„Vaikai šiandien nuo mažų dienų gerokai daugiau laiko praleidžia žiūrėdami iš arti. Jei nuosekliai stebėtumėte savo vaikus, ką jie veikia per dieną, pamatytumėte, kad dauguma jų veiklų susijusios žiūrėjimu į arti esančius objektus: kompiuterio, telefono ekraną, knygą ir pan. Mokykla, kurioje pamokų metu didesnę laiko dalį, atliekant užduotis, tenka žiūrėti artimu atstumu, taip pat yra didelis krūvis akims. O žiūrėjimas iš arti joms sukelia didelę įtampą, akių nuovargį ir spazmus. Tai savo ruožtu skatina trumparegystės vystymąsi“, – aiškino pašnekovė.
Kaip vystosi trumparegystė
Pasak gydytojos oftalmologės, mūsų akys nėra prisitaikiusios ilgai žiūrėti į arti esančius objektus – artimą vaizdą joms pirmiausiai reikia sufokusuoti. O pamatyti jį aiškiai įmanoma tik tada, kai abiejų akių žiūrėjimo linijos susikerta tame pačiame taške, todėl, žiūrint į artimus objektus, akys tarsi suvedamos šiek tiek į vidų, t. y. nosies link. Tai natūralus fiziologinis procesas, kurio mes negalime kontroliuoti, tačiau jeigu akims nuolat reikia tai daryti, akys pavargsta. Joms pasidaro sunku sufokusuoti vaizdą, šis procesas ima atsilikti nuo akių suvedimo veiksmo, todėl žmogus ima skųstis, kad prasčiau mato.
Mūsų akys nėra prisitaikiusios ilgai žiūrėti į arti esančius objektus – artimą vaizdą joms pirmiausiai reikia sufokusuoti.
„Jeigu tokį akių nuovargį patiria suaugęs žmogus, dažniausiai jam užtenka pailsinti akis, peržiūrėti savo dienotvarkę ir suplanuoti pertraukas, per kurias galėtų akis nukreipti į tolį. Ir regėjimas paprastai atsistato. Su vaikais yra kitaip. Kadangi jie auga, akies obuolys, kad prisitaikytų prie nuolatinio žiūrėjimo iš arti, taip pat pradeda sparčiai augti. Taip pradeda vystytis trumparegystė“, – teigė D.Montvilaitė.
Dėl minėto augimo veiksnio vaikystėje progresuojanti trumparegystė sustoja tuomet, kai pasiekiama branda – apie 20–25-us gyvenimo metus. Nuo šio amžiaus regėjimas turėtų stabilizuotis toks, koks tuo metu yra. Tiesa, būna ir išimčių, kai pirmųjų akinių prireikia 30-mečiams. Paprastai tai susiję su žmogaus darbo pobūdžio pasikeitimu – anksčiau jam nereikėdavo tiek žiūrėti iš arti, tačiau kai jis pradėjo dirbti biure ir po 8 val. praleisti prie kompiuterio ekrano, akys taip pervargo, kad įvyko fiziologiniai pokyčiai ir išsivystė trumparegystė.
Ką reikia žinoti apie gryną orą ir mėlynąją šviesą
Manoma, kad dar viena svari priežastis, dėl kurios vaikams vystosi trumparegystė, yra ta, kad jie vis daugiau laiko praleidžia vidaus patalpose, o ne lauke. Pasak mokslinių tyrimų, buvimas lauke 2–3 valandas šviesiu paros metu atitolina trumparegystės atsiradimą. Teigiamas buvimo lauke poveikis akims siejamas su saulės šviesa, kurios dėka tinklainėje pasigamina melatonino ir dopamino – gerai savijautai būtinų hormonų. Be to, būnant lauke neišvengiamai tenka žiūrėti į tolį.
Taip pat specialistai vis dažniau įspėja apie tai, kaip visų mūsų akis veikia išmaniųjų prietaisų ekranai, spinduliuojantys vadinamąją mėlyną šviesą. Šiuolaikinių išmaniųjų technologijų atsiradimas, be abejo, didžiulis proveržis mūsų gyvenime, tačiau jeigu norime išsaugoti sveikas akis, turime juos dozuoti.
„Ši šviesa dėl trumpo bangos ilgio neišsisklaido taip, kaip kitokia šviesa. Patekusi į mūsų akį, ji prasiskverbia pro rageną, lęšiuką, pasiekia tinklainę, kuri atsakinga už mūsų gerą regėjimą, ir pažeidžia jos ląsteles. Tai ateityje gali sukelti įvairias akių ligas – pradedant katarakta, baigiant geltonąja dėme. Nors vaikams šios ligos tarsi neaktualios, tačiau gerokai apkartina gyvenimą vyresniame amžiuje.
Dėl mėlynosios šviesos poveikio taip pat gali atsirasti tokie simptomai, kaip neaiškus, besiliejantis vaizdas, galvos skausmai, akių dirglumas, sausumas, paraudimas, pasidaro sunkiau susikaupti. Tai rimta problema, kadangi šiandien vaikams vis dažniau tenka pamokas atlikti naudojantis kompiuteriu. O jeigu vėl bus įvestas nuotolinis mokymas, jie prie kompiuterių sėdės ne tik laisvalaikiu, bet ir per pamokas“, – pasakojo medikė.
