Kas yra profilaktinių skiepų kalendorius
Kaip pasakojo pašnekovė, pirmą kartą vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorius pagal pirmąją imunoprofilaktikos programą buvo patvirtintas prieš 33 metus. Pagal jį buvo skiepijama tik nuo šešių infekcijų: kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų ir tuberkuliozės.
Šiuo metu nemokamai vaikai skiepijami jau nuo 14 infekcijų. Kalendorius plečiamas atsižvelgiant tiek į epidemiologinę tam tikrų ligų situaciją Lietuvoje, tiek į kitų šalių patirtį ir naujų vakcinų atsiradimą rinkoje. Visi šie skiepai atliekami vaikams iki 16 metų, tačiau daugiausia skiepų gauna naujagimiai ir kūdikiai iki 2 metų, nes šios infekcijos jiems yra ypač grėsmingos.
„Beje, Lietuva nėra pirmaujanti šalis pagal galimybę skiepyti naujagimius, kūdikius ir vaikus biudžeto lėšomis nuo platesnio užkrečiamųjų ligų spektro. Mūsų kaimynai latviai turi kalendorių, kuris apima dar daugiau infekcijų, pavyzdžiui, rizikos grupių asmenys skiepijami nuo vėjaraupių, erkinio encefalito.
Kiekviena šalis, sudarydama profilaktinio skiepijimo kalendorių, atsižvelgia į epidemiologinę situaciją savo teritorijoje, infekcijų paplitimą, sergamumo, hospitalizacijos, mirties atvejų statistiką“, – aiškino gydytoja.
Skiepų sąrašą planuojama papildyti
Be to, skiepų kalendorius nuolat atnaujinamas. Pagal 2019–2023 m. Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, patvirtintą šių metų pradžioje penkeriems metams, numatyta įtraukti į kalendorių vėjaraupių vakciną, svarstyti dėl vakcinos nuo erkinio encefalito įtraukimo rizikos grupių asmenims, praplėsti rizikos grupių sąrašą, apimant visus vaikus iki tam tikro amžiaus, dėl skiepijimo nuo gripo ir pan.
Atsižvelgiant į epidemiologinę užkrečiamųjų ligų situaciją Lietuvoje, taip pat į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas nuo tam tikrų infekcijų valstybės lėšomis yra skiepijami ir suaugusieji: tam tikroms rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, stabligės ir difterijos.
Kodėl buvo sudarytas skiepų sąrašas
Pasak D.Razmuvienės, skiepų kalendoriai sudaromi todėl, kad būtų suvaldytos arba likviduotos pavojingos infekcinės ligos ir jų sukėlėjai, o tam būtina sąlyga – pasiektos aukštos skiepijimo aprėptys visuomenėje.
„Žmonės klausia, kam skiepytis, jeigu nėra ligos. Tačiau yra infekcijų, kurias galima valdyti tik skiepų pagalba. Panaikinti kai kurių ligų, pavyzdžiui, stabligės, neįmanoma, nes stabligės sporos gyvena dirvožemyje, o kokliušo, difterijos sukėlėjai cirkuliuoja tarp žmonių, mes keliaujame po pasaulį ir tikrai galime su jais susidurti. Tačiau skiepais mes galime sumažinti sergamumo šiomis ligomis mastus, jų paplitimą, mirtingumą nuo jų ir pan.
Tarkime, difterijos sukėlėjas išskiria toksiną, prieš kurį ir nukreipta vakcina, bet prieš pačią bakteriją vakcina neveikia. Taigi mes galime užsikrėsti difterija, tačiau sirgsime tik lengvesne jos forma, kurią sukelia ne toksinas, bet pati difterijos bakterija. Beje, pas mūsų kaimynus latvius didelis sergamumas difterija jau daugelį metų“, – teigė pašnekovė.
Iš anksčiau siautusių infekcijų visiškai likviduoti pavyko tik raupus – nebėra nei ligos atvejų, nei randama infekcijos sukėlėjo.
Poliomielitas 2002 m. Europoje yra likviduotas, t. y. nėra nei sergančių šia liga, nei randama užkrato. Tačiau yra daug šalių, kuriose vis dar cirkuliuoja gyvas poliomielito virusas ir žmonės serga šia liga. Tai reiškia, kad yra labai didelė tikimybė atvežti poliomielito virusą į Europą. Būtent todėl skiepijimas nuo šios ligos nenutraukiamas.
PSO buvo iškėlusi tikslą iki 2020 m. likviduoti tymus, tačiau dėl skiepų apimties sumažėjimo, pasak gydytojos, turime tai, ką turime. Iš esmės iš anksčiau siautusių infekcijų visiškai likviduoti pavyko tik raupus – nebėra nei ligos atvejų, nei randama infekcijos sukėlėjo.
Nesiskiepydami rizikuojame kitų žmonių gyvybėmis
„Kiekviena šalis turi savo nacionalinę imunoprofilaktikos programą, pagal kurią numatytas įvairių amžiaus grupių skiepijimas – pradedant naujagimiais, kūdikiais, vaikais ir baigiant suaugusiaisiais. Kodėl tai reikalinga? Tai reikalinga visų mūsų saugumui, nes kai visuomenėje pasiekiamas aukštas imuniteto nuo tam tikrų ligų lygis, apsaugomas kiekvienas asmuo.
