Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė pasakoja, jog neįmanoma prognozuoti, kaip vaiko organizmas sureaguos į meningokokinę infekciją.
„Išgelbstime daug meningokokine infekcija susirgusių vaikų – net patekusių į mūsų rankas labai sunkios būklės. Tačiau būna tokių žaibinių ligos formų, kai nuo pat pradžių esi pavėlavęs, visos pastangos būna bevaisės ir nei vienas nebus kaltas, kad kažko nepadarė. Tiesiog vieno vaiko organizmas leidžia jam padėti, o kito – ne“, – pasakoja V.Žilinskaitė.
Anot gydytojos, žaibinių mirtinų meningokokinės infekcijos formų iš visų susirgimo atvejų palyginti nėra daug. Tačiau neįmanoma nuspėti, kuris vaikas susirgs sunkia forma – tuo ir pasireiškia ligos klasta.
Meningokokinė infekcija yra ūmi ir gyvybei pavojinga bakterinė liga, kuria gali susirgti kiekvienas, tačiau pati didžiausia rizika susirgti yra kūdikiams bei mažiems vaikams iki penkerių metų amžiaus. Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotas 81 infekcijos atvejis, iš kurių pusė – vaikų iki penkerių metų. Pernai 11 susirgusiųjų mirė, tarp jų – penki vaikai iki penkerių metų.
Pagal sergamumą meningokokine infekcija Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje. Labiausiai Lietuvoje paplitusi B tipo meningokokinė infekcija.
Ypač svarbios 8 valandos po sukarščiavimo
V.Žilinskaitė teigia, kad vaikui sukarščiavus, tėvai turi būti budrūs ir bent 8 valandas nuolat stebėti vaiko būklę.
„Jeigu vaikas sukarščiavo vakare, tėvai neretai duoda vaistų ir visi eina miegoti. Tačiau pirmos valandos po sukarščiavimo, kai dar neaišku, kuo vaikas serga, yra ypatingai svarbios“, – teigia gydytoja.
Ji ragina nebijoti pačio karščiavimo, nes tai natūrali organizmo gynybinė reakcija, o jį sumažinti vaistais reikia tik tam, kad vaikas geriau pasijustų, galėtų atsigerti, pavalgyti ir gautų energijos kovoti su liga.
„Labai svarbu pasirūpinti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių – būtent jų trūkumas palaiko aukštą arba netolygią, „šokinėjančią“ temperatūrą. Kai karščiavimas atslūgsta, tėvų užduotis yra pasirūpinti, kad vaikas atsigertų ir pavalgytų. Svarbu stebėti, ar nukritus temperatūrai savijauta pagerėja, ar atsiranda apetitas, ar nešąla galūnės, reikia nuolat apžiūrėti, ar ant kūno nėra bėrimų“, – aiškina V.Žilinskaitė.
Gydytoja teigia, kad vaikui sukarščiavus nereikia iškart skubėti į ligoninę, nes per pirmas 3 valandas jokie tyrimai neparodys, kokia liga jis susirgo. Jei vaiko būklė tėvams kelia nerimą, į medikus doc. dr. V. Žilinskaitė pataria kreiptis praėjus 4-5 valandoms po pirmo sukarščiavimo.
„Ankstyva meningokokinės infekcijos diagnozė – jeigu tai ne žaibinė ligos forma, leidžia išgelbėti daugelį vaikų. Tėvams svarbu nepanikuoti ir akylai stebėti, kaip vaikas jaučiasi ir elgiasi sumažėjus karščiavimui“, – pasakoja medikė.
Medicina ieško atsakymų, bet skiepai nuo meningokokinės B tipo infekcijos jau yra
Viena iš meningokokinės infekcijos formų gali būti meningitas – tai galvos ir stuburo smegenų dangalų uždegimas. Sunkiausia infekcijos forma yra meningokokinis sepsis.
„Medicina dar ieško atsakymų, kodėl vienam vaikui meningokokinė infekcija sukelia gerklės uždegimą, o kitam žaibinį sepsį. Tačiau mūsų vaikams reikia išgyventi šiandien ir, mano supratimu, vienintelė prevencijos priemonė yra skiepai – kalba V.Žilinskaitė.“.
Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija jau nuo šių metų liepos mėnesio planuoja pradėti dviejų mėnesių kūdikių skiepijimo nuo meningokokinės B tipo infekcijos programą. Vakcina jau įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Privačiomis lėšomis nuo meningokokinės B tipo infekcijos Lietuvoje pradėta skiepyti 2014 m. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per ketverius metus Lietuvoje paskiepyta 36 307 dozių.
Karščiavimo nereikia bijoti
Anot ULAC specialistų, jie kasdien sulaukia skambučių žmonių, kurie teiraujasi informacijos apie skiepus nuo meningokokinės B tipo infekcijos – apie vakcinos efektyvumą bei nepageidaujamas reakcijas po skiepo.
Jungtinėje Karalystėje, kur vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos į nacionalinę skiepijimo programą įtraukta 2015 m. ir iki šiol yra paskiepyta daugiau nei 1 milijonas kūdikių, sveikatos specialistai pastebėjo, kad po skiepo vaikams gali pakilti temperatūra, o kartais ji gali būti aukšta (karščiavimas sudarė 40 % nepageidaujamų reiškinių). Karščiavimas yra požymis rodantis, kad vaiko imuninė sistema sureagavo į vakciną, pradėjo gaminti antikūnus, kurie apsaugos organizmą, jei jis susidurs su meningokoko bakterija. Tačiau šis šalutinis poveikis neretai gąsdina tėvus: „Kaip jau minėjau, karščiavimo nereikia bijoti – svarbiausia pasirūpinti, kad karščiuojantis vaikas gautų pakankamai skysčių ir vaiko organizmas pats savimi pasirūpins. Svarbu išsiaiškinti karščiavimo priežastį“, – pabrėžia gydytoja V.Žilinskaitė.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligą ir jos profilaktiką rasite http://www.ulac.lt/meningokokine-infekcija
LT/BEX/0031/18, parengimo data 2018-05-04
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą
© 2018 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
