„Profilaktinė vaiko sveikatos patikra padeda tėveliams tarsi pastebėti savo atžalą iš šalies, nes kasdien matant vaiką imama priprasti prie jo rutinos ir galima neatkreipti dėmesio į vykstančius pokyčius.
Gydytojas patikros metu pamato įvairius niuansus, kurie išduoda tam tikrus vaiko sveikatos aspektus, todėl jis gali patarti, kaip koreguoti vaiko režimą, aktyvumą, būrelių pasirinkimą, miegą ar maistą, o pastebėjus rimtesnę problemą, nukreipti į specialistus“, – sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ pranešime spaudai įvardija R.Kybartienė.
Kūdikiams – intensyvus stebėjimas
Gydytoja teigia, kad ką tik gimę vaikučiai yra stebimi intensyviausiai – iki kol jiems sukanka pusė metų, šeimos gydytojai juos turi apžiūrėti kas mėnesį.
Šis laikotarpis – vienas aktyviausių vaiko vystymesi: per pirmuosius 5–6 mėnesius mažylių svoris, lyginant su svoriu gimimo metu, padvigubėja, o pirmųjų metų pabaigoje – patrigubėja. Per šį laiką vaikelio ūgis taip pat išauga apie 20–30 cm.
„Vizito metu vaikutis yra pasveriamas, pamatuojamas jo ūgis, išklausoma širdies veikla, įvertinami vidaus organai, odos būklė, psichomotorinė raida. Pirmąjį pusmetį taip pat dažniausiai stebimi raumenų tonuso pakitimai, pirmosios alergijos.
Laiku pastebėjus pakitimus ar sutrikimus, kaip, tarkime, per mažą svorio prieaugį arba ūgio šuolį, bei pritaikius gydymą, mažylis toliau gali visavertiškai augti bei vystytis“, – sako medikė.
Mokyklinis amžius išryškina problemas
Nors darželio ir mokyklinio amžiaus vaikų vystymosi tempas jau gerokai lėtesnis, kasmetinė sveikatos patikra vis tiek yra svarbi. Jų metu stebimi svorio bei ūgio pokyčiai, laikysena, akių, vidaus organų ir dantų būklė. Taip pat gydytojai įvertina psichologinę savijautą, atlieka bendrus kraujo bei šlapimo tyrimus.
„Pastaruoju metu vis dažniau pastebime vaikų, kuriuos kankina prastėjantis regėjimas, įvairios alergijos. Taip pat dažnėja cukrinio diabeto atvejų, neretai nustatomas nepakankamas geležies ar vitamino D kiekis organizme, vaikus vargina ir netaisyklinga laikysena bei antsvoris.
Visa tai lemia mūsų gyvensenos įpročiai, sėslesnis gyvenimo būdas, kurį ypač suintensyvino pandemijos metu buvęs karantinas“, – sako R.Kybartienė.
Dažniausi sveikatos sutrikimai
Anot medikės, šeimos gydytojai profilaktinių patikrų metu dažnai susiduria su tėvų skundais, jog vaikas mažiau valgo, nenori daržovių, atsisako mėsos, yra nuolat išblyškęs, kankinamas nuovargio. Atlikus kraujo tyrimus, neretai paaiškėja, jog atžalai trūksta geležies.
„Kai organizmui trūksta geležies, gali suprastėti pažintinės funkcijos: klausa, rega, kalbos suvokimas ir kalbėjimas. Vyresni vaikai tokiu atveju blogiau sutelkia dėmesį, negeba susikoncentruoti, sunkiai įsimena informaciją, o tai gali sąlygoti prastesnius pasiekimus mokykloje, įvairias ligas.
Nustačius mažakraujystę, geležies koncentraciją kraujyje atstatyti gali specialūs papildai, tačiau norint šią problemą visiškai išspręsti, būtina ieškoti priežasties, kuri sukelia geležies trūkumą – dažniausiai tai būna netinkamos gyvensenos ir mitybos įpročių pasekmė“, – paaiškina gydytoja medikė.
Ji priduria, kad dar viena problema, dažniausiai lydinti mokyklinio amžiaus vaikus, yra netaisyklinga laikysena. Kasmetinės patikros metu pastebėjus jos pakitimus, rekomenduojama vengti ilgo sėdėjimo vienoje vietoje, sėdėti susikūprinus ar iškreipus juosmenį.
Kai organizmui trūksta geležies, gali suprastėti pažintinės funkcijos.
Laikysenai įtaką daro ir dėvima nepatogi avalynė, sunki kuprinė, ypač, jei ji nešiojama ant vieno peties. Visa tai gali skatinti pečių asimetriją, pilvo išsikišimą, nugaros raumenų įsitempimą, o tai vėliau atsilieps stuburo pakitimais bei deformacijomis, kurių gydymas yra ilgas ir reikalaujantis nemažai pastangų.
„Privaloma sveikatos patikra ne veltui yra privaloma. Tai nėra ligų ar sutrikimų ieškojimas – kasmetinės patikros praverčia norint išvengti įvairių gyvenimo kokybę paveikiančių sveikatos pokyčių, ji padeda laiku suteikti pagalbą bei rekomendacijas“, – sako šeimos gydytoja R.Kybartienė.
