Kepenų ląstelėms pražūtingos gali tapti ir liekninamosios tabletės, kontraceptikai, antibiotikai bei populiarūs vaistai nuo peršalimo, skausmo ar uždegimo, dideli kiekiai papildų ar iš užsienio atkeliavę nežinomi augaliniai produktai. Yra ne viena priežastis, kodėl lėtinės kepenų ligos išsivysto jauniems žmonėms. Tai ir nejudrumas, antsvoris, netinkama mityba, kūno grožiui skirtų produktų naudojimo perteklius.
Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydytoja, medicinos mokslų daktarė Lolita Rapolienė apgailestavo, kad daugelį darbingo amžiaus žmonių susargdina jų pačių gyvenimo būdas.
Neretai pacientas praveria gydytojo kabineto duris tik tada, kai keletą mėnesių nepadeda vaistai nuo skausmo, pastoviai pykina, vis krenta svoris, pagelsta oda, patamsėja šlapimas, ima kauptis skystis pilvo ertmėje, tinsta kojos, kraujuojama iš nosies ar dantenų arba prasideda kraujoplūdis iš virškinamojo trakto.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientas savarankiškai vaikšto pas įvairių specialybių gydytojus, naudoja kiekvieno skirtus vaistus. Vėliau paaiškėja, kad tai nebuvo tikroji ligos priežastis, o kepenys jau negrįžtamai pažeistos.
– Taigi mitas, kad lėtinės kepenų ligos – vyresnių žmonių problema?
– Būkime atviri – jau turime nemažai nepilnamečių ir jaunų žmonių, kuriems nustatyta kepenų patologija. Apie trečdalį vaikų Lietuvoje turi antsvorį. Greitojo maisto era rimtai smogė nepilnamečiams, o pastarąjį penkmetį tai labiausiai palietė paauglius, ypač berniukus. Šio reiškinio priežastis – sėslumas, mažas fizinis aktyvumas, pomėgis žaisti kompiuterinius žaidimus, prasti mitybos įpročiai.
Pasitaiko, kad, atlikus kraujo tyrimus tiems, kurie dažnai mėgsta valgyti greitąjį maistą, geria daug saldžių gėrimų, jau randamos padidėjusios kepenys ar nustatomi padidėję kepenų fermentų rodikliai.
Tiems, kurie dažnai mėgsta valgyti greitąjį maistą, geria daug saldžių gėrimų, jau randamos padidėjusios kepenys.
Tai ženklas, kad kepenys transformuojasi ir joms sunku susidoroti su gaunamu krūviu. Vadinasi, kelias į kepenų cirozę gali prasidėti jau vaikystėje.
Esu gydžiusi vieną aštuoniolikmetį, svėrusį beveik 100 kilogramų, kuris mėgo greitąjį maistą ir gazuotus gėrimus, nuo vaikystės nemėgo jokios aktyvios veiklos. Jo figūra buvo labiau panaši į moters nei į vyro, o kepenų pažeidimo rodikliai buvo kritiškai pakitę. Gerai, kad dar spėjome laiku, kol neprasidėjo kepenų negrįžtami procesai ir dabar vaikinas jaučiasi puikiai – numetė svorį, sportuoja, visada žiūri, sveikai maitinasi ir kartais pavartoja augalinius hepatoprotektorius.
Vakaruose ne viena studija nagrinėjo vaikų mitybos įpročius bei nustatė jų ryšį su kepenų ciroze. Taip bus ir pas mus, jei nuo mažens neugdysime tinkamų mitybos įpročių.
– Koks pavojus sveikatai kyla, kai kepenys suriebėja?
– Kepenys atlieka daug funkcijų organizme, jos yra pagrindinis organizmo filtras, apsaugantis mus nuo kenksmingų medžiagų, ne tik gaunamų su maistu maisto priedų, alkoholio pavidalu, bet ir iš aplinkos – sunkiųjų metalų, cheminių valiklių, pesticidų, virusų ar grybelių. Jei kepenų veikla sutrinka, tam tikra prasme visas žmogaus organizmas yra lėtai nuodijamas.
Be to, kepenys yra virškinimo sistemos dalis. O jei nėra gero virškinimo, sutrinka viso organizmo aprūpinimas energija, pablogėja savijauta, sutrinka darbingumas, atsparumas ligoms, taip pat kenčia nervų sistema. Blogas virškinimas susijęs net su depresija, nes sumažėja laimės hormonais vadinamo serotonino ir kitokių medžiagų gamyba.
– Kaip susidaro įprotis valgyti maistą, kuris iš tiesų kenkia kepenims?
– Mūsų smegenys reaguoja į chemines medžiagas, kurios suteikia maistui tam tikrą skonį, kvapą, todėl jų vis dažniau jo pasiilgstame. Toks maistas gali mus nuraminti, suteikti pasitenkinimą ir malonumą.
Pavyzdžiui, tai, kas saldu, kurį laiką mums atrodo skanu, kelia nuotaiką, bet saldumynai, ypač rafinuoto cukraus produktai, baltų miltų produktai yra pavojingi sveikatai, nes didesnis jų kiekis organizme virsta riebalais ir kaupiasi kepenyse bei visame organizme. Jų negaunant jaučiamas irzlumas, silpnumas, alkis.
Per didelis kiekis riebalų, angliavandenių bei maisto priedų gali toksiškai veikti kepenis, apsunkinti virškinamąjį traktą ir galiausiai pažeisti kepenis ir kitas organizmo funkcijas.
– Kaip alkoholis prisideda prie kepenų suriebėjimo?
– 2018 m. Europos Sąjungos ataskaitoje apie alkoholio vartojimą vienam gyventojui Lietuva pirmavo – iki 13 litrų per metus, o vidurkis – 9,8 litro, tuo tarpu Švedijoje suvartojami 7 litrai alkoholio.
Kepenų, kasos, skrandžio, smegenų ir galūnių nervų pažeidimai bei kitų organų pakenkimai – tokie negalavimai yra susiję su žalingais įpročiais. Nekalbu apie ūmius apsinuodijimus alkoholiu.
Gėrimai gali padidinti kraujagyslių tonusą, suteikti daugiau budrumo, bet po valandos šie efektai dings
Juk šiais laikais būtent su alkoholiu yra siejamas atsipalaidavimas. Dažnas darbingo amžiaus žmogus neįsivaizduoja savaitgalio be kelių bokalų alaus, šampano ar vyno. Net jei žmogus vartoja alkoholį tik
savaitgaliais, jo kepenims kyla pavojus suriebėti. Nėra saugios alkoholio dozės.
Apžiūrėję žmogų, atlikę kraujo tyrimus ir ištyrę kepenų fermentus, mes dažnai galime nustatyti, kokios kilmės yra kepenų suriebėjimas ar uždegimas – ar alkoholio vartojimas, ar tai susiję su kitais medžiagų apykaitos ar genetiniais sutrikimais. Kartais tam prireikia išsamesnių tyrimų ir gastroenterologo pagalbos.
– Kokį poveikį kepenis turi energetiniais gėrimai?
– Nealkoholiniuose gėrimuose yra daug cukraus ir įvairių priedų, tonizuojančiuose- kofeino ir taurino bei kitų medžiagų. Energinių gėrimų vartojimas dėl jų sudėtyje esančio kofeino kiekio gali sukelti neigiamų pasekmių vaikų ir paauglių sveikatai, formuojasi netinkami valgymo įpročiams bei skonio pasirinkimas ateičiai.
Maždaug pusė mokinių yra naudoję energetinius gėrimus, o apie 3 proc. juos vartoja kasdien. Neretai su viena skardine gaunama apie 100 mg kofeino, kuris vaikams gali sukelti nuotaikų kaitą, dirglumą, nerimą, o vartojant dideliais kiekiais didina kraujospūdį. Kofeino vartojimas sutrikdo miego ciklą, o per didelis saldžių gaiviųjų gėrimų vartojimas yra susijęs su antsvoriu bei dantų ėduonimi.
Tai ir medžiagos, kurios skatina pripratimą. Iš tikrųjų šie gėrimai gali padidinti kraujagyslių tonusą, suteikti daugiau budrumo, bet po valandos šie efektai dings, neteksime energijos atsargų bei organizmui reikalingų mineralų kalcio, magnio, cinko, natrio, o smegenys greit prašys: „Duokite daugiau.“
Saldžiuose gėrimuose taip pat naudojami fosfatai, benzoinė rūgštis, tai – medžiagos, dėl kurių blogėja kepenų būklė. Tad vanduo, o ne energetiniai gėrimai turėtų būti vartojami troškuliui numalšinti.
– Mėgstantys sportuoti žmonės vartoja daug įvairių maisto papildų. Koks jiems gresia pavojus?
– Nacionalinio statistikos departamento duomenimis, iki 6 iš 10 gyventojų Lietuvoje vartoja gydytojo nepaskirtus vaistus, vaistažolių preparatus ir vitaminus. Tai sukelia iki 20 proc. kepenų pažeidimų. Neretai dėl to kenčia žmonės, norintys užsiauginti raumenis. Jie vartoja didelėmis dozėmis proteinus, vitaminus, kurie skaidomi kepenyse.
