Kauno menininkų namuose vykusioje diskusijoje „Ko nori Psichė?“ apie tai kalbėjo gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė, menininkė Dovilė Šimonytė ir Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos studijų studentė Monika Višnevska. Renginys buvo Kauno menininkų namų organizuojamo „Nemigos salono“ ciklo dalis.
Tarp populiariausių knygų – psichologinė literatūra
M.Višnevska apie psichikos sveikatą kalbėjo sistemiškai. Pasak jos, visuomenėje vyrauja gana individualistinis požiūris į psichinę sveikatą, žiniasklaidoje gausu straipsnių, kur įvairiais patarimais dalijasi ekspertai, kalbama ir apie tai, kaip geriau mąstyti, kokius įpročius keisti, kaip pakeisti savo gyvenimą keičiant mintis, apie kitus savipagalbos būdus.
„Nustebau kažkada pasižiūrėjusi populiariausių knygų šimtuką, kuriame beveik 50 iš jų – psichologinėmis temomis.
Taip pat yra didžiulė paklausa įvairių seminarų apie streso įveikimą, meditaciją, sėkmingų įpročių ugdymą. Gyvename psichologizavimo pilnoje kultūroje – tai yra kalbėjimas psichologinėmis sąvokomis apie labai įvairius gyvenimo reiškinius ir situacijas. Bet psichologizavimas savyje visada turi individualizavimo aspektą. Tad imame suprasti kaip vieno žmogaus problemą, o tai ir yra dalis problemos“, – sakė M.Višnevska.
Pasak M.Višnevskos, studijuodama psichologiją ji pastebėjo, kad kalbėjimas apie psichikos sveikatą dažnai apsiriboja individualiu lygmeniu: „Ir įdomu būdavo, kad ypač klinikinėje psichologijoje, kalbant apie psichikos sutrikimų paplitimą, vis būdavo užsimenama, kad žemiausiame socialiniame-ekonominiame sluoksnyje yra daugiausiai beveik visų psichikos sveikatos sutrikimų. Tačiau niekados pernelyg nesigilindavome.
Kartais būdavo užsimenama apie kultūros įtaką žmonių jausenai, mąstymo būdui, jų sveikatai ir taip toliau. Mane tai labai sudomino, nes mes šiuos klausimus tik paminime, bet niekada į juos nesigiliname. Man teko domėtis šiais klausimais, taip pat kritine psichologija.“
Pandemija paveikė skirtingas visuomenės grupes
Pasak M.Višnevskos, apie tai reikia kalbėti ir sistemiškai, įsigilinant į socialinius, kultūrinius ir ekonominius veiksnius, kurie lemia žmonių psichikos sveikatą: kaip žmonės jaučiasi, kaip jie patiria gyvenimą: „Kalbėjimas apie sisteminius veiksnius yra neišvengiamai ir politiškas savo prigimtimi, ir todėl nepatogus.
Trumpai noriu sugrįžti į pavasarį pandemijos sukeltą krizę. Tai, manau, labai iliustratyvus pavyzdys.“
Krizė palietė labai skirtingas visuomenes dalis, ir daugelis iš mūsų pajutome pandemijos efektus: daug žmonių prarado darbus ir saugumą, stojo socialinis gyvenimas, pasaulį užklupo nežinomybė, taip pat užfiksuota, kad pablogėjo psichinė sveikata.
Kaip buvo skelbiama po JAV atlikto tyrimo, psichinės sveikatos problemos išaugo net tris kartus, o tarp vyresnių žmonių – apie 60 proc.
„Skirtingas grupes situacija paveikė skirtingai. Senjorai buvo priversti patirti didesnę socialinę izoliaciją, jiems kilo daugiau nerimo dėl sveikatos, moterims – našta dėl namų ruošos darbų, rūpinimosi vaikais ir tuo pačiu stengiantis išlaikyti darbą. Padidėjo smurto namų aplinkoje.
Tad galima išskirti grupes, kurios buvo labiau paveiktos pandemijos. Tokios globalinės pandemijos kontekste atrodo taip akivaizdu, kad kasdienybė yra nutrinama ir pamirštama. Kalbu apie visuomeninių procesų poveikį asmens psichikos sveikatai“, – kalbėjo M.Višnevska.
Sisteminiai psichikos sveikatos veiksniai – svarbūs
Kalbėdama apie pagrindinius sisteminius psichikos sveikatos veiksnius M.Višnevska akcentavo, kad neneigia ir individualių dalykų (priežasčių susergant psichinėmis ligomis), nes žmonių situacijos yra skirtingos.
„Bet kokie yra sisteminiai psichikos sveikatos veiksniai? Vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris minimas beveik visuose tyrimuose, –ekonominė padėtis ir su tuo susijęs išsilavinimas, skurdas.
Kita grupė – smurto, prievartos patyrimas, apleistumas ir su tuo susijusios traumos. Trečias – galios patyrimas, turiu mintyse įgalinimo arba nugalinimo patirtį nuo vaikystės ir suaugusiojo gyvenime. Galios patyrimas tiek darbo vietoje, tiek apskritai kalbant apie visuomenės demokratiškumą.
