Nuo nugaros skausmų iki trombų kraujagyslėse
Specialistė teigia, kad žmogus yra sukurtas judėti, o štai sėdėjimas – viena blogiausių ir nenatūraliausių mūsų kūno padėčių. Nepaisant to, daugybė žmonių šiandien didelę dienos dalį praleidžia būtent sėdėdami – ir ne tik biure. Tai lemia vis dažniau fiziškai pasyvus ir sėdimas darbo pobūdis bei aktyvaus laisvalaikio trūkumas.
„Vienas dažniausių gyventojų nusiskundimų šiandien yra nugaros skausmai ir daugeliu atvejų jie yra susiję su sėdimu darbu. Ilgai sėdint, nugaros raumenys įsitempia ir pavargsta, praranda tonusą, raiščiai persitempia, – sako V.Kirtiklienė. – Taip formuojasi netaisyklinga laikysena, gali iškrypti stuburas. Be to, pamažu atsiranda ir stuburo sąnarių pakitimai, diskų išvaržos.“
Gydytojos teigimu, ilgos valandos, praleidžiamos vienoje padėtyje, turi neigiamos įtakos ir vidaus organams. Sėdint spaudžiami plaučiai, skrandis ir kitos gyvybiškai svarbios kūno dalys, keičiasi natūrali jų padėtis, sutrinka kraujotaka. Be to, dėl sėdėjimo sulėtėjusi kraujotaka didina trombų susiformavimo kraujagyslėse, kojų venų ligų riziką. Įrodyta, kad ilgai sėdint taip pat didėja tikimybė susirgti gaubtinės žarnos, gimdos, kiaušidžių ir krūties vėžiu, vystosi hemorojus, vyrams gali kilti nevaisingumo problemų.
Ilgas sėdėjimas – galima nemigos priežastis
„Paradoksalu, tačiau dirbant sėdimą darbą pavargstama greičiau negu judant, užsiimant fizine veikla. Taip yra todėl, kad į susitraukusius nejudančius raumenis ir audinius patenka mažiau kraujo bei deguonies. Dieną dėl to gali apimti mieguistumas, suprastėti nuotaika, o naktį tikėtina nemiga. Nejudrumas, sėdėjimas ilgą laiką taip pat gali lemti depresiją ir kitas psichikos ligas, galvos skausmus, organizmui tampa sunkiau kovoti su stresu“, – sako V.Kirtiklienė.
Anot specialistės, nuolatinis sėdėjimas gali tapti širdies ir kraujagyslių sistemos, cukrinio diabeto, nutukimo, celiulito, osteoporozės ir kitų rimtų ligų priežastimi. Žmonių, kurie daugiausia laiko praleidžia sėdėdami, gyvenimo trukmės vidurkis yra gerokai mažesnis, o ankstyvos mirties rizika – didesnė.
Net ir dirbant biure – svarbu stengtis judėti
Nenumokite ranka į trumpą, tačiau reguliarų atokvėpį darbo metu. Specialistė sako, kad svarbu reguliariai daryti pertraukas, pailsėti. Pravartu pasirąžyti, pagniaužyti kumščius ar guminį rutuliuką, atlikti kaklo, nugaros, kojų raumenų, sėdmenų, rankų tempimo pratimus, pajudinti kojas, atsistoti, pasivaikščioti. 5–10 minučių pertraukėlės turėtų būti daromos kas 30–50 minučių ar dažniau.
Be to, svarbu kasdien mankštintis ir bent jau du tris kartus per savaitę sportuoti. Gydytoja V.Kirtiklienė pažymi, kad darbo vietoje ne ką mažiau svarbus ir teisingas sėdėjimas:
-
Sėdėti ir galvą laikyti reikėtų tiesiai, o apatinę nugaros dalį lenkti šiek tiek į vidų.
-
Šlaunys ir blauzdos turi sudaryti statų kampą, o padai tvirtai remtis į grindis.
-
Sėdint pečiai turėtų būti nuleisti, o sprando raumenys atpalaiduoti.
-
Esant galimybei, verta rinktis darbo stalus, prie kurių galima dirbti ir sėdint, ir atsistojus.
