Gydytoja paaiškina: kaip atskirti konjunktyvitą nuo akių traiškanojimo

Tai ne vien vaikų liga

Konjunktyvitas yra junginės, akies paviršiaus plėvelės, uždegimas. Juo ypač dažnai sergama šaltuoju sezonu, kai įvairių virusų ir bakterijų cirkuliacija yra suintensyvėjusi. Pasak akių klinikos „Žiūra“ akių gydytojos G.Laurinavičiūtės, tai nėra tik vaikų liga, kaip dažnas linkęs manyti. Konjunktyvitu serga ir suaugusieji.

„Vaikai galbūt serga dažniau dėl to, jog darželiuose „pasigauna“ įvairius virusus, bakterijas, dar neturi susiformavusio imuniteto, be to, vaikai mažiau paiso higienos, dažniau liečia rankomis veidą, akis, tokiu būdu mikrobai greičiau patenka į akis ir gali sukelti uždegimą“, – paaiškino gydytoja oftalmologė.

Konjunktyvitas būna kelių tipų, priklausomai nuo to, kas jį sukėlė: virusinis, bakterinis, grybelinis ir alerginis.

Virusinis konjunktyvitas yra dažniau susijęs su peršalimo ligomis. Pasak akių gydytojos G.Laurinavičiūtės, kuo daugiau virusų (pvz., gripo, adenovirusas, respiratorinis sincitinis virusas (RSV), Covid-19 ir kt.) cirkuliuoja vienu metu, tuo daugiau rizikų susirgti konjunktyvitu.

„Šiuo metu dažnai pasitaikantis RSV, kuris sukelia kvėpavimo takų infekcijas, o kvėpavimo takai, žinia, tiesiogiai susisiekia su akių ašarų kanalėliais, tokiu būdu infekcija gali patekti ir į akis. O jei dar akis pasitriname neplautomis rankomis, prie akių junginės gali prikibti įvairūs infekcijų sukėlėjai“, – teigė gydytoja oftalmologė ir pridūrė, jog dažniau akių uždegimais gali sirgti tie, kurių imunitetas nusilpęs ar kurie turi gretutinių ligų.

Konjunktyvitas gali būti ir mišrus, t. y. jo sukėlėjai yra keli, pavyzdžiui, esant virusiniam konjunktyvitui ir jam ilgai negyjant, gali prisidėti ir bakterinis konjunktyvitas.

Kas būdinga konjunktyvitui

• Akių paraudimas

• Krislo akyje pojūtis

• Išskyros, kurios gali būti gleivingos, skystos, lipnios, pūlingos ir kt. Tai priklauso nuo ligos sukėlėjo, pvz., bakteriniam konjunktyvitui labiau būdingos pūlingos, gelsvai žalsvos išskyros ir intensyvus akies paraudimas, o esant virusiniam konjunktyvitui – išskyros skystesnės, juntamas perštėjimas ir pan.

  Taip pat skaitykite

  • Ašaroja akys? Tai gali byloti apie mažai girdėtą ligą
  • Medikas sklaido mitus apie darbo kompiuteriu įtaką akims: ką reikia žinoti
  • 7 patarimai, kaip sustiprinti akių sveikatą

• Akių perštėjimas

• Akių graužimas

• Ašarojimas

• Akių sausumas

Akių gydytoja G.Laurinavičiūtė pataria nesupainioti šios ligos su būkle, kai pasireiškia tik traiškanojimas rytais: „Pabudus ryte kartais galima pastebėti vokus ir blakstienas aplipusias traiškanomis, gali būti net sunku atsimerkti. Bet tai nereiškia, kad prasidėjo konjunktyvitas – nuvalius traiškanas, viskas paprastai susitvarko. Jei tai būtų konjunktyvitas, pastebėtumėte ir kitus simptomus, kurie dienos eigoje nepraeitų“.

Kalbant apie alerginį konjunktyvitą, jam būdingi bendri simptomai: paraudimas, ašarojimas, krislo akyse pojūtis, tačiau labiau išreikštas yra akių niežėjimas ir skystai gleivingos išskyros. Jam būdingas sezoniškumas, ypač žydėjimo laikotarpiu (nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens).

Kaip tinkamai valyti ir drėkinti akis?