Pavyzdžiui, yra žmonių, kurių organizmas dėl imuninės sistemos negebėjimo atpažinti antigeno nesuformuoja imuniteto. Tai reiškia, kad jie imlūs bet kokiai infekcijai ir jų skiepyti negalima. Tačiau jeigu didžioji dalis visuomenės bus paskiepyta, šiems žmonėms nekils grėsmė susidurti su liga ir jie bus saugūs.
Taigi skiepydamiesi mes apsaugome ne tik save, bet ir tuos, kurie dar per maži, kad juos būtų galima skiepyti, arba kurių negalima skiepyti. Būtent todėl kiekvienai šaliai svarbu turėti imunoprofilaktikos programą ir vaikų profilaktinių skiepų kalendorių, ir kad tas kalendorius ne tik būtų sudarytas, bet kad jis būtų veiksnus, kad skiepai pagal jį vyktų“, – dėstė D.Razmuvienė.
Kad neplistų ligos sukėlėjas, kiekviena infekcija turi tam tikrą ribą, kiek visuomenėje turi būti pasiskiepijusių žmonių. Pavyzdžiui, tymų infekcijai ši saugi riba yra 95 proc., difterijai ir kokliušui – 90–92 proc.
Ekonominė ir socialinė infekcinių ligų našta
D.Razmuvienės teigimu, didžiausią ekonominę naštą šaliai sukelia gripas, pneumokokinė infekcija ir hepatitas B.
„Skaičiuojant tiek medicinines, tiek socialines išlaidas dėl ligos komplikacijų, gripo ir peršalimo ligų gydymas Lietuvai kasmet kainuoja 25 mln. eurų, tačiau nuo gripo mūsų šalyje skiepijasi vis dar labai nedidelis skaičius žmonių (iki 10 proc.). O juk gripas gali baigtis labai sunkiomis komplikacijomis ar net mirtimi.
Kitas pavyzdys – vėjaraupiai. Per metus šia liga serga apie 15 tūkst. asmenų – didžioji dalis vaikų, bet serga ir suaugusieji. Pasiskiepija savo lėšomis tik 2–3 tūkst. asmenų per metus. Daug kas klaidingai mano, kad vėjaraupiai – nesunki liga.
Tačiau kartais jie baigiasi tikrai sudėtingomis komplikacijomis – galima antrinė odos infekcija, kai visas kūnas pasidengia šašu ir prireikia atlikti odos persodinimo operacijas. O jeigu vėjaraupių ar tymų virusas sukelia plaučių uždegimą, gydymo visai nėra, nes tai virusas. Galima tik palengvinti simptomus“, – aiškino pašnekovė.
Šiuo metu ne visos vakcinos, kuriomis rekomenduojama paskiepyti vaikus, yra kompensuojamos valstybės, nes tam reikia lėšų, tačiau specialistė teigė negalinti suprasti, kodėl tėvai, net esant galimybei paskiepyti vaiką valstybės biudžeto lėšomis, pasirenka neatsakingą poziciją atsisakydami skiepų.
Lietuva iš Europos šalių paskutinė įsijungė į tymų protrūkį, bet tai rimta pamoka, iš kurios turėtume pasimokyti.
„Kuo tai baigiasi, mes jau matome. Lietuva iš Europos šalių paskutinė įsijungė į tymų protrūkį, bet tai rimta pamoka, iš kurios turėtume pasimokyti. Svarstymai „noriu skiepytis ar nenoriu“ turėtų būti vertinami labai atsakingai“, – įsitikinusi ULAC atstovė.
Kiti skiepai: kada ir kodėl reikia skiepytis
Dar viena atskira kategorija skiepų – rekomenduojami keliautojams, vykstantiems į egzotiškas šalis. Kiekvienais metais PSO, atsižvelgdama į kiekvienos šalies epidemiologinę ligų situaciją, teikia rekomendacijas ir nurodo, kad vykstant į tam tikrą šalį žmogus privalo arba jam tik rekomenduojama pasiskiepyti nuo tam tikros ligos.
„Tokių norinčių pasiskiepyti Lietuvoje vėlgi nėra didelis skaičius, nes tai daryti tenka savo lėšomis, išskyrus atvejus, kai į šalį be tam tikrų skiepų tiesiog neįleidžiama. Kita vertus, bijodami ligų kitose šalyse, mes patys gyvename endeminėje teritorijoje dėl erkinio encefalito paplitimo.
Sergamumo mastai siekia 11–18 asmenų 100 tūkst. gyventojų, o endemine teritorija skelbiama nuo 5 sergančių 100 tūkst. Tačiau, atrodo, mes manome, kad savos erkės savų nekanda: per metus Lietuvoje nuo erkinio encefalito pasiskiepija tik apie 5 proc. gyventojų“, – svarstė D.Razmuvienė.
Pašnekovė patarė labai atsakingai vertinti informaciją apie skiepus: „Šiuo metu apie juos pasirodo daug įvairiausių nuomonių, tačiau visada verta pasidomėti, kas yra nuomonės autorius. Net jeigu tai gydytojas, vertėtų pasidomėti, kokia jo specializacija, nes pasitaiko, kai ir gydytojai peržengia savo kompetencijos ribas, kaip įvyko su tymų vakcina, kai gastroenterologas paskelbė, kad MMR vakcina sukelia autizmą. Gydytojui buvo liūdnų padarinių, bet šios žinios rezonansas dar jaučiamas ir dabar. Taigi informacijos šaltinius reikia rinktis atsakingai.“
Profilaktinių skiepų kalendorių galite rasti čia.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
