„Sergant celiakija dėl maiste esančio kviečių baltymo gliuteno arba į jį panašių miežių, avižų ir rugių baltymų sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas. Celiakijos atveju imuninio atsako į gliuteną metu pažeidžiami plonosios žarnos gaureliai, sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas“, – paaiškino klinikos „Biofirst“ gydytoja ir pridūrė, jog šios ligos paplitimas bendroje populiacijoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) yra apie 1 proc.
Lietuvoje žinomas celiakijos paplitimas tarp vaikų – 0,2 proc., tačiau tarp suaugusiųjų nėra žinomas, nes, anot pašnekovės, netaikoma šios ligos specifinė atranka rizikos grupės pacientams ir dėl nespecifinių simptomų sunku ją diagnozuoti.
Simptomai, kurie leidžia įtarti ligą
Pacientams gali atsirasti:
-
viduriavimas,
-
žarnyno spazmai,
-
išmatų pakitimai,
-
pūslelės ant odos,
-
bendras nuovargis,
-
kaulų skausmai,
-
kaulų tankio retėjimas,
-
raumenų nykimas,
-
svorio kritimas,
-
nevaisingumas,
-
kraujo tyrimuose gali būti stebimi geležies stokos mažakraujystės požymiai.
Pasak gastroenterologės, odoje gali atsirasti herpetiforminiai bėrimai alkūnių, kelių, juosmens, sėdmenų srityje. Tačiau asmenims, kuriems stebimi odos simptomai, virškinimo trakto simptomų paprastai nebūna.
Būtina laikytis griežtos begliutenės dietos
Ši liga yra diagnozuojama, remiantis klinikiniais simptomais, kuriuos pastebėjus pacientai turėtų kreiptis į gydytoją gastroenterologą. Ligos patvirtinimui reikalingi kraujo tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai šios ligos antikūnai. Serologiniai tyrimai turi būti atliekami pacientui vartojant kviečius, rugius, miežius ir jų produktus, nes tai gali turėti įtakos tyrimų rezultatams.
„Diagnozė turi būti patvirtinta dvylikapirštės žarnos gleivinės biopsija, kuri yra pagrindinis šios ligos diagnostinis metodas. Gastroskopijos metu turi būti paimtos daugybinės biopsijos iš dvylikapirštės žarnos. Jos reikalingos, nes pažeidimas gali būti židininis. Biopsiją suaugusiesiems rekomenduojama atlikti, net jeigu serologiniai tyrimai neigiami, bet didelė tikimybė, kad pacientas serga celiakija“, – pasakojo D.Kasperavičiūtė.
Liga gydoma skiriant begliutenę dietą, t.y., atsisakant maisto produktų, kurių sudėtyje yra kviečių, rugių, miežių, išvestinių rūšių kultūrų, pavyzdžiui, kvietrugių.
Liga neišgydoma, bet kokybiškai gyventi įmanoma
Celiakija yra neišgydoma liga, todėl, pasak gydytojos, dietos reikia laikytis visą gyvenimą. Jos laikantis, plonosios žarnos gleivinės pakitimai regresuoja, tačiau grįžus prie įprastinės mitybos autoimuniniai procesai kartojasi ir pažaida atsinaujina.
Laiku nediagnozavus ligos, ilgainiui pažeidžiami ir kiti organai, retėja kaulai, didėja žarnyno vėžio ir limfomos rizika. Kadangi organizmas nepasisavina reikiamų maisto medžiagų (ypač riebalų, kalcio, geležies ir kt.), pamažu atsiranda ir mitybos nepakankamumas.
„Celiakija sergantys žmonės gyvena pilnavertį kokybišką gyvenimą, tačiau tam yra būtina laikytis mitybos rekomendacijų. Diagnozavus celiakiją, būtina laikytis griežtos begliutenės dietos, t.y. nevalgyti kviečių, rugių, miežių bei šių kultūrų išvestinių rūšių. Vaikai ir suaugusieji, kurie yra ypač jautrūs gliutenui, turėtų vengti ir gaminių iš avižų“, – teigė gastroenterologė ir pridūrė, jog dėl antrinio laktazės nepakankamumo tikslinga apriboti pieno ir jo produktų vartojimą.
Laiku nediagnozavus ligos, ilgainiui pažeidžiami ir kiti organai, retėja kaulai, didėja žarnyno vėžio ir limfomos rizika.
Rekomenduojami maisto produktai be gliuteno:
-
grikiai,
-
kukurūzai,
-
begliuteniniai miltai (ryžių, sojų, grikių ir kt.),
-
ankštiniai produktai (pupelės, lęšiai, žirniai),
-
raudona mėsa,
-
žuvis,
-
paukštiena,
-
vaisiai, uogos,
-
bulvės, daržovės.
Rekomendacijų laikymasis, griežtas maisto produktų pasirinkimas apsaugo nuo celiakijos sukeliamų pasekmių. Tie, kurie pažeidžia begliutenės dietos principus, anot gydytojos, dažniau serga mitybos nepakankamumu, turi sumažėjusį kaulų mineralinį tankį, kraujo tyrimuose nustatoma geležies, vitamino B12, folio rūgšties stoka.