Šiam darbui atlikti naudojami tie patys fermentai, kurie būtini pasisavinti ir maistines medžiagas. Kepenims gali neužtekti gyvybinės jėgos, todėl cheminės medžiagos trukdys pasisavinti naudingas medžiagas iš maisto ir tik atliks meškos paslaugą.
6 iš 10 gyventojų Lietuvoje vartoja gydytojo nepaskirtus vaistus, vaistažolių preparatus ir vitaminus.
– Kas padeda apsaugoti kepenis?
– Visada reikia galvoti, ką dedamės į burną. Moksliniai tyrimai įrodė, kad net esant kepenų suriebėjimui ar uždegimui, grįžus prie sveikos gyvensenos įmanoma sumažinti kepenų pažeidimus ir pasiekti tokią būseną, kai kepenų fermentų rodikliai grįžta prie normos. Sunkiausias darbas – keisti gyvenimo būdą, bet tai yra mūsų valioje. Reguliarus fizinis krūvis, mitybos ir svorio korekcija bei dvasinė ramybė gali veikti kaip vaistai, jei tam skirsime laiko.
Bėgiodami, mindami dviratį, eidami pasivaikščioti ar dirbdami sode priverčiame dirbti savo raumenis, o tai gerina medžiagų apykaitą, stimuliuoja kraujotaką, padeda mažinti riebalų kaupimąsi kepenyse. Sumažinę kūno svorį 3–5 procentais, suteikiame galimybę kepenų ląstelėms atsigauti, nes jos turi tokį unikalų gebėjimą.
Tyrimai rodo, kad labai svarbu švari aplinka, reikia nerūkyti, vengti streso, nepervargti, nedirbti naktimis, neaukoti atostogų darbui, laikytis dienos ir miego režimo. Stresas suaktyvina hormonų gamybą, o tai didina kepenų uždegiminį atsaką, galima ir mūsų DNR pažaida.
– Kaip įmanoma atkurti pažeistas kepenis?
– Didelė problema yra tame, kad žmonės nelinkę keisti savo įpročių, todėl dažnai lieka prie įprasto gyvenimo būdo, net žinodami, kad jis nenaudingas sveikatai. Jiems lengviau išgerti tabletę ir tikėtis, kad tai atpirks jo nesveikus įpročius.
Dažniausiai pacientams rekomenduoju natūralias nemedikamentines priemones, padedančias apsaugoti kepenis ir gerinančias jų veiklą. Tarp tokių priemonių, reikšmingą vietą užima vaistiniai augalai, turintys biologiškai aktyvių medžiagų. Augalų deriniai, kurie naudojami šiuolaikinėje fitoterapijoje, išsiskiria tuo, kad sugeba apsaugoti kepenis, padeda regeneruoti kepenų ląstelėms, mažina kepenų suriebėjimą, reguliuoja tulžies gamybą, mažina virškinimo sutrikimus.
Reguliarus fizinis krūvis, mitybos ir svorio korekcija bei dvasinė ramybė gali veikti kaip vaistai.
Vienas tokių derinių yra iš kurkumino (ciberžolės), silimarino (tikrųjų margainių) ir piperino (juodųjų pipirų). Tai moksliškai pagrįsta formulė, kurios medžiagos veikia sinergiškai: vartojamos kartu sustiprina viena kitos poveikį.
Pavyzdžiui, yra nustatyta, kad kurkuminas pasisavinamas net iki 20 kartų geriau, jei vartojamas kartu su juodaisiais pipirais, turinčiais piperino. Piperino kombinacija su silimarinu padidina pastarojo terapinį efektą kepenims bent du kartus. O silimarinas, kartu su kurkuminu turi stipresnį poveikį kepenų apsaugai ir kitiems organams, nei bet kuris vienas iš jų.
Pasaulyje atlikta įvairių tyrimų, įrodančių, kad toks derinys gali padėti apsaugoti kepenų ląsteles nuo žalingų veiksnių, skatina jų atsinaujinimą.
Dar svarbu suprasti, kad kepenys yra sudėtingos virškinimo sistemos dalis, todėl aktyvinant jų veiklą, svarbu pasirūpinti ir kitais virškinimo organais. Žarnyno, skrandžio, tulžies pūslės ir kepenų veiklą padeda palaikyti nuo seno žinomi tokie augalai, kaip siauralapiai gysločiai, bijūnų šaknys, medetkos, dilgėlės. Jei reikia pagalbos virškinant maistą ir siekiant efektyviau pasisavinti naudingas maistines medžiagas gali padėti plataus spektro augaliniai virškinimo fermentai.
Deja, į profilaktines sveikatos patikros programas nėra įtrauktas kepenų būklės įvertinimas. Bet tai nereiškia, kad galime numoti ranka ir nesirūpinti kepenų sveikata. Rūpinkimės savimi.
