Skaudi asmeninė patirtis
„Ilgai nešiojausi didžiulės kaltės jausmą, kad aš – gydytoja, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos koordinacinės grupės narė, kuri stengiasi, kad Lietuvos žmonės laiku pasitikrintų, nepasirūpinau pačiu artimiausiu žmogumi“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė, gydytoja onkologė-chemoterapeutė doc. Rasa Jančiauskienė.
Gydytojos tėtis storosios žarnos vėžiu susirgo 2012 metais, būdamas 66-erių. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje jau buvo vykdoma trejus metus.
„Šeimos gydytoja jam nepasiūlė atlikti testo, aš buvau atsiminusi, bet mintis nevirto veiksmu, – prisimena gydytoja. – Kartais turi užmiršti mažus kasdienius rūpesčius ir padaryti esminius darbus, kurie turi didelės įtakos sveikatai.“
R.Jančiauskienės tėčiui buvo nustatyta IV A ligos stadija. Ir nors gydytojai darė viską, kas buvo įmanoma, jo nepavyko išgelbėti. Nustačius diagnozę, jis gyveno tik šiek tiek ilgiau kaip metus.
„Kai jau buvo aišku, kad tėtis neišgyvens, – pasakoja gydytoja, – kitam artimam žmogui, gerokai vyresniam nei tėtis, padarėme slapto kraujo testą ir radome, kad jis teigiamas. Tuomet pacientas paprastai siunčiamas kolonoskopijai – tai žarnyno apžiūra specialiu aparatu. Radome polipą. Po tyrimo paaiškėjo, kad jame pradeda formuotis vėžys.
Tai medikai vadina karcinoma in situ. Tokiu atveju užtenka polipą pašalinti – nukirpti. Nereikia didelės operacijos – pjauti pilvo, šalinti dalies žarnos. Po metų šiam žmogui, vėl atlikę kolonoskopiją, kitoje vietoje radome adenomą – irgi ikivėžinę. Jei būtume jų nepašalinę, per metus kitus būtų išsivystęs invazinis vėžys, kurio gydymas būtų daug sudėtingesnis ir pacientui sunkesnis. Po šio gydymo praėjo jau penkeri metai – žmogus gyvas ir sveikas.“
Tikrintis turi visi perkopę 50 metų ribą
Storosios žarnos vėžys – trečioji pagal dažnumą onkologinė liga mūsų šalyje ir kiekvienais metais sergančiųjų daugėja.
Per aštuonerius metus, kai Lietuvoje veikia Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, 1380 žmonių buvo nustatytas žarnyno vėžys, o ikivėžinės būklės – adenomos, polipai ir kiti dariniai – 16 700. Nepašalinus šių polipų, žmonės būtų susirgę vėžiu.
Per metus žarnyno vėžį leidžiantis įtarti slaptojo kraujo testas, kuris užtrunka tik 5 minutes, atliekamas daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kas dešimtam žmogui jis būna teigiamas, todėl šiems pacientams pasiūloma atlikti kolonoskopiją, kad gydytojų įtarimai būtų patvirtinti arba atmesti.
Storosios žarnos vėžys – trečioji pagal dažnumą onkologinė liga.
Programoje kviečiami dalyvauti žmonės, kurie nejaučia jokių vėžio simptomų ir neturi nusiskundimų dėl tuštinimosi, bet yra sulaukę 50 metų. Tokio amžiaus žmonės jau turi vidutinę riziką sirgti šiuo vėžiu.
Tyrimas paprastas – tiriama, ar išmatose nėra kraujo. Jis vadinamas slapto kraujo tyrimu, nes paprastai tuštinantis kraujo nematyti dėl to, kad jis susimaišo su išmatomis.
Pasak gydytojos, jei kraujo aptinkama, nereikia nusiminti – tai dar nereiškia, kad sergate vėžiu, nes kraujuoti virškinamajame trakte gali dėl įvairių priežasčių. Svarbu nustatyti, kur yra kraujavimo vieta ir kokia to priežastis. Vėžys – lėtinė negyjanti žaizda – yra tik viena iš priežasčių.
Taigi pagal programą kartą per dvejus metus ištiriamas kiekvienas žmogus, kuriam yra 50–74 metai. Už tyrimą mokėti nereikia. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Tačiau ne visi žmonės atvyksta pasitikrinti – Lietuvoje gyvena apie 900 tūkst. tokio amžiaus žmonių, o tikrinasi, kaip minėta, tik mažiau kaip 200 tūkstančių.
