Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja Evelina Pajėdienė įsitikinusi, kad nesvarbu, kokią pergalę pavyktų pasiekti miego sąskaita, džiaugsmas ja nebebus toks saldus, kai kokybiško poilsio trūkumas atsilieps sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Būtent miego svarba visavertei gyvenimo kokybei išryškinama ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vykdomame projekte „Daugiau balanso“, siūlančiame susidėti individualią darbo ir asmeninio gyvenimo formulę. Plačiau apie tai, koks yra tinkamas miego laikas, ar galima miegoti per ilgai ir kodėl moteris dažniau nei vyrus kamuoja nemiga – pokalbyje su neurologe E.Pajėdiene.
– Kodėl miegas mums yra toks svarbus ir kaip kenkiame sau, kai nepavyksta kokybiškai išsimiegoti?
– Miegas mums yra svarbus dėl jo atliekamų funkcijų. Juk patys galime įsitikinti, kokią įtaką miego trūkumas mums turi po kelių prastai išmiegotų naktų. Tada jaučiamės nedarbingi, apduję, lėčiau reaguojame greitos reakcijos reikalaujančiose situacijose, darome klaidas darbe, sunkiau pakeliame fizinį krūvį ir pan. Miegas taip pat atlieka pažintines mūsų funkcijas – sudėlioja per dieną gautas emocijas, perkelia įgytą informaciją iš trumpos į ilgalaikę atmintį.
Miegas yra ypač svarbus ir imunitetui – jei gauname pakankamai miego, esame gerokai atsparesni įvairioms virusinėms ir kitoms infekcijoms, daug diskutuota ir apie tai, kad gripo vakcinos veikia kur kas efektyviau, jei žmogus yra pakankamai pailsėjęs.
Taip pat pastebėta, kad pamaininį darbą dirbantys žmonės turi didesnę riziką susirgti širdies kraujagyslių, smegenų kraujagyslių ligomis, kentėti nuo nutukimo, cukrinio diabeto, cholesterolio apykaitos sutrikimų.
Su pakankamu poilsio kiekiu susijusios ir emocinės funkcijos, nuotaikos stabilumas. Miego nauda abejoti išties nevertėtų, jis mums tiesiog yra būtinas.
– Ką daryti, jei darbo, buities, šeimos reikalų tiek daug, kad kokybiškas miegas tampa prabanga? Ar problemą gali spręsti popiečio snūstelėjimai?
– Darbingo žmogaus gyvenimo pike, kai mokslai, karjeros siekimas, šeima užima labai daug mūsų laiko, miegas ne visada būna prioritetų sąraše. Tačiau bėgant laikui jo trūkumą kompensuoti pavyksta vis sunkiau, tai atsiliepia mūsų sveikatai, tampame mažiau darbingi – užsisuka ydingas ratas.
Jei nepavykus pakankamai išsimiegoti naktį, turime galimybę pailsėti dienos metu, tai taip pat yra naudinga žmogui, tačiau labai svarbu užtikrinti, kad pogulis nebūtų labai vėlyvas ar per ilgas. Jei įprastai einame į lovą apie 23 val., dienos miegas neturėtų būti vėliau nei 16 val. Taip pat dienos metu miegant tris valandas ar ilgiau, apgauname smegenis – jos bando pereiti visas miego stadijas, bet laiko tam nepakanka, tad atsikeliame nepailsėję, išsibalansuoja nakties poilsis.
– Kodėl vieni žmonės metai iš metų gali miegoti po 5–6 val. per parą, o kitiems tai – misija neįmanoma? Ar miegoti per mažai – taip pat blogai kaip miegoti per daug?
