Noravirusas ar rotavirusas? Gydytoja pataria, ką turime žinoti ir kaip gydyti

Vieni iš šaltojo sezono palydovų, galintys paguldyti į ligos patalą visą šeimą, – tai virusinės žarnyno infekcijos. Labai dažnai norovirusą ar rotavirusą iš darželio ar mokyklos į namus „parneša“ vaikai. Ką apie juos reikia žinoti, kaip išvengti, o susirgus – gydytis? Apie tai pasakojo vaikų ligų gydytoja Aina Medzevičienė.
Žarnyno virusinės ligos
Žarnyno virusinės ligos / 123RF.com nuotr.

„Dažniausiai virusines žarnyno infekcijas sukelia rotavirusai ir norovirusai. Šie virusai turi savo ypatumų: noroviruso sukelta infekcija dažniausiai lengvesnė – paprastai tik vemiama, o viduriavimas ir karščiavimas yra retesni šios ligos palydovai, tuo tarpu rotaviruso sukelta infekcija yra daug sunkesnė – vaikas vemia, viduriuoja, jam pakyla temperatūra. Ji gali būti net labai aukšta ir siekti daugiau kaip 40 laipsnių“,– teigia gydytoja.

Asmeninio archyvo nuotr. /Aina Medzevičienė
Asmeninio archyvo nuotr. /Aina Medzevičienė

Tik pagal simptomus šias infekcijas ne visada yra lengva atskirti, nes pavyzdžiui, jei vaikas yra skiepytas viena iš rotavirusinių vakcinų, jo ligos eiga gali būti lengva ir labai panaši į noroviruso sukeltą infekciją, tačiau visiškai nėra svarbu kas sukėlė infekciją, nes be šių mano minėtų virusų žarnyno infekcijas sukelia ir daugiau virusų, tačiau specifinių vaistų joms gydyti nėra – visais atvejais taikomas tik simptominis gydymas.

Girdykite šaukšteliu

Ką būtinai reikia žinoti tėvams? Svarbiausia - skysčiai. „Pasiruoškite visą amuniciją gertuvių ir pradėkite vaiką girdyti. Nereikėtų sutrikti – dauguma tėvų pasimeta ir nežino, ką daryti, kai vaikas be perstojo vemia, bando jam duoti kokių nors vaistų, kurie šiuo atveju visai nėra būtini, nes vėmimas ir viduriavimas yra natūrali organizmo reakcija, kurios metu yra pašalinami iš vaiko žarnyno virusai. Reikia suvokti, kad jei mes šiuos procesus stabdysime, užkirsime kelią viruso pasišalinimui iš organizmo.

123RF.com nuotr./Sergantis vaikas
123RF.com nuotr./Sergantis vaikas

Tačiau pirmoji ir pagrindinė pagalba – tai skysčiai. Duokite vaikui gerti kuo daugiau. Geriausia paprastą vandenį maišyti su specialiomis druskomis, kadangi vaikas viduriuodamas ir vemdamas ne tik pašalina iš savo organizmo skysčius, bet ir elektrolitus, kurie reikalingi normaliai organizmo funkcijai palaikyti. Patarčiau po vėmimo kiek palaukti, pavyzdžiui, porą valandų. Didelė tikimybė, jeigu duosite gerti iškart, kad vaikas vėl viską išvems. Pasiimkite švirkštą, šaukštelį ir jais bandykite girdyti mažesnį vaiką, vyresnį vaiką skatinkite gerti dažnai, bet po gurkšnelį. Natūralu, kad po vėmimo vaikas jausis prastai, todėl pasitelkite visus aktorinius sugebėjimus ir stenkitės jį girdyti. Tik, kaip ir minėjau, darykite tai pamažu, nes tikrai negalima ir nepatartina duoti gerti visos stiklinės vandens iškart, nes tai gali tik dar labiau paskatinti vėmimą“, – teigia A.Medzevičienė.

Per dieną – ne mažiau kaip 6 stiklinės vandens

Gydytojos teigimu, sveikam darželinukui, sveriančiam maždaug 15 kg ir daugiau per dieną reikia išgerti ne mažiau kaip 6 stiklines vandens ar kitų skysčių: „Vemiantis ir viduriuojantis vaikas turėtų taip pat išgerti šią, kitaip vadinamą fiziologinę skysčių normą, kuri jam ir priklauso, tačiau reikia duoti dar ir papildomai druskinių skysčių, kad būtų kompensuoti prarastus skysčiai. Todėl kiekvieną kartą išvėmus reiktų duoti po pusę stiklinės skysčių, o kiekvieną kartą paviduriavus – po stiklinę druskinių tirpalų.

Sveikam darželinukui, sveriančiam maždaug 15 kg ir daugiau per dieną reikia išgerti ne mažiau kaip 6 stiklines vandens ar kitų skysčių.

Geriausia užsirašyti kiek kartų vaikas vėmė ar viduriavo, kad būtų paprasčiau skaičiuoti. Kaip ir sakau – skysčiai, skysčiai, skysčiai. Juo labiau, prisiminkite, kad kai vaikas jau prašo gerti – yra per vėlu, jau organizmas dehidratuoja, todėl reikia jam visada siūlyti atsigerti.“

Jeigu nevalgo – neverskite

„Jeigu sergantis vaikas nenori valgyti, nesvarbu, kokia tai liga, nereikėtų jo versti. Tačiau jeigu jis prašo maisto, tuomet rinkitės atidžiai, kadangi tikrai netiks aštrus maistas, keptas, riebus, žali vaisiai, daržovės, sultys, pienas ir pieno produktai ir pan. Geriau jau duokite trapučių, troškinio, sriubos, t. y. tokio maisto, kuris nedirgintų ir taip įsijautrinusio vaiko žarnyno“, – tikina gydytoja. Taip pat tėvams verta žinoti ir neišsigąsti: vaikas roto virusu gali sirgti net iki 7 dienų – karščiuoti, vemti, viduriuoti ir pan. Visgi net ir pasveikęs jį kurį laiką nešioja virusą ir gali užkrėsti kitus, nes po ligos virusas aktyvus išlieka iki 10 dienų. Todėl po ligos vaikui patartina pabūti namuose, kad sustiprėtų ir neužkrėstų kitų vaikų.

Kada keliauti į gydymo įstaigą?

„Patarčiau neskubėti ir stengtis patiems vaiką kuo dažniau girdyti. Dažnai atvykus į priėmimo skyrių tėvai gauna nurodymą, kad ligonius kuo daugiau girdytų, tačiau jie vis tiek prašo statyti lašelinę. Visgi, skysčių girdymas yra kur kas geriau. Stebėkite vaiką ar jam nesivysto dehidratacijos požymiai iš kurių svarbiausi yra: troškulys, sausos lūpos ir burnos gleivinė, vaikas verkia be ašarų, akytės įdubusios, mažai ar iš vis nesišlapina, rankos ir kojos šaltos, oda: marmuro spalvos, sausa ir praradusi elastingumą, sunkiais atvejais vaikas dažnai ir paviršutiniškai alsuoja. Jei vaikas nesustodamas vemia, viduriuoja, stipriai karščiuoja, ir visiškai negeria skysčių ir jam dėl to pradeda vystytis dehidratacija – nedelsdami skubėkite į gydymo įstaigą, ypač, jei tai yra kūdikis“, – tikina gydytoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis