daug tyrimų. Jų organizme radome ir sunkiųjų metalų (buvo padidėjusios koncentracijos), ir polichlorintų bifenilių, dioksinų. Kitaip tariant, radome susidariusias tokias medžiagas, kurių paprastai rutiniškai nesusiduriame“, – kalbėjo gydytoja toksikologė.
Kalbėdama apie gaisro poveikį žmonėms, medikė paaiškino, kad jis gali veikti dvejopai. „Vienas – tai dujinis: kuo arčiau gaisro vietos, tuo daugiau susidaro smalkių ir tai lemia poveikį sveikatai. Kitas – sunkiosios, kietosios dalelės, kurias išnešioja vėjas, ir taip jos patenka į organizmą. Šiuo atveju galima jausti sudirgintą odą, akis, viršutinius kvėpavimo takus“, – kalbėjo G.Laubner-Sakalauskienė.
Ji priminė visiems žinomą posakį: „Vaistą nuo nuodo skiria dozė“, t.y. kuo didesnė kietųjų dalelių koncentracija ore, tuo labiau patenka į plaučius ir gali paveikti ir gerklę, ir bronchus, nusėsti į plaučių olveoles. Todėl pagrindinė taisyklė – kurį laiką vengti užterštos aplinkos“, – kalbėjo medikė.
Rekomendacijas dėl padidėjusios oro taršos jau gaisro vakarą išplatino ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Ar bus pacientų, priklausys nuo kelių dalykų
Kaip jau minėjome, kol kas medikai neturi pacientų, kuriems būtų pasireiškę vienokie ar kitokie simptomai ar sveikatos būklės, susijusios su Vilniuje kilusiu gaisru. Tačiau ar gali būti, kad jų atsiras vėliau?
RVUL gydytojos toksikologės teigimu, tai priklauso nuo to, ar gaisro vietoje dirbę (arba netoli jos buvę) žmonės naudojo tinkamas apsaugos priemones.
„Jeigu nenaudojo apsaugos priemonių ir galimai prisikvėpavo, tai tada taip – į jų organizmą galėjo patekti tam tikrų cheminių junginių. Simptomai gali pasireikšti tik po kelių savaičių. Tai gali būti mano jau minėtas perštėjimas, gerklės graužimas ar skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas. Bet, jeigu žmogus dėvėjo visas saugos priemones, neturėtų būti kažkokių pasekmių.
Kitas dalykas, kurį tikriausiai mini ir aplinkosaugininkai, kad tos kietosios dalelės ir nuodingos medžiagos niekur nedingsta – jos vėjo išnešiojamos ir nusėda į dirvožemį, o vėliau per vandenį gali patekti į mūsų buitį. Į tai turėtume irgi atkreipti dėmesį“, – kalbėjo medikė.
Arti gaisro (arba jo vietoje) buvusiems žmonėms ji rekomendavo pasekti savo savijautą ir įvardino sveikatos simptomus, dėl kurių vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
„Kvėpavimo sutrikimas: jeigu sunku žmogui kvėpuoti, savaime aišku, jei tai nesusiję su kitomis ligomis, kuriomis žmogus gali sirgti. Taip pat bet koks sąmonės sutrikimas (trumpas sąmonės praradimas, traukuliai ir pan.). Čia aktualiausia gelbėtojams, likvidavusiems gaisrą“, – paaiškino RVUL gydytoja.
Tokie gaisrai nėra dažni, visgi pasitaiko, todėl gyventojai turėtų prisiminti pagrindines taisykles, kurios padėtų išvengti sveikatos sutrikimų.
„Svarbiausias patarimas – kurį laiką neiti į užterštą aplinką ir palaukti, kol taršios medžiagos išsisklaidys. Jeigu nėra gyvybiškai būtina, tiesiog reikėtų pabūti namuose“, – kalbėjo medikė, pridūrusi, jog verta pasekti oro taršos žemėlapius, kuriuose pateikiami naujausi duomenys ir rekomendacijos.
„Iš tiesų kasmet būna dienų, kai rekomenduojama neiti į lauką dėl padidėjusios kietųjų dalelių taršos. Tai smogas, tai dar kažkas būna. Būna vasaros dienos tokios, kai niekas nedega, bet kietųjų dalelių tarša viršija normas. Aišku, tokiu atveju galima nešioti medicines veido kaukes ar respiratorius, kurie apsaugo kvėpavimo takus – kas Azijoje, kur didelė oro tarša, smogai, yra visiškai įprasta. Tačiau, kalbant apie šį gaisrą, greičiausiai per kelias dienas jau bus saugu. Juolab kad šiuo metu labai vėjuota – vėjas prapūs“, – kalbėjo G.Laubner-Sakalauskienė.