Simptomų ilgai gali nebūti
„Storosios žarnos vėžys vystosi lėtai, – teigia R.Jančiauskienė. – Gali praeiti ir dešimt metų, todėl yra pakankamai laiko anksti aptikti pradinius žarnos gleivinės pakitimus ar polipus ir išvengti vėžio.“
Tačiau maždaug pusei žmonių šis vėžys nustatomas 3–4 stadijos, kai tikimybė pasveikti yra menkesnė.
Storosios žarnos vėžys gali būti apgaulingas – jam vystantis ilgą laiką gali nebūti simptomų, tad liga gali būti nustatyta per vėlai. Taip gali nutikti, jeigu vėžys vystosi storosios žarnos pradinėje (kylančiojoje) dalyje – šioje žarnyno dalyje išmatos yra skystos, todėl susiaurėjęs žarnos spindis joms praeiti netrukdo. Kartais pirmasis ligos požymis – geležies stokos mažakraujystė. Ją nustačius pirmiausiai reikia išsiaiškinti priežastis.
„Žinau netgi kolegų, kurie, nustačius mažakraujystę, gėrė geležies preparatus, nesityrė ieškodami jos priežasties, ir, deja, užleido vėžį“, – sako R.Jančiauskienė.
Jeigu kraujuoja daugiau, gali būti „melena“, – juodos, nemalonaus kvapo, sunkiai nuo klozeto sienelių nusiplaunančios išmatos. Tai rodo, kad žaizda yra aukščiau – skrandyje, dvylikapirštėje žarnoje, bet gali būti ir žarnyne (kylančioje storosios žarnos dalyje).
Jeigu vėžys yra tiesiojoje žarnoje, dėl susiaurėjusio žarnos spindžio išmatos tampa pieštuko storio arba kaip spiros, jų paviršiuje gali būti kraujo, gausu gleivių. Be to, ligonis gali nuolatos jausti norą tuštintis. Kartais tuštinimasis gali būti skausmingas.
Taip pat ligonį gali kankinti ir „atkaklus“ vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, apetito stoka, kristi svoris – tai būdina pažengusiam vėžiui.
Pusė pasveiksta
Storosios žarnos vėžys yra vidutinės prognozės, – iš visų susirgusių apie 55 proc. išgyvena penkerius metus ir ilgiau, t. y. pasveiksta. Žinoma, didesnė tikimybė gyventi yra tiems, kam nustatoma pradinė ligos stadija.
Tačiau šiandien gali pagyti ir dalis tų, kuriems nustatyta IV ligos stadija. Tai įmanoma, jei metastazės yra tik vienam organe, pavyzdžiui, tik kepenyse, jų nedaug, ir todėl galima pašalinti operaciniu būdu, skiriant ir gydymą vaistais – chemoterapiją kartu su biologine terapija ar be jos.
Vis dėlto, geriau ligą „pagauti“ jai dar netapus vėžiu. „Jeigu jums labai jau nesinori eiti pas šeimos gydytoją, slapto kraujo testą galima įsigyti vaistinėse. Jis kainuoja apie 3 eurus. Testą galima atlikti namie, jis paprastas, – jeigu išryškėja viena juostelė, viskas gerai, jei dvi – testas teigiamas. Tuomet būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad duotų siuntimą kolonoskopijai“, – pataria specialistė.
Vakariečių liga
Vakarų šalių žmonės – Šiaurės amerikiečiai, australai, Vakarų europiečiai šiuo vėžiu serga daug dažniau negu nepasiturinčių šalių žmonės, mat didelę įtaką susirgti storosios žarnos vėžiu daro gyvenimo būdas – mažas judrumas, dėl kurio prastėja kraujotaka, greitas maistas, turintis daug kalorijų, tačiau mažai vertingas, stresas.
„Mokslinėje literatūroje pateikiama vis daugiau duomenų, kad lėtinis stresas, kurį mes visi patiriame, sukelia lėtinį uždegimą. O tai palanku vystytis vėžiui, kaip, beje, ir kitoms lėtinėms ligoms“, – tvirtina gydytoja ir priduria, jog labai svarbi ir žarnyno mikrobiota – bakterijų visuma.
Deja, Vakarų šalių gyventojų mikrobiota daug skurdesnė, nei, pavyzdžiui, Indijos, todėl pastarieji žarnyno vėžiu serga rečiau. Mikrobiota priklauso nuo maisto, jos sudėtį gerina fermentuoti (rauginti) produktai, o blogina antibiotikų vartojimas.