– Žmonių, vadinamų „trumpamiegiais“ nėra labai daug, tai labai nedidelis procentas populiacijos. Taip pat nėra daug ir „ilgamiegių“ žmonių. Iš principo, turime turėti apibrėžtas miego trukmės normas, kurios dažniausiai yra nustatomos pagal amžių. Jeigu tai yra mažas vaikas, jis turi miegoti ilgiau nei paauglys ar vidutinio amžiaus žmogus. Jei kalbame apie 30–40 metų žmogų, miego trukmė turėtų svyruoti apie 7,5–8 val. Ši rekomendacija nėra labai griežta, svarbiausia, kad pats miegas būtų kokybiškas ir vientisas.
Jei bent tris ar keturias dienas per savaitę mes nepamiegame ilgiau nei 6 val., tai jau yra lėtinis miego trūkumas. Ilgalaikiai, didelių imčių tyrimai rodo, kad tai atsiliepia žmogaus sveikatai ir kenkia jai. Taip pat nėra naudingas ir per ilgas, daugiau nei 9 val. trunkantis miegojimas. Persimiegodami mes iškraipome savo miego budrumo ritmą, nes miegui atlikus visas savo funkcijas, pradeda veikti kiti hormonai, kitos medžiagos, tad miegoti tiesiog nebėra reikalo.
– Ką tyrimai arba jūsų patirtis sako apie skirtingą vyrų ir moterų miego kokybę? Ką pastebite?
– Lyčių aspektai turi būti įvertinti diagnozuojant ligas, vykdant mokslinius tyrimus, gydant pacientus, tačiau šiuo metu tam yra skiriama gerokai per mažai dėmesio. Pavyzdžiui, iš moteriškosios pusės veikia įvairūs hormonai, nėštuminės būklės, žindymas ir daugybė kitų dalykų, tad labai svarbu tai akcentuoti ir kaupti daugiau duomenų.
Kalbant apie miego sutrikimus, tai pagrindiniai skirtumai yra pastebimi būtent pagal ligų paplitimą. Viena dažniausiai pasitaikančių ligų – nemiga – yra labiau būdinga moterims ir, nors vyrai taip pat ją serga, pagal lytis stebime būtent moterų dominavimą. Nemiga yra siejama su nerimu, stresu, jautrumu, o pas moteris pastebima daugiau šių veiksnių.
Svarbu paminėti ir socialinius vaidmenis, kaip jie formuoja mūsų dienotvarkę, gyvenimą. Mamos funkcijos, tokios kaip nėštumas, žindymas, vaiko priežiūra gali lemti lėtines problemas net vaikui užaugus. Moterys dažniau pasižymi ir tuo, kad skiria mažiau dėmesio sau ir savo poilsiui, o tai taip pat gali lemti miego sutrikimus.
– Kokią įtaką miegui daro susiformavę moterų ir vyrų įpročiai šeimose?
– Kadangi mūsų vaidmenys vis dar išlieka gana stereotipiški, moterims dar daug ką reikia įrodyti, pavyzdžiui, siekiant karjeros, o į tai reikia investuoti ir daugiau savo energijos. Taip kyla įtampa, trūksta laiko poilsiui ir tai gali nulemti tiek lėtinį nuovargį ir perdegimą, tiek kamuojančią nemigą ar kitus miego sutrikimus.
– Kaip turėtų keistis žmonių požiūris į miegą ir miego įpročiai, kad miego srityje atsirastų daugiau lyčių lygybės?
– Visų pirma, turėtų keistis požiūris į vaidmenų pasidalinimus šeimoje ir visuomenėje apskritai. Na, o bendras požiūris, kad miegas yra prioritetas, reikalingas ir vyrams, ir moterims vienodai. Kai įsisąmoniname miego svarbą ir skiriame jam pakankamai laiko, galime stebėti teigiamus pokyčius ir kitose gyvenimo srityse.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kviečia išbandyti darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo formulę – interaktyvų įrankį kuriuo kiekviena(s) gali susidėti savo asmeninę formulę bei pagerinti gyvenimo kokybę skirtingose srityse: https://daugiaubalanso.lt/formule/
