Užsisuka ydingas streso ratas
Nuotolinę paskaitą, kurią organizavo „Žalioji dėžutė“, B.Čijunskienė pradėjo nuo teorinio įvado, kaip apskritai kyla stresas. Žinia, nedidelis stresas naudingas, jis padeda mums adaptuotis prie iššūkių ir pokyčių bei stimuliuoja organizmą. Tačiau lėtinis, ilgai trunkantis stresas sekina organizmą ir neigiamai veikia visas organizmo struktūras – nuo emocijų iki įvairių organų veiklos, o taip pat turi įtakos svorio kontrolei.
Beje, stresinė reakcija kyla ne tik į išorėje vykstančius įvykius, bet ir į mūsų pačių kūne vystančius pokyčius – ligą, traumą, prastą fizinę ar psichologinę savijautą, negatyvų mąstymą, per aukštus reikalavimai sau ir lūkesčius.
Pasak lektorės, stresas susijęs su autonomine (vegetacine) nervų sistema, kurios mes kontroliuoti negalime, bet ji kontroliuoja visas mūsų gyvybines funkcijas: kvėpavimą, kraujo spaudimą, širdies plakimą, žarnyno judesius ir pan. Autonominė nervų sistema gali būti simpatinė ir parasimpatinė.
Simpatinė dominuoja dieną, o pagrindinis jos hormonas – streso mechanizmą užvedantis kortizolis, kuris gaminamas antinksčiuose. Parasimpatinė sistema, priešingai, yra raminanti, atpalaiduojanti ir vyrauja naktį. Ji reguliuojama klajoklio nervo ir aktyvinama augimo hormono, skatinančio mūsų organizmą atsinaujinti. Kai jaučiamės ramūs, atsipalaiduoja ir mūsų žarnynas – pagerėja žarnyno peristaltika, tuštinimasis, mažėja dujų, gleivių gamyba ir spazminiai žarnyno skausmai.
Ne veltui vakare mes pajuntame didelį norą sočiai pavalgyti. Gydytoja įspėja, kad šis jausmas apgaulingas.
Deja, dažniau mūsų organizmą kartu su kortizoliu veikia per daug aktyvi simpatinė nervų sistema. Dažniausiai kortizolio kiekis padidėja pradinėje streso būsenoje, o išsenka (o tai irgi kenkia organizmui) užsitęsus stresui. Beje, kortizolio pakilimai priklauso ir nuo paros meto. Nustatyta, kad jo koncentracijos pikas būna nuo 6 iki 10 val. ir nuo 12 iki 14 val., taip pat 19 val. Ne veltui vakare mes pajuntame didelį norą sočiai pavalgyti. Gydytoja įspėja, kad šis jausmas apgaulingas ir pataria jam nepasiduoti – vakarienė turėtų būti lengva.
„Kortizolio padidėjimas arba išsekimas sutrikdo imuninę sistemą, didina gliukozės kiekį kraujyje, o jos perteklius paverčiamas riebalais, lėtėja kalorijų deginimas. Užsivedus tokiam streso mechanizmui, labai lengva prikaupti svorio ir vėliau sunku jo numesti. Be to, sumažėja baltymų, kurių sąskaita daugėja riebalinio audinio, sulėtėja medžiagų apykaita, didėja atsparumas insulinui, o tai vėlgi didina antsvorio riziką, formuojasi nepageidaujami pilvo riebalai, kurie patys nepalankiausi ir sveikatai, ir svorio kontrolei“, – vardino B.Čijunskienė.
Augimo hormonas, priešingai, aktyvina medžiagų apykaitą, tačiau reikia žinoti, kad organizmo ląstelių atstatymui sunaudojama 16–32 proc. dieną suvalgytų baltymų, todėl, trūkstant baltymų maiste, geras atsistatymo procesas nevyks. Kai kurie specialistai vakare netgi siūlo suvalgyti po 2 kiaušinių baltymus, kuriuose randamos visos mums reikalingos aminorūgštys. Pasak jų, tai padeda mesti svorį.
Kortizolio įtaka
Taigi, užsivedęs organizme ydingas kortizolio ratas, sutrikdantis mūsų visą dienos režimą, miegą, mitybą, gali būti tiesioginė antsvorio priežastis, kadangi jis užveda riebalų kaupimo mechanizmą. Gera žinia, kad jį sureguliuoti padeda gyvenimo būdo pokyčiai bei atitinkamas maistas.
