Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, įvairiais parazitais yra užsikrėtę mažų mažiausiai 24 proc. visų pasaulio žmonių. Ypač ši problema opi Afrikoje, Rytų Azijoje, pietiniuose Amerikos regionuose.
Pasak Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ šeimos klinikos gydytojos Editos Navickaitės, Lietuvoje kirmėlinėmis ligomis kasmet suserga daugiau kaip 30 tūkstančių žmonių, kurių daugumą sudaro 6–12 metų vaikai. Helmintozės išplitusios visoje Lietuvoje.
„Tokį didelį sergamumą lemia prasta asmens higiena namuose bei vaikų kolektyvuose, blogos sanitarinės sąlygos ir ypač nepakankamos žinios apie tokius susirgimus bei jų profilaktiką“, – sako gydytoja.
Ką derėtų žinoti apie helmintus
Kas nutinka, kai užsikrečiame kirminais, kaip juos diagnozuoti, atsako gydytoja E. Navickaitė.
– Kaip ir kokiomis kirmėlėmis daugiausia užsikrečiama mūsų šalyje?
– Helmintozės yra kirmėliniai susirgimai, kuriuos sukelia į žmogaus organizmą patekusios parazitinės kirmėlės. Šios kirmėlės dar vadinamos helmintais. Jų būna įvairių:
- Geohelmintai (askaridės, plaukagalviai, toksokaros) – parazitinės kirmėlės, kurių kiaušiniai arba lervos vystosi dirvožemyje.
- Biohelmintai (kiaulinis, jautinis, šuninis, žuvinis kaspinuočiai, siurbikės, trichinelės) – parazitinės kirmėlės, kurių gyvybiniam ciklui reikalingas kitas gyvas biologinis organizmas.
- Kontaktiniai helmintai (spalinės, mažasis kaspinuotis) – parazitinės kirmėlės, kurių kiaušinėliai iš sergančio žmogaus žarnyno išsiskiria jau subrendę arba subręsta ant žmogaus kūno per kelias valandas.
– Daugelis žmonių mano, kad helmintoze suserga tik nevalyvi žmonės? Ar tai tiesa?
– Dažniausiai užsikrečiama per užterštą maistą ir/ar vandenį, ir tuomet, kai nepaisoma asmens higienos taisyklių arba valgomas nepakankamai termiškai apdorotas maistas. Užsikrečiama ir per nepakankamai nuplautas žalias daržoves, uogas, kurios buvo užaugintos dirvožemyje, tręštame žmogaus išmatomis, vaisius (krituolius).
Galima užsikrėsti ir paglosčius katę ar šunį (nesvarbu ar namų numylėtinį, ar atsitiktinai kieme sutiktą) ir po to valgant nenusiplovus rankų.
– Kokie požymiai išduoda, kad turime kirmėlių?
– Helmintozės paprastai neišsiskiria ryškiais klinikiniais simptomais, todėl liga gana dažnai nustatoma ne iškart. Negydomi žmonės yra ilgalaikiai infekcijos nešiotojai, ligos sukėlėjų platintojai. Į aplinką patekę helmintų kiaušinėliai ilgai būna gyvybingi, ir sergantieji dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl gali sirgti ištisus mėnesius ar net metus.
Vaikai, užsikrėtę helmintais, mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas. Vitaminų ir maisto medžiagų, kuriuos pavagia parazitai, stygius sukelia avitaminozę ir bendrą organizmo nusilpimą. Sumažėja mokymosi produktyvumas, gebėjimas sutelkti dėmesį, blogėja bendra psichosocialinė būsena.
– Kuo helmintai pavojingi?
– Nors šie susirgimai retai baigiasi mirtimi, bet sekina organizmą ir sukelia daugybę įvairių negalavimų: bendrą silpnumą, viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą, vėmimą, karščiavimą, galvos skausmą, odos bėrimus, kosulį, regos sutrikimus, mažina apetitą, trikdo miegą ir pan.
Helmintai išskiria ir savo medžiagų apykaitos produktų, tad gyvendami žmogaus organizme jį nuolat nuodija. Nuodingas šių medžiagų poveikis gali pasireikšti alerginėmis reakcijomis, audinių patinimais, raumenų ir sąnarių skausmais, padidėjusiais limfmazgiais ir kitais negalavimais.
Taip pat helmintai mechaniškai žaloja ir ardo audinius bei organus, kuriuose gyvena (lervų migracija audiniuose, žarnos sienelių pažeidimai helmintų prisitvirtinimo vietose, žarnų peristaltikos sutrikimai, spazmai, žarnos spindžio užkimšimas, įvairių organų spaudimas ir t. t.). Šie pažeidimai gali pasireikšti pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, vėmimu, anemija ir įvairiomis kitomis sveikatos problemomis.
