„Paprastąją pūslelinę sukeliantys 1 tipo ir 2 tipo Herpes simplex virusai, pirmą kartą patekę į organizmą sukelia pirminę infekciją, kuri dažnai būna besimptomė. Vėliau per juntamuosius neuronus keliauja link nervinių mazgų, kuriuose išlieka latentinėje (miegančioje) būsenoje. Virusas reaktyvuojasi (pradeda veikti), kai patiriame stresą, įtampą, perkaitimą (šilumos smūgį), hormonų pokyčius per menstruacijas, esame gydomi imunosupresiniais vaistais, peršąlame ar atsiranda kiti veiksniai, dėl kurių silpnėja imuninė sistema. Trumpai tariant, herpeso virusas laukia, kol nusilps žmogaus imunitetas ir tada pradeda veikti, pasireikšdamas būdingais simptomais“, – sako M.Račinskienė.
Šeimos gydytoja priduria, kad abiejų tipų herpeso virusai plinta per artimus kontaktus: dažniausiai su seilėmis arba lytinių santykių metu. Lengviausiai jais užsikrečia imunosupresinės (labai nusilpusios imuninės sistemos) būklės asmenys, pavyzdžiui, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus, po organų transplantacijos arba sergantys AIDS. Virusas taip pat lengvai patenka per pažeistą odą ir gleivinę, jeigu žmogus serga odos ligomis.
Sunkių komplikacijų rizika
Vaikams ir asmenims su imuninės sistemos sutrikimais dažniau išsivysto sunki šios užkrečiamos ligos forma, o tada kyla sudėtingų komplikacijų rizika. Sunki pirmojo tipo pūslelinės forma gali sukelti ragenos ir akies junginės uždegimą, ragenos opas, dėl kurių gali sutrikti regėjimas ir gresia visiškas apakimas. Susirgusiems sunkia pirmojo tipo pūslelinės forma gresia ir herpinis encefalitas (smegenų uždegimas), kuris negydomas gali baigtis mirtimi.
„Naujagimiai dažniausiai užsikrečia pūsleline, sukelta 2 tipo herpeso viruso, motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Tokiu atveju, vos gimusiems mažyliams yra nustatomi odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų, ypač kepenų, pažeidimai. Dėl šios priežasties visais atvejais nėščioji, serganti paprastąja pūsleline, turi apie tai pasakyti ją prižiūrinčiam gydytojui“, – aiškina M.Račinskienė.
Skausmingi simptomai
Gydytoja sako, kad dažniausiai 1-ojo tipo herpeso virusas pažeidžia veido odą, lūpų ir burnos ertmės gleivinę, o 2-ojo – lytinius organus ir odą aplink išeinamąją angą.
„Abiejų viruso tipų pūslelinės sukeltas bėrimas yra besikeičiantis: iš pradžių viruso pažeistoje odoje arba gleivinėje atsiranda skausmo, deginimo ir dilgčiojimo pojūčiai, vėliau atsiranda mažų pūslelių, kurios išsidėsto grupelėmis. Įprastai užpildytos skaidriu turiniu pūslelės po kurio laiko plyšta, dėl to atsiveria skausmingos žaizdelės, kurios pasidengia šašeliais, dažniausiai gyjančiais be randų“, – pasakoja M.Račinskienė.
Susirgusiems sunkia pirmojo tipo pūslelinės forma gresia ir herpinis encefalitas (smegenų uždegimas), kuris negydomas gali baigtis mirtimi.
Jeigu žmogus serga lytinių organų pūsleline, sukelta 2-ojo tipo viruso, gali atsirasti karščiavimas, bendras negalavimas, raumenų skausmas, skausmingas šlapinimasis, niežulys pažeistoje odos vietoje ir lytinių organų gleivinėje ar perštėjimas. Dėl didesnės trinties pūslelės lengvai plyšta, o pasireiškęs bėrimas yra ypač skausmingas.
