Gydytoja: karščiuojantiems darbuotojams kolektyve neturėtų būti tolerancijos

Atšalus orams, pradeda varvėti nosis, dažną užklumpa kosulys, karščiavimas ir kiti peršalimo simptomai. Karščiavimas – tai organizmo reakcija į infekciją. Jeigu vaistais numušame karštį ir toliau einame į darbą, visų pirma, kenkiame patys sau, nes slopiname natūralius procesus, kurie kovoja su infekcija, kita vertus, platiname ligą užkrėsdami bendradarbius, klientus, ypač jei dirbame aptarnavimo sferoje. Pakilus aukštai temperatūrai, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė, išsigydyti ir tik tuomet grįžti į kolektyvą, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Sergantis vyras
Sergantis vyras / 123rf.com

Diagnozė gripas – savaitė be darbų

Gripas yra oro lašeliniu būdu plintanti virusinė infekcija. Vėsus, drėgnas oras – palanki terpė gripo virusui plisti, todėl šaltuoju metų laikotarpiu Lietuvoje faktiškai kasmet skelbiamos gripo epidemijos. Pirmosiomis ligos dienomis gripo virusą efektyviai veikia antivirusiniai vaistai.

„Efektyvų gydymą galima paskirti tik tuomet, kai žinoma tiksli diagnozė. Staiga pakilus temperatūrai, pajutus silpnumą, šaltkrėtį, kaulų laužymą, reikėtų dar tą pačią dieną kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų atliktas molekulinis gripo viruso tyrimas“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro vadovė Ina Šapranauskienė.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro nuotr./Ina Šapranauskienė
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro nuotr./Ina Šapranauskienė

Anot gydytojos, šaltuoju metų periodu aplinkoje cirkuliuoja pora šimtų virusų, kurie sukelia ūmias virusines kvėpavimo takų ligas, todėl pagal pirminius simptomus ir bendrą kraujo tyrimą sunku nustatyti, gripas tai ar ne.

„Gyvename technologijų laikais, reikia išnaudoti jų teikiamą naudą. Gripo diagnozė ir įsisąmoninta galimų komplikacijų, tokių, kaip pneumonija ar širdies nepakankamumas, grėsmė dažną pacientą priverčia rimčiau pažvelgti į ligą ir savaitei atidėti darbus“, – sakė I.Šapranauskienė.

Kasmet gripas nusineša daugiau nei milijoną gyvybių visame pasaulyje. Lietuvoje, priklausomai nuo sezono, per metus užfiksuojama nuo kelių iki kelių dešimčių su gripo komplikacijomis siejamų mirčių, taip pat daugybė gripo komplikacijų, kurios sukelia negrįžtamų pasekmių žmonių sveikatai.

Kaip apsisaugoti nuo gripo

Gripo viruso rizikos grupėms dažnai priskiriami lėtinėmis ligomis sergantys, senyvo amžiaus pacientai, pastebima stipri sąsaja tarp gripo ir mirčių nuo insulto bei miokardo infarkto. Nėščiosioms, tiksliau sakant, besivystantiems vaikeliams, gripas pavojingas dėl stipraus karščiavimo. Natūralaus imuniteto prieš gripą neturi niekas, gripo virusas kasmet mutuoja, todėl persirgus šia liga imuniteto nesusidaro, kitais metais tas pats žmogus gali susirgti nauja gripo atmaina.

Virusas dažnai užpuola jaunus, visiškai sveikus žmones, kurie taip pat nėra apsaugoti nuo grėsmingų šios ligos komplikacijų – pneumonijos, širdies raumens uždegimo ar net miokardo infarkto. Deja, bet nei sveika mityba, nei vitaminų vartojimas, nei didelis fizinis aktyvumas ar grūdinimasis nepadeda išvengti gripo viruso.

„Skiepai yra vienintelė veiksminga gripo prevencijos priemonė. Pasitaiko, kad ir paskiepytam žmogui diagnozuojamas gripas, tačiau skiepai sušvelnina ligos eigą ir apsaugo nuo komplikacijų. Pasiskiepijus imunitetas susidaro per dvi savaites“, – teigė I.Šapranauskienė.

Gripu susirgęs žmogus turėtų laikytis ramybės režimo, gulėti, gerti kuo daugiau skysčių. Kadangi ši infekcija yra labai laki, toks namų režimas apsaugo ne tik susirgusį asmenį, bet ir aplinkinius. Pirmosiomis ligos dienomis veiksmingai padeda antivirusiniai vaistai, vėliau taikomas simptominis gydymas.

Antibiotikams – NE

Gripas yra virusinė infekcija, todėl jo gydymas antibiotikais nėra efektyvus.

„Antibiotikai skiriami tik bakterinėms infekcijoms gydyti. Pasitaiko, kad žmogų vienu metu užpuola gripas, o šalia jo išsivysto ir bakterinė infekcija, kurią parodo kraujo tyrimas. Tuomet gydytojas paskiria antibiotikų kursą, bet ne gripo, o bakterinei infekcijai gydyti“, – sakė gydytoja.

Sergant gripu ar kita virusine infekcija, antibiotikų vartojimas nepagerina savijautos, nepanaikina skausmo ir nenumuša temperatūros. Norint prevenciškai apsisaugoti nuo gripo, reikia tiesiog laiku pasiskiepyti ir laikytis elementarių asmens higienos taisyklių – parėjus iš viešųjų erdvių ir prieš valgį plautis rankas, vėdinti patalpas, vengti nereikalingo kontakto su sergančiaisiais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų