Nors atrodo, kad informacijos apie šiuos skiepus viešumoje gal net per daug, nerimo vis dar yra. 15min prašymu į svarbiausius klausimus apie vakcinas nuo COVID-19 atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė.
Nuolat su šia tema savo darbe susidurianti medikė pabrėžia, kad visos Lietuvos gyventojams skirtos vakcinos nuo COVID-19 yra saugios ir efektyvios. „Skirtumai atsiranda tik kalbant apie vakcinavimo dažnį ir laiką, kada po skiepo įgyjamas efektyviausias imunitetas. Tačiau svarbiausia žinia yra tokia: visos vakcinos saugios ir efektyvios“, – sakė klinikinė farmakologė.
– Pradėkime nuo priminimo: kokios yra vakcinos, kuriomis nuo COVID-19 skiepijami Lietuvos gyventojai?
– Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos trys vakcinos: „Pfizer-BioNTech“ vakcina „Comirnaty“ ir kompanijos „Moderna“ bei „AstraZeneca“ vakcinos, kurios vadinasi taip pat, kaip ir jų gamintojai. Jos yra registruotos visose Europos Sąjungos (ES) šalyse – tai daroma per Europos vaistų agentūrą. Taip būna nebūtinai su visomis vakcinomis. Tačiau dėl vakcinų, skirtų apsisaugoti nuo COVID-19, ES valstybės priėmė bendrą sprendimą. Taip nuspręsta, kad būtų išvengta „lenktyniavimo“ ir visos šalys turėtų vienodas sąlygas skiepyti savo gyventojus.
– Ar jos kuo nors skiriasi? Kokie yra esminiai skirtumai?
– Vakcinos skiriasi savo veikimo mechanizmu. „Moderna“ ir „Comirnaty“ („Pfizer/BioNTech“ kompanijos sukurta vakcina) vakcinos yra informacinės RNR vakcinos. T.y. į lipidų (riebalų) kamuolėlį įdėtas baltymas, kuris yra „pranešimas“ ribosomai, kad ji pagamintų spyglio baltymų mūsų kūne. „AstraZeneca“ vakcinos veikimo principas yra šiek tiek kitoks: ji yra adeno viruso vektorius, kuriame taip pat įdėtas spyglio baltymo kodas. Tai nėra tikras virusas – tik pakeista jo dalis, į kurią įterpta baltyminė „žinutė“ organizmui, kaip pagaminti spyglio baltymą. Pasiskiepijus bet kuria iš šių trijų vakcinų mūsų kūne atsiranda vadinamasis spyglio baltymas ir susiformuoja imuninis atsakas prieš COVID-19 sukeliantį koronavirusą. Tikriausiai kyla klausimas, kas tas spyglio baltymas: jis yra COVID-19 sukeliančio koronaviruso SARS-CoV-2 paviršiuje. Kuriant vakcinas, naudojamas gyvo viruso spyglio baltymas. Todėl, kai būsite pasiskiepiję nuo COVID-19 dviem vakcinomis, „pasigavus“ koronavirusą organizmas jau atpažins jame esantį spyglio baltymą ir organizmas ims gaminti antikūnus bei virusą nugalės.
– Kaip vyksta pati vakcinacija: kokie vakcinacijos dažniai, kodėl reikia jų laikytis?
– Visos trys vakcinos, skirtos apsisaugoti nuo COVID-19, yra dviejų dozių. Pirmoji „pažadina“ organizmą pasiruošti kovoti su koronavirusu, o antroji dozė užtikrina, jog ligonis įgis reikalingą imunitetą. Klinikinių tyrimų etape „AstraZeneca“ vakcina buvo skiepyta įvairiai. Oficialioje šios vakcinos charakteristikos santraukoje yra parašyta, kad pacientą, gavusį pirmąją vakcinos dozę, antrąja doze galima skiepyti laikotarpyje nuo 4 iki 12 savaičių. Bet mes Lietuvoje apsisprendėme skiepyti kuo vėliau, t.y. maždaug 12 savaitę po pirmosios vakcinos dozės. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į „AstraZeneca“ vakcinos klinikinius tyrimus: rezultatai rodo, kad antrąja doze paskiepijus vėliau susidaro didesni antikūnų kiekiai, vadinasi, įgyjamas tvirtesnis imunitetas.
Visos trys vakcinos, skirtos apsisaugoti nuo COVID-19, yra dviejų dozių.
„Pfizer/BioNTech“ vakcina „Comirnaty“ antrąja vakcinos doze pacientai skiepijami po pirmojo skiepo praėjus 21 dienai, o „Moderna“ vakcina – 28 dienai.
Kad ir kurios kompanijos vakcina skiepijama, po dviejų skiepų visais atvejais pasiekiamas svarbiausias tikslas – žmogui susiformuoja imunitetas.
– Kada susiformuoja imunitetas ir galima nebijoti užsikrėsti koronavirusu?
– Pilnas imunitetas susiformuoja tik gavus dvi vakcinos dozes. Tačiau jau po pirmos dozės yra stebima apsauga. Žinoma, ne pirmąją dieną po skiepo. Vis dėlto praėjus savaitei ar dešimčiai dienų organizme jau yra antikūnų, kurie saugo nuo COVID-19. Nepaisant to, kad žmogus jau tuomet gali jaustis saugesnis, jam būtinai reikia ir antros vakcinos dozės – tuomet jau turės galutinį, pilną imunitetą.
Pilnas imunitetas susiformuoja tik gavus dvi vakcinos dozes.
– Ar gali būti, kad pacientas, gavęs vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę, laukdamas antros užsikrečia koronavirusu ir suserga COVID-19?
– Šiuo atveju labai svarbus laikas, kada žmogus užsikrečia: ar kontaktas įvyksta po vakcinos praėjus trumpam laikui – dienai dviem, ar vėliau. Neatmestinas ir toks variantas, kad žmogus buvo paskiepytas inkubaciniu laikotarpiu, t.y. nejautė jokių simptomų, nors buvo užsikrėtęs koronavirusu. Tokiu atveju jis gali susirgti. Pasikartosiu, bet tai svarbu žinoti: pilnas imunitetas įgyjamas tik gavus dvi vakcinas.
Be to, reikėtų paminėti, kad vyresnio amžiaus žmonės visada turi didesnę riziką susirgti. Jų imunitetas paprastai jau savaime yra silpnesnis dėl gretutinių ligų, be to, pats imuninis atsakas nėra toks geras, kaip, pavyzdžiui, vaiko ar sveiko jauno žmogaus. Kalbant paprastai: po skiepo jiems ilgiau užtrunka, kol susiformuoja imunitetas. Žinoma, yra daugiau atskirų grupių (pvz., sergantieji onkologinėmis ligomis), kurių atstovai patys žino, jog jų imunitetas yra silpnesnis, todėl imuninė reakcija į skiepą yra lėtesnė.
– Visuomenėje daug diskutuojama, kad viena vakcina geresnė už kitą. Kokia mokslininkų nuomonė? Ar iš tiesų esminis tikslas – imuniteto susiformavimas – pasiekiamas gavus bet kurios iš registruotų vakcinų reikiamas dozes?
– Žmonės visada nori palyginti ir tam turi teisę. Mes kasdien renkamės daug dalykų. Kalbant apie vakcinas nuo COVID-19, manau, tas noras lyginti taip pat yra žmogiškas. Tačiau, kaip mokslininkė, galiu užtikrinti, jog jų esmė tokia pati – užtikrinti imunitetą. Pastaruoju metu garsiausiai girdėjosi nuogąstavimai dėl „AstraZeneca“ vakcinos. Dvejonių žmonėms tikriausiai kilo dėl to, kad kai kurios ES šalys nusprendė šia vakcina neskiepyti vyresnių nei 65 m žmonių. Kodėl taip nutiko? Pradėsiu nuo to, kad yra dviejų rūšių imunitetas – ląstelinis ir humoralinis (antikūnų). Kuriant „AstraZeneca“ vakciną buvo pastebėta keletas dalykų: ląstelinis imunitetas, paskiepijus šia vakcina, buvo vienodas visose tiriamųjų amžiaus grupėse. Tuo metu antikūnų skaičius šiek tiek skyrėsi vyresnio nei 65 m amžiaus žmonių grupėje.
Tačiau čia labai svarbu pasakyti „bet“. Rezultatams įtakos galėjo turėti tai, kad kai kurie tyrime dalyvavę vyresni žmonės antrąja „AstraZeneca“ vakcinos doze buvo paskiepyti gana anksti – praėjus mažiau nei 6 savaitėms po pirmosios skiepo dozės. Tai yra vienas momentas – antikūnai, kurių skaičius buvo kitoks nei jaunesnių pacientų grupėje.
Kitas momentas – kad vyresnio amžiaus žmonių „AstraZeneca“ vakcinos kūrimo programoje buvo tiriama mažiau nei kitų amžiaus grupių. Todėl nebuvo galima statistiškai tiksliai suskaičiuoti, koks šios vakcinos veiksmingumas buvo šioje tikslinėje grupėje. Vis dėlto tai nereiškia, kad ši vakcina vyresnio amžiaus žmonėms netinka. Mokslininkų nuomone, paskiepijus tinkamu momentu (ne per anksti ir ne per vėlai) antrąja „AstraZeneca“ vakcinos doze, pilną imunitetą įgyja bet kurio amžiaus pacientas.
Paskiepijus ne per anksti ir ne per vėlai antrąja „AstraZeneca“ vakcinos doze, pilną imunitetą įgyja bet kurio amžiaus pacientas.
– Kaip ir kas užtikrina, kad ES naudojamos vakcinos yra saugios?
– Registracijos metu, nesvarbu kokiam vaistui ar vakcinai, saugumo profilis dažniausiai vertinamas bendrovės, sukūrusios medikamentą (šiuo atveju – vakciną nuo COVID-19) nenaudai. Vadinasi, surenkami visi pacientai, kurie yra gavę vakcinos dozę (nesvarbu kokią – jos skiriasi priklausomai nuo tyrimo stadijos), jų duomenys yra įvertinami ir užfiksuojami prieš darant apibendrinimus dėl vakcinos saugumo. Svarbu priminti, kad visi nepageidaujami vakcinos (ne tik nuo koronaviruso) padariniai (anafilaksijos, kiti simptomai, pvz., karščiavimas, nuovargis) turi pasireikšti anksti: per pirmas savaites – porą mėnesių po vakcinacijos. Skiepai nesukelia ilgalaikių organizmo pakitimų, kaip kad teigiama didžiausioje vakcinų istorijoje klastotėje apie autizmą.
Pasaulyje jau yra paskiepyta tikrai bent milijardas žmonių tomis pačiomis vakcinomis, kurias, siekdami apsisaugoti nuo COVID-19, naudojame ir mes. Todėl duomenų apie jas ir galimas organizmo reakcijas turime daugiau nei pakankamai. Dažniausios reakcijos: skausmas injekcijos vietoje, imuniteto besiformavimo simptomai (šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, nuovargis, raumenų, sąnarių skausmas).
Kas matyti – kad pasiskiepijus „Moderna“ ir „Comirnaty“ vakcinomis, stipresnės nepageidaujamos reakcijos būdingos tik po antrosios dozės. Tuo metu pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina – po pirmosios dozės.
– Kokiais atvejais žmogus negali skiepytis vakcina nuo COVID-19?
– Kai žmogus yra alergiškas kuriai nors sudėtinei vakcinos medžiagai. Pavyzdžiui, polietilenglikoliui (PEG) – jo yra „Moderna“ ir „Comirnaty“ vakcinų sudėtyje. Paprastai žmogus žino, kam yra alergiškas. Skiepytis negali ir karščiuojantis asmuo. Kitų kontraindikacijų nėra.
Esu sulaukusi klausimo, ar galima skiepytis planuojant pastoti? Man net liūdna girdėti tokį klausimą. Visuomet, kai abejojama, rekomenduoju paieškoti mokslu grįstos informacijos, pasikonsultuoti su tos srities specialistais – medikais. Pavyzdžiui, Lietuvos akušerių ginekologų draugija yra išplatinusi puikias rekomendacijas.
Pasitikrinti savo žinias apie vakcinas nuo COVID-19 galite šiame 15min paruoštame teste.
„Rinkis gyvenimą“ – turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
