Nors tradicinė medicina į šį metodą vertina skeptiškai, daugelyje pasaulio šalių jis gyvuoja daugybę metų. Juo susidomėjusi odontologė, med. m. dr. Giedrė Kobs tikina, kad, tyrinėdama šiuo metodu savo kraują, atrado daug įdomių dalykų, kaip kraują veikia įvairūs mūsų gyvenimo būdo aspektai. Taip pat ji tikina, kad žmonės tokiu būdu atranda savo negalavimų priežastis, vėliau gali juos gydyti pasitelkdami tiek tradicinės, tiek netradicinės medicinos būdus.
Ką galima pamatyti mikroskopu
Iš piršto paimtas kraujo lašas iš karto, kol jame esančios ląstelės dar gyvos, yra tiriamas tamsaus lauko mikroskopu, kuris kraujo ląstelės vaizdą padidina daug kartų. Šio metodo pradininkas – vokiečių medikas dr. Guntheris Enderleinas. Pasak jo, tam tikras su imunine sistema susijusias daleles pavertus matomomis, galima nustatyti ne tik ligas, bet ir jų vystymosi prognozes.
„Kai tradicinė medicina neranda negalavimo priežasties, ypač kalbant apie autoimunines ligas, kurių sukėlėjas dažnai slepiasi pačioje ląstelėje, tokiais atvejais pasižiūrėti į ląstelės vidų įmanoma šiuo specialiu mikroskopu. Nors įprastas kraujo tyrimas jokių reikšmingų nuokrypių nerodo, kitaip tariant, kiekybinis kraujo tyrimas yra normos ribose, kitoks vaizdas matomas kraują tiriant kokybiškai, t. y. žiūrint, kokia yra ta ląstelė, ar pakankamai gerai veikia imunitetas, kokiu greičiu juda neutrofilai, ar nėra, kaip aš vadinu, „spygliuotų“ eritrocitų, ar eritrocitai nėra sulipę ir pan.
Taip pat tyrimas labai aiškiai parodo kraujo kietųjų kūnelių ir kraujo plazmos santykį – ar organizmas nėra dehidratavęs. Kraujo plazmos dažnai sumažėja ir dėl viduląstelinių parazitų. Tokiais atvejais žmogus paprastai skundžiasi nuovargiu, o priežastis nerandama“, – pasakojo pašnekovė.
Kodėl yra svarbu žinoti savo kraujo būklę? Medikės teigimu, nuo to priklauso bendra mūsų savijauta.
„Tuomet mes gerai išsimiegame, ryte pabundame žvalūs ir mums nereikia papildomų tonizatorių. Mes esame energingi visą dieną, o vakare atsigulę miegoti labai greitai užmiegame. Aš tai vadinu sveiko žmogaus organizmu. Ir tai labai susiję su gera kraujo būkle“, – teigė G.Kobs.