Paveldima genetiškai
Pasak D.Montvilaitės, labai dažnai trumparegystė paveldima genetiškai, o trumparegių žmonių visame pasaulyje vis daugėja, ypač išsivysčiusiose šalyse bei Azijos valstybėse. Manoma, kad tai susiję su tuo, kad vaikai vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose ir labai daug mokosi.
„Atsiradusi trumparegystė perduodama iš kartos į kartą. Kartais šeimoje tik vienas iš tėvų nešioja akinius, o abu jų vaikai pradinukai jau yra trumparegiai. Jeigu abu tėvai yra trumparegiai, rizika ir vaikui tapti tokiu išauga tris kartus. Tai paveldimumas, kurio neįmanoma išvengti, tačiau trumparegystės vystymąsi galima atitolinti. Kuo geriau mums tai pavyks, tuo labiau tikėtina, kad ji bus mažesnio laipsnio, vadinasi, ne tokia pavojinga akims ir kelianti mažesnę riziką dėl degeneracinių ligų išsivystymo“, – aiškino pašnekovė.
Gydytojos patarimai
Pirmiausiai gydytoja pataria nustatyti vaikams taisykles, kiek laiko jie gali praleisti prie išmaniųjų prietaisų ekranų. Tam galima pasinaudoti ir tomis pačiomis technologijomis – pavyzdžiui, užstatyti priminimą, kad jau laikas pakilti nuo stalo ir užsiimti kitokia veikla.
Bent kas 20 min. reikėtų padaryti 20 sekundžių pertrauką akis nukreipiant į tolimus objektus, geriausiai – pro langą. Mat vidinės patalpos niekada nebus tokios didelės, kad akys iš tiesų pailsėtų kaip žvelgdamos į horizontą. Tiesa, žvilgsnis neturėtų būti išfokusuotas – reikia matyti aiškiai. Tam galima stabtelėti ties į regėjimo lauką patenkančiais objektais – suskaičiuokite jų bent 20–30.
Ne rečiau kaip kas 45 min. būtina atsistoti ir pajudėti, pasivaikščioti, pašokinėti, pabūti užsimerkus, pamirksėti, pasukti akių obuolius ratu, jei įmanoma, išeiti pakvėpuoti grynu oru. Fizinis aktyvumas pagerina kraujotaką, todėl turi teigiamą poveikį ne tik bendrai savijautai, smegenų veiklai, bet ir akims.
Atstumas iki ekrano, knygos ar sąsiuvinio turėtų būti ne mažesnis kaip 30–40 cm. Kuo išmaniojo prietaiso ekranas didesnis, tuo šis atstumas turi būti didesnis – tuomet akims į jį žiūrėti lengviau ir sveikiau. Kai prisikišus iš arti žiūrima į mažą ekraną (ar knygą), tuo labiau tenka koncentruoti žvilgsnį, pamirštama mirksėti, todėl akys sausėja ir pavargsta.
„Vaikams iki dvejų metų apskritai nepatartini jokie ekranai, o 2–5 metų vaikai į juos žiūrėti turėtų kuo trumpiau. Toks režimas padės ilgiau išlaikyti sveikas akis. Sistemingai dirbant su vaiku, sukuriant jam tokią aplinką, tikrai įmanoma atlaikyti vaikų spaudimą. Aš visada prašau turėti kokį nors hobį, mėgstamą užsiėmimą. Labai paprasta užimti vaiką kompiuteriu ar telefonu, kuriame dabar galima rasti viską, tačiau už investiciją į kitokį laisvalaikį padėkos ir mūsų, ir mūsų vaikų akys“, – pabrėžė pašnekovė.
Šiais laikais didelės viltys dedamos į lazerines regos korekcijas, tačiau jos tinka ne visiems.
Ar būtina nešioti akinius?
Šis klausimas nuolat kelia diskusijų. Mat egzistuoja nuomonė, kad nuolat nešiojant akinius akys taip pripranta prie komforto, kad „aptingsta“, nemankštinamos „nebesistengia“ ir regėjimas dėl to dar labiau pablogėja. Tuo tarpu kai akiniai laikas nuo laiko nusiimami, akys treniruojamos, o tai esą apsaugo nuo trumparegystės progresavimo. Medikė paneigė šį mitą.
„Jeigu trumparegystė siekia tik pusę dioptrijos, tikrai nereikia nešioti akinių nuolatos, nes žmogus ir taip pakankamai gerai mato. Gal tik vairuojant verta juos užsidėti, ypač tamsiuoju periodu. Tačiau jeigu trumparegystė didesnio laipsnio, nenešiodamas akinių žmogus tik dar labiau vargina akis, nes joms reikia labai įsitempti, kad pamatytų objektus.
Tai tas pats, jeigu miesto gatvėmis vaikščiotume basomis, be batelių. Mūsų kojos tikrai daug labiau pavargtų nei su bateliais. Taip pat mokslininkai sutaria, kad jeigu vaikui trumparegystė progresuoja, jam reikia nešioti tokius akinius, su kuriais jis gerai mato, t. y. juos stiprinti regėjimui silpnėjant. Tai gali sulėtinti trumparegystės progresavimą“, – patarė pašnekovė.
Šiais laikais didelės viltys dedamos į lazerines regos korekcijas, tačiau D.Montvilaitė įspėja, kad jos tinka ne visiems. Todėl nereikėtų šimtu procentų tikėtis, kad suaugęs vaikas pasidarys operaciją ir problema išnyks. Tikrai nebūtinai, todėl akimis reikia rūpintis dar tuomet, kol regėjimas labai nepablogėjęs.
