Dantų netekimas – gana dažna problema
„Vilniaus implantologijos namų“ gydytojos odontologės Aušros Vaškelienės teigimu, dėl netinkamos dantų higienos, įvairių burnos ertmės ir kitų ligų, traumų ar paveldimumo beveik pusė Lietuvos gyventojų yra netekę nuo 1 iki 6 dantų, o bent vieno nuolatinio danties – net 60 proc. žmonių. Sprendimai šioje situacijoje yra keli: danties atkūrimas įsriegiant implantą arba priklijuojant tiltelį ant nušlifuotų likusių nuosavų dantų.
„Danties implantas – titano varžtas, sriegiamas į kaulą ir atkuriantis danties šaknį. Ant prigijusio implanto po kelių mėnesių prisukama karūnėlė, atkurianti danties vainiką. Dantų tiltas – ant nušlifuotų likusių dantų priklijuojamas (pricementuojamas) protezas, tokiu būdu atkuriantis trūkstamus dantis. Svarbu paminėti, kad tiltas įmanomas tik tada, kai turima savų dantų prieš trūkstamą dantį ir už jo. Jei trūksta galinių dantų, juos atkurti galima tik dantų implantais arba išimamais protezais“, – gydymo metodų skirtumus paaiškina A.Vaškelienė.
Kada rinktis dantų implantus?
Priežasčių, kodėl vis dažniau, įvertinę gydymo kaštus, vizitų skaičių bei ilgalaikę prognozę, pacientai pasirenka dantų atkūrimą implantais, pasak odontologės, yra toli gražu ne viena.
„Implantuojant nereikia šlifuoti gretimų dantų, kiekvieną dantį galima atkurti atskirai, su natūraliais tarpdančiais, kuriuos lengva išsivalyti. Danties implantas atkuria ir šaknį, ne tik vainiką, tad kramtant apkraunamas kaulas, dėl ko sustoja jo tirpimas.
Dar vienas privalumas yra mažesnė rizika. Kodėl? Tiltiniai dantų protezai tarnauja trumpiau nei implantai. Po tiltais sunku išsivalyti, tad pacientai dažniausiai po jais visai nevalo, tai lemia, kad ganėtinai greitai gali sugesti atraminiai tilto dantys. Netekus jų, tikėtina trūkstamų dantų skaičius taps per didelis, kad galėtume atkurti nauju tiltu, tad liks vienintelė išeitis – dantų implantai. Tik šįkart jų reikės daugiau, o galimai neapsieisime ir be kaulo priauginimo procedūrų, pabranginančių gydymą ir prailginančių gijimą – kol pacientas turėjo tiltinį protezą, kaulas, kaip minėjau anksčiau, negavo apkrovos ir smarkiai nutirpo.
Tiltai tarnauja trumpiau ir todėl, kad likusiems dantims tenka per didelė apkrova, tad po kurio laiko jie gali tiesiog skilti, lūžti. Kad ir kaip gerai ir brangiai restauruotume dvi kėdės kojas, ji vis tiek subyrės, nes buvo sukurta taip, kad stovėtų ant keturių“, – palygina A.Vaškelienė.
Pacientų pasirinkimą lemia ir gamintojo implantui suteikiama garantija, mat netekus implantuoto danties, jis bus pakeistas kitu. Likę savi dantys burnoje garantijų neturi, tad šiems neatlaikius minėtosios apkrovos ir skilus, visos gydymo bei protezavimo investicijos nueis perniek.
Taip pat dažnu atveju implantacija pigesnė. Jei trūksta tik vieno danties, jį atkuriant implantu gydymo kainą sudarys implantacijos ir protezavimo vainikėliu kaštai: „O protezuojant tiltu atsiranda daugiau sudedamųjų dalių: visų pirma, reikės paruošti atraminius dantis, dažnu atveju – sugydyti ar pergydyti dantų kanalus, įcementuoti stiklo pluošto kaiščius, pagaminti laikiną tiltą ir tik po nuolatinį“, – vardija gydytoja.
Įvardijo populiariausius mitus
Paklausta, kas kai kuriuos pacientus atbaido nuo dantų implantacijos, A.Vaškelienė įvardija skausmą ir baimę, jog dantų implantai neprigis. Anot jos, pati implantacijos procedūra yra visiškai neskausminga, atliekama su vietine nejautra.
Esant poreikiui, kuomet pacientas labai bijo arba turi stipriai išreikštą pykinimo refleksą, implantacija galima ir atlikus bendrinę nejautrą arba sedaciją, tai yra lengvai primigdžius pacientą. Pooperacinis skausmas labiau primena maudimą, kurį veiksmingai numalšina nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir kokybiškas miegas, o kuo procedūra paprastesnė ir anksčiau atliekama, tuo pooperacinis periodas lengvesnis.
Pati implantacijos procedūra yra visiškai neskausminga, atliekama su vietine nejautra.
„Kalbant apie implanto „neprigijimą“, toks dalykas neegzistuoja, mat išgrynintas titanas, iš kurio gaminamas implantas, yra visiškai organizmui priimtina medžiaga, jos ir natūraliai yra mūsų organizme. Taigi implanto prigijimo rodikliai siekia 98–99 proc. Kartais pacientus bandau nuraminti sakydama, jog ta pati medžiaga naudojama keičiant klubo ar kelio sąnarį, susilaužius ranką ar koją, kaulai sujungiami to paties titano varžtais, vielomis ir plokštelėmis – šių operacijų juk paprastai nebijoma.
Tad implanto „atmetimas“ ar „neprigijimas“ turėtų būti vadinamas „neprikaulėjimu“, kuris visada turi priežastį: galbūt netikslumuose planuojant gydymą, galbūt priežiūroje. Tą priežastį atradus ir pašalinus, pakeistas implantas tikrai prikaulės ir puikiai tarnaus“, – nuramina A.Vaškelienė ir akcentuoja, jog kone esminis sėkmės faktorius yra iš anksto sudaromas tinkamas gydymo planas.
Vieni svarbiausių žingsnių jame – įvertinti implantui prikaulėti reikalingo kaulo kiekį ir esant poreikiui pakankamai jo priauginti bei atsižvelgti į bendrą burnos būklę.
„Prieš implantaciją rekomenduojame atlikti burnos higieną, susigydyti pažeistus karieso pažeistus dantis. Tiek jis, tiek apnašos ir akmenys yra bakterijų šaltiniai, kurie gali smarkiai apsunkinti paciento gijimą ir implanto prikaulėjimą“, – paaiškina odontologė.
Prieš implantaciją rekomenduojame atlikti burnos higieną, susigydyti pažeistus karieso pažeistus dantis.
Paties žmogaus atsakomybei tenka priežiūra po implantacijos. Jei gydytojas nurodė, būtina vartoti paskirtus antibiotikus. Dieną po implantacijos negalima rūkyti, o artimiausias porą savaičių derėtų stipriai sumažinti cigarečių kiekį – rūkant susitraukia kraujagyslės, sumažėja kraujotaka į aplink implantą esančius audinius, jiems trūksta deguonies, o tai irgi gali lemti implanto neprikaulėjimą. Taip pat svarbu neapkrauti implantų per greitai, dar nesibaigus prikaulėjimui – būtina išlaukti 3–6 mėn. iki visiško implanto prigijimo.
Asmeninė burnos higiena aplink implantus išlieka tokia pati kaip prie nuosavų dantų. Dantys ir dantenos turi būti reguliariai bei kruopščiai valomi 2 kartus per dieną, tarpdančių priežiūrai galima naudoti siūlą, specialius šepetėlius arba vandens irigatorių. Bent kartą metuose reikia atlikti profesionalią burnos higieną.
Ką svarbu žinoti prieš implantavimo procedūrą ir po jos
Tam, kad implantacija būtų kuo malonesnė, A.Vaškelienė pataria dar per pirmąją konsultaciją pas specialistą išsiaiškinti, kiek laiko visas gydymo procesas truks, ar numatomas patinimas, mėlynės, ar reikės gerti antibiotikus.
Jei operacija laukia didesnė, t. y. kartu su kaulo priauginimu, galbūt reikėtų pasirūpinti laisvadieniu darbe, neplanuoti aktyvių veiklų, švenčių ir kelionių bent savaitę po procedūros.
Po operacijos implantacijos vietą odontologė rekomenduoja pašaldyti, kad patinimas būtų kuo mažesnis, vengti didesnio nei įprasta fizinio krūvio, neiti į pirtį. Į kliniką reiktų atvykti pailsėjus, pasisotinus, mat 2 val. po procedūros negalima valgyti. Operacijos dieną ir kelias dienas po jos verčiau atsisakyti aštraus, labai karšto ir labai šalto maisto.
„Taip pat namuose turėkite nereceptinių vaistų nuo skausmo. Jei kyla papildomų klausimų ar neramu dėl gijimo, visuomet drąsiai susisiekite su savo gydytoju – jis paaiškins, kokie pojūčiai yra įprasti ar pasikvies apžiūrai. Dauguma mano pacientų po implantacijos atvyksta su šypsena veide, be žymių patinimų ir nustebę, nes tikėjosi kažko blogiau. Tad akivaizdu, jog baimę pasėja nežinomybė“, – tikina odontologė.
Susiradus patikimą kliniką ir gavus visą reikiamą informaciją apie laukiančią procedūrą, reikėtų nepamiršti dar šio to svarbaus: nors dantų implantacija kainuoja, sveikata ir gera savijauta visgi turi didžiausią vertę.
„Su visais savo protezuotais pacientais susitinku bent kartą per metus, tad labai pastebiu žmonių transformacijas: jie ne tik išmoksta iš naujo šypsotis, bet įpranta nebesislėpti, jaučiasi laisvai, drąsiau, pasakoja apie aukštesnes pareigas darbe ar atrastą antrąją pusę. Net kalbėjimas laisvesnis tampa. Manau, visus šiuos pozityvius pokyčius atneša meilė sau, pasitikėjimas savimi, geresnė fizinė bei emocinė sveikata ir apskritai gyvenimo kokybė, prie kurių sveika ir graži šypsena tikrai prisideda“, – patirtimi dalijasi A.Vaškelienė.
