Gydytojai toksikologai savo darbe susiduria ne tik su įvairiomis apsinuodijimo situacijomis – į juos kreipiasi ir psichologinę pagalbą telefonu teikiantys savanoriai, ir kitų sričių medikai. Be to, pavasaris, vasara ir ruduo – laikas, kai laiką dažnai leidžiame gamtoje.
Gydytoja juokauja: gamtoje žmonės bijo susidurti su vienintele nuodinga Lietuvoje gyvenančia gyvate angimi, tačiau iš tiesų ji yra pavojinga mažiau, nei mūsų namuose esanti buitinė chemija.
J.Margerienė ne tik dirba keliose privačiose medicinos įstaigose, tačiau ir Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriuje, kur teikia konsultacijas telefonu tiek gyventojams, tiek medikams.
– Gydytoja, žodis toksikologija asocijuojasi su apsinuodijimu. Pavyzdžiui, grybais. Tačiau ne tik?
– Kalbant bendrai – tai yra apsinuodijimai. Tačiau jie būna patys įvairiausi. Mūsų darbas – visi nuodai, kurie veikia žmogaus psichiką, smegenis: buitinė chemija, apsinuodijimai gamtoje, alkoholiu, narkotikais, vaistais. Ši sritis – labai plati. Taip pat toksikologo pagalbos prireikia, kai į gydymo įstaigą atvežamas nusižudyti bandęs žmogus.
Viena situacija, kai į gydymo įstaigą kreipiasi tėvai, nes jų vaikas išgėrė namuose rastų tablečių, kurios pasirodė skanios, kita – kai atvežamas žmogus, išgėręs 30 tablečių. Tada supranti, kad tai – bandymas žudytis.
Tačiau atsitiktinai gali apsinuodyti ir suaugęs žmogus. Pavyzdžiui, išgerti trąšų ar buitinės chemijos, virdulių nukalkintojo. Juk žmonės nemažai buitinės chemijos laikydavo tiesiog garažuose, perpildavo iš vieno buteliuko į kitą.
– Kas pavojingiausia žmogui?
– Rūgštys ir šarmai. Pavyzdžiui, koncentruotas actas, kurį moterys naudoja vakavimui. Tai mirtinas nuodas, o jei tokio koncentrato žmogus išgeria – išdega gerklė, ryklė, stemplė, gali net plyšti skrandis, vėliau atsiveria opos, gali prasidėti kraujavimas. Pavojingas yra amoniakas, jei jo išgeriama. Tokie ligoniai būna labai sunkūs.