Jaučiant pirmuosius peršalimo ar kitų virusinių ligų simptomus, gydytoja oftalmologė neretai pacientams pataria, atsiradus akių diskomfortui, drėkinti akis „dirbtinėmis ašaromis“ (jas galima įsigyti vaistinėse), kad jos nespėtų išsausėti, taip sumažinsime tikimybę virusams sukelti akies junginės uždegimą.

Sergant konjunktyvitu, nepatariama naudoti jokių ramunėlių, medetkų ar kitų žolelių kompresų, kaip dažnas prisimename iš vaikystės. Pasak akių gydytojos G.Laurinavičiūtės, jie gali išprovokuoti net ir alerginę reakciją.

„Dedant ramunėlių kompresus, gali dar labiau suaktyvėti bakterijos ir prasidėti intensyvesnis akių pūliavimas. Be to, ruošiant namų sąlygomis žolelių nuovirą, nėra tai sterilu, galima ir per stipri koncentracija, tad geriau apskritai vengti naudoti namų sąlygomis gamintus nuovirus, mat, tokie kompresai ant akies sukuria tam tikrą palankią sukėlėjui terpę – tarsi „pelkę“, – paaiškino gydytoja.

Akis patariama valyti švariu vatos tamponėliu ar diskeliu, pavilgytu virintame vandenyje (tinkamas ir fiziologinis ar jūros vandens tirpalas, jei turite), braukiant nuo išorinio akies kampo link vidinio. Beje, galite įsigyti ir specialias, priešuždegiminį poveikį turinčias servetėles, skirtas akių vokų valymui. Tačiau, jei jų neturite, pasak gydytojos, tiks bet kurios švarios servetėlės ar vata.

Kada kreiptis į akių gydytoją?

Susirgus peršalimo ligomis, sloguojant, karščiuojant ir prasidėjus akių uždegimui, dažnas neskuba pas gydytojus ir bando gydytis namuose. Ir tai nėra blogai, tiesiog, pasak gydytojos oftalmologės G.Laurinavičiūtės, svarbiausia – palaikyti akių švarą ir, kaip galima, kruopščiau nuvalyti atsiradusius pūlius bei traiškanas. Taip pat nepamiršti kelis kartus per dieną į akis įsilašinti drėkinančių ašarų, kurios padės ne tik greičiau pasišalinti sukėlėją iš akies, bet ir palengvins simptomus.

Tačiau, jei pastebite, kad panaudojus minėtas priemones pūlių vis tiek nemažėja ir simptomai tik stiprėja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba iškart – į gydytoją oftalmologą.

Dedant ramunėlių kompresus, gali dar labiau suaktyvėti bakterijos ir prasidėti intensyvesnis akių pūliavimas.

„Bakterinio konjunktyvito atveju paskiriame antibakterinį gydymą (dažniausiai lašinama 3–4 kartus per dieną ir gydymo kursas trunka bent penkias dienas). Virusinio konjunktyvito atveju specifinio gydymo nėra, tiesiog akis drėkinama ir valoma pagal poreikį. Jei virusinis konjunktyvitas (pvz., sukeltas adenoviruso) užsitęsia ilgai, jis gali komplikuotis į ragenos uždegimą – keratitą. Tokiu atveju žmogui gali pablogėti regėjimas, akis daugiau ašaroja, tampa jautri šviesai, juntamas akies skausmas, dilgčiojimas ir pan. Tokiu atveju būtina skubėti pas gydytoją“, – patarė gydytoja oftalmologė G.Laurinavičiūtė.

Patarimai, kaip išvengti akių uždegimo:

1. Plauti ir dezinfekuoti rankas (kaskart palietus paviršius),

2. Stengtis neliesti, netrinti akių (jei labai norite pasikasyti, tai darykite tik švariomis rankomis),

3. Esant artimoje aplinkoje sergančiųjų, stengtis laikytis atstumo, nesinaudoti ligonio indais, rankšluosčiais ir kt.

4. Bendras imuniteto stiprinimas (vartoti vitaminus D, C ir pan.).

5. Jei jaučiate, jog akys sausėja ar peršti, naudoti drėkinačias ašaras (kol juntami simptomai), tokiu būdu bus palaikoma ašarų plėvelės struktūra akies paviršiuje – kaip barjeras, neleidžiantis patekti sukėlėjams.