Pavėluotas gydymas gali kainuoti sveikatą
Anot šeimos gydytojos M.Račinskienės, visiškai pasveikti nuo pūslelinės negalima, žmogus „miegantį“ virusą nešiojasi visą gyvenimą, tačiau laiku kreipiantis į gydytojus galima išvengti rimtų komplikacijų. Jeigu pūslelinė pasireiškia dažnai ir sukelia varginančių simptomų, bėrimas išplitęs arba atsiradęs šalia akies – reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
„Geriausia kreiptis pagalbos iki susiformuojant pūslelėms, tada, kai atsiranda pirmieji ligos požymiai – būdingas pažeistos odos niežulys, deginimas, perštėjimas. Efektyviausiai ši liga gydoma priešvirusiniais vaistais per 72 valandas nuo pirmų simptomų pradžios: tada stabdomas viruso dauginimasis, trumpėja sirgimo trukmė, lengvėja jaučiami simptomai. Praėjus daugiau laiko šio gydymo efektas menkas“, – aiškina M.Račinskienė.
Pasireiškus sunkios formos ligai dėl minėtų veiksnių ar uždelsto kreipimosi į gydytojus ir dėl to išplitus bėrimui ar atsiradus smegenų pažeidimams pacientas guldomas į ligoninę, kurioje jam taikomas gydymas leidžiant priešvirusinius vaistus. Jeigu išberta vieta pradėjo pūliuoti ar pakilo temperatūra, galima įtarti prasidėjusią bakterinę infekciją, kuri gydoma antibiotikais.
Efektyviausiai ši liga gydoma priešvirusiniais vaistais per 72 valandas nuo pirmų simptomų pradžios.
Juostinė pūslelinė gali paveikti gyvenimo kokybę
Gydytoja teigia, kad juostinę pūslelinę sukelia Varicella Zoster virusas – tas pats, kuris sukelia vėjaraupius. Persirgus vėjaraupiais virusas nukeliauja į nugaros smegenų nervinius mazgus, kuriuose išlieka neaktyvios būsenos. Nusilpus imunitetui virusas reaktyvuojasi ir sukelia juostinę pūslelinę, kuria dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės dėl silpnesnės imuninės sistemos ir turimų lėtinių ligų. Juostinė pūslelinė gali varginti ir imunosupresuotus asmenis, taip pat tuos, kurie patiria stresą, nuovargį ar perkaitimą.
„Juostinė pūslelinė pasireiškia pūsleliniu skausmingu bėrimu pažeisto nervo vietoje, o bėrimas turi prodromo (ankstyvąją) stadiją, kurios metu gali pasireikšti karščiavimas, odos deginimo jausmas, niežėjimas, skausmas, kuris kartais būna toks intensyvus, kad malšinimui pasirenkami narkotiniai analgetikai. Į gydytoją reikėtų kreiptis per 72 valandas nuo simptomų pradžios, nes tuo metu gydymas yra efektyviausias“, – teigia M.Račinskienė.
Sergant sunkia juostinės pūslelinės forma gresia rimtos komplikacijos: antrinė bakterinė infekcija, klausos, regos sutrikimai, smegenų ir smegenų dangalų pažeidimai. Daliai persirgusiųjų šia virusine liga pasireiškia liekamieji reiškiniai, susiję su nervo pažeidimu – pažeistos vietos lėtinis skausmas, deginimas, dilgčiojimas. Šie liekamieji reiškiniai gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, o kartais gali varginti ir visą likusį gyvenimą, taip gerokai pablogindami žmogaus gyvenimo kokybę.
„Norėdami išvengti juostinės pūslelinės ir jos keliamų pavojų, pradėkite nuo to, ką galite padaryti patys: tinkamai maitinkitės, daugiau judėkite, pasirūpinkite savo kokybišku miegu. Tačiau labai svarbu prisiminti, kad kartais šių priemonių nepakanka ir į pagalbą pasitelkti reikėtų tai, ką yra sukūrusi medicina. Sulaukusiems 50 metų rekomenduojama skiepytis nuo juostinės pūslelinės, nes vakcina yra veiksmingiausia priemonė nuo viruso reaktyvacijos ir sukeliamų komplikacijų. Norint išvengti juostinės pūslelinės taip pat siūloma skiepyti vaikus nuo vėjaraupių“, – prideda šeimos gydytoja M.Račinskienė.
Išvengti sunkių paprastosios pūslelinės keliamų komplikacijų ir kartu su jomis pasireiškiančių ilgalaikių reiškinių padės savalaikis kreipimasis į gydytojus ir jų paskirtas efektyvus gydymas, o juostinės pūslelinės – sveikas gyvenimo būdas ir vakcinacija.
