„Galėtume kaltinti vieni kitus, kad esame suirzę ir viskuo nepatenkinti niurzgos, tačiau mano nuomone, kiekvienas, kuris jaučiasi blogai, turi teisę būti nelaimingas,“ – teigia gydytoja.
Pasiryžę pokyčiams tampa laimingesni
Medikė sako, kad kiekvieną dieną susidurdama su nuo įvairiausių ligų kenčiančiais pacientais, lyg ir turėtų papulti į kategoriją tų, kurie skundžiasi „lietuviškuoju“ charakteriu.
„Galiu visiškai tam paprieštarauti. Yra netgi atvirkščiai! Pirmąjį sykį atėjęs pacientas iš tiesų dažnai jaučiasi išsekęs nuo jį kankinančios ligos, todėl jo nuotaika prastesnė. Tačiau veiduose tų, kurie sugrįžta, visuomet matau pagaliau atsiradusią viltį pasveikti, gyventi normalų gyvenimą. Aš gyvenu apsupta laimingų žmonių, kurie nusprendė imtis veiksmų, užuot visą gyvenimą sau ir aplinkiniams gadinę nuotaiką nesibaigiančiais skundais dėl sveikatos būklės“, – džiaugiasi natūralios medicinos praktikė.
Saulė – geros nuotaikos garantas?
Kaip vieną iš priežasčių, dėl ko mes šypsomės mažiau, J.Tulčina įvardina saulės trūkumą. „Kad ir šis užsitęsęs pavasaris ar neįprastai lietinga ir apsiniaukusi vasara. Žinoma, kad daug lengviau šypsotis, kai už lango šviečia saulė. Vis dėlto, nepamirškite, kad vaikai šokinėja per balas ir vos išvydę lietaus lašus bėga ieškoti vaivorykštės.
Esu įsitikinusi, kad chaotiškas mūsų gyvenimo ritmas, didžiulis streso lygis ir netaisyklinga mityba kenkia mūsų sveikatai bei nuotaikai daug labiau, nei nedidelis saulėtų dienų skaičius per metus“, – teigia gydytoja.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gydytoja Jelena Tulčina: kokios mitybos taisyklės gali pailginti atostogas?
Nacionalinės virtuvės ypatumai
Gydytoja teigia, kad žinomas posakis „esame tai, ką valgome“ – absoliuti tiesa, į kurią privalome kreipti dėmesį. „Lietuviai priprato prie itin sunkaus maisto – įsitikinome, kad mums į kraują įaugęs cepelinų, vėdarų ir kiaulių ausyčių poreikis. Senovėje, kuomet didžiulio energijos kiekio pareikalaudavo lauko darbai, ši dieta turėjo pagrindo. Vis dėlto net mūsų geografinė zona, kur auga tiek žalumynų bei daržovių, mums sufleruoja, kad turėtume jas valgyti. Žinoma, cepelinai – labai skanu. Retkarčiais ir pati neatsisakau bulvinės jų dalies, tačiau jie negali tapti kasdieniu maistu!“ – griežtai nukerta gydytoja.
Roges ruošk vasarą
J.Tulčina teigia, kad pas ją žiemą ateinantys klientai vis skundžiasi, kad neturi galimybės maitintis sveikai – juk žiemą niekas neauga. „Dabar yra pats puikiausias laikas pradėti ruoštis šaltajam sezonui. Prisiminkite močiučių išmintį ir konservuokite, šaldykite bei rauginkite. Tapkite voverėmis kaupikėmis ir žiemą galėsite džiaugtis sveikomis cukinijomis, moliūgais, aguročiais, šaldytomis petražolėmis, krapais, uogomis, raugintais agurkais, kopūstais ar bet kuo, ką tik leidžia jūsų fantazija ar močiutės palikta receptų knyga.
Galiausiai, esu pastebėjusi, kad jei pagal maisto netoleravimo testą žmogui tinka vienas ar kitas augalinės kilmės produktas, su juo organizmas susidoroja lengvai. Taigi, net ir žiemą galite mėgautis daržovėmis ar vaisiais iš paprasčiausios parduotuvės – toksinus, esančius ant jų, jūsų organizmas suskaidys daug lengviau nei mėsos gabalą“, – pataria mitybos specialistė Jelena Tulčina.
Ką užsikonservuoti:
- Cukinijos, moliūgai, aguročiai, petražolės, krapai, uogos, viską į maišelius ir šaldiklį ar rauginti, konservuoti.
- Jei augalas tinka imuninei sistemai, organizmas greitai apsivalo net nuo jo toksinų – purškalų ar panašiai. Todėl nebijokite pomidorus pirkti ir žiemą.
- Raugintas maistas yra puikus – padeda virškinimui kopūstai, agurkai. Marinuoti actu muša per inkstus.