– Kokie veiksmingiausi helmintozės nustatymo būdai?
Atsikratyti kirminų padeda tam tikri antihelmintiniai vaistai. Paprastai gydymo kursą reikia kartoti kelis kartus. Patartina gydytis visai šeimai.
– Įprastai atliekami imunologiniai kraujo tyrimai, mikrobiologiniai išmatų nuograndų tyrimai kiaušinėliams nustatyti, tačiau jų galima aptikti ne visada, nes kiekvienas parazitas subrandintus kiaušinėlius į išorę išskiria tam tikrais periodais.
Paprastai tai įvyksta kas 1–1,5 mėnesio. Kiaušinėlių „dėjimas“ trunka ne ilgiau kaip 1–2 paras. Vadinasi, norint pataikyti į šias dienas, reikėtų į laboratoriją kasdien atnešti išmatų mėginį. Tai sunkiai įgyvendinama.
– Kaip organizme įsiveisusius parazitus išprašyti lauk?
– Atsikratyti kirminų padeda tam tikri antihelmintiniai vaistai. Paprastai gydymo kursą reikia kartoti kelis kartus. Patartina gydytis visai šeimai. Tačiau jei pastebėjote, kad esate užsikrėtę arba jums tyrimais buvo nustatyta helmintozė, jokiu būdu nesiimkite savigydos – vaistus jums turėtų paskirti gydytojas.
Svarbiausia – tinkama profilaktika
Kaip savo knygoje „Kirmėlinės ligos ir jų gydymas“ rašo Genadijus Malachovas, kiekvieną dieną mus supa nesuskaičiuojama gausybė mikroorganizmų, jei visi jie galėtų nežabotai alinti mūsų organizmą ir sukelti ligas, žmonija būtų išnykusi dar savo gyvavimo pradžioje. Tačiau sveiko žmogaus imunitetas yra pajėgus atremti neįtikėtiną gausybę atakų.
Įvairūs parazitai progą įsisiautėti gauna tada, kai organizmo apsauginės funkcijos nusilpsta. Kita vertus, kai kalbama apie parazitinius ligų sukėlėjus, mes patys taip pat galime nemažai pagelbėti savo imuninei sistemai: tinkamai maitindamiesi, grūdindami bei valydami savo organizmą, taip pat nuolat laikydamiesi tam tikrų higienos taisyklių.
Dar pluoštelis gyd. E. Navickaitės patarimų:
- Pirmiausia, labai svarbu patiems laikytis ir vaikus mokyti tinkamos higienos. Saugokite poilsio vietas, parkus, paplūdimius, vaikų žaidimo bei sporto aikšteles, kiemus ir smėlio dėžes nuo šunų ir kačių išmatų.
- Plaukite rankas prieš valgį ar maisto ruošimą, pasinaudoję tualetu, po darbo darže ar sode, pažaidę su savo augintiniu ar grįžę iš lauko.
- Pasistenkite neleisti vaikams į burną kišti nešvarių daiktų ar pirštų. Kad nekramtytų nagų, trumpai juos kirpkite.
- Be abejo, svarbu, laikytis ir viso kūno švaros, dažnai keisti apatinius drabužius, rankšluosčius, patalynę.
- Negerkite vandens iš atvirų vandens šaltinių. Esant reikalui, vandenį virinkite ar filtruokite.
- Jei valgote namie augintų kiaulių ar sumedžiotų laukinių žvėrių mėsą, verta ją ištirti, ar neužteršta trichinelėmis.
- Valgykite tik gerai nuplautus vaisius, daržoves ir uogas. Maisto nelieskite nešvariomis rankomis.
- Reguliariai vėdinkite, tvarkykite bei drėgnuoju būdu valykite gyvenamąsias patalpas, tualetus ir vonias, siurbkite bei periodiškai lauke dulkinkite ar drėgnuoju būdu valykite kilimus.
- Atidžiai prižiūrėkite vaikų žaislus: periodiškai plaukite juos muilu, minkštus žaislus skalbkite.
- Neleiskite augintiniams ėsti iš jūsų indų.
- Rūpinkitės, kad jūsų augintiniai neterštų aplinkos, surinkite jų išmatas į maišelius ir išmeskite į specialias jiems skirtas dėžes ar konteinerius.
- Periodiškai tirkite augintinius dėl helmintų, pasitarę su veterinaru profilaktiškai duokite vaistų nuo kirmėlių.