Socialinė parama gali veikti kaip apsauga, kaip buferis nuo sveikatos sutrikimų.
Yra lyties socializacija ir su tuo atsirandantys stereotipai, kultūra ir su ja vyraujančios vertybinė nuostatos: kaip mes suprantame save ir kitus, kaip mes elgiamės?
Kalbant apie darbo santykius tai yra tiek materialusis darbo aspektas, tiek darbo stabilumas, darbinė aplinka, galios pasiskirstymas darbe, kiti darbo aspektai. Ir socialinė parama: tai yra santykių tinklas, kuris palaiko žmogų, – tiek intymūs santykiai, tiek draugiški ir bendruomeniniai ryšiai.
Tai irgi labai reikšmingai teigiamai veikia psichinę sveikatą – socialinė parama gali veikti kaip apsauga, kaip buferis nuo sveikatos sutrikimų“, – sakė M.Višnevska.
Visi šie aspektai yra vienodai svarbūs, tačiau ekonominiai ir kultūriniai faktoriai – ypatingai.
Skaičiai – sunkiai suvokiami
Diskusijos dalyvė sakė, jog remiasi tyrimais, kaip sisteminiai veiksniai paveikė žmonių psichikos sveikatą.
„Pasidalinsiu labai neraminančia statistika: Vakarų šalyse nuo 2000 iki 2015 metų antidepresantų vartojimas vidutiniškai padvigubėjo. Jungtinėje Karalystėje viskas vyksta dar sparčiau ir per pastarąjį dešimtmetį išaugo daugiau nei 200 procentų.
Kalbant apie priežastis, galima jomis spekuliuoti, galima kalbėti, jog padidėjo nusikaltimų skaičius, o galbūt žmonės labiau tai supranta kaip problemą. Galima kalbėti įvairiai, bet akivaizdu, kad skaičiai yra sunkiai suvokiami. Neramina, kad JAV vis jaunesniems žmonėms (ir vaikams) išrašomi įvairūs vaistai. Ankstyvame amžiuje“, – sakė M.Višnevska.
Kaip sisteminiai veiksniai paveikia žmonių psichikos sveikatą? Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2016 metais atlikto tyrimo duomenimis, žmonės, gimę darbininkų rajonuose, turi aštuonis kartus didesnę tikimybę, kad suaugus jiems bus diagnozuota šizofrenija.
Vakarų šalyse nuo 2000 iki 2015 metų antidepresantų vartojimas vidutiniškai padvigubėjo.
„Aiškinimų, kodėl taip yra, – daugybė. Bet iš esmės tai siejama su socialiniu, ekonominiu stresu, taip pat tėvų elgesiu. Skurdžiose šeimose augantys vaikai turi du kartus didesnę tikimybę patirti prievartą ir apleistumą, kas taip pat siejama su šizofrenija. Tokiose šeimose taip pat mažiau laiko skiriama vaikams“, – aiškino M.Višnevska.
Kalbant apie socialinį-ekonominį poveikį, žemo išsilavinimo tėvų atžalos turi dvigubai didesnę riziką suaugus susirgti depresija, o įvertinant lyties aspektą, moterims yra maždaug du kartus dažniau diagnozuojama depresija ir nerimo sutrikimai: „Čia galima kalbėti ir apie tai, kad vyrai rečiau kreipiasi, kas iki tam tikro laipsnio yra tiesa. Tačiau kiti (tyrimo) autoriai išskiria, kad dvigubai didesnį paplitimą galima sieti ir su moterų patiriamu psichologiniu ar fiziniu smurtu artimoje aplinkoje.“
Svarbus aspektas – stresas darbe
M.Višnevska išskyrė ir dar vieną veiksnį – stresą darbe. Pasak jos, stebina faktas, kad didžioji dalis JAV gyventojų teigia, jog stresą darbe patiria beveik visą laiką.
„Ir šis stresas siejamas su nesaugia, nelygiaverte darbo aplinka. Stresas darbe yra vienas iš reikšmingų psichikos sveikatos rizikos veiksnių. Kalbant apie tai, dar įvardijamas darbo nesaugumas, žemas kontrolės pojūtis darbe, didelis darbo krūvis, darbas savaitgaliais. Šie dalykai išskirti kaip priklausantys psichikos sveikatos rizikos veiksniams.
Įdomu, jog didelės darbo apkrovos ir stresas darbe ypač siejamas su vyrų depresija“, – sakė M.Višnevska.
Stresas darbe yra vienas iš reikšmingų psichikos sveikatos rizikos veiksnių.
Kai kurie mokslininkai, pasak diskusijos dalyvės, sociologiškai lygindami pokario visuomenę ir XXI amžiaus pradžios visuomenę, pastebi, kad yra labai išryškėjęs individualizmas, materialinės vertybės ir tai siejama su emociniais sutrikimais – nerimu ir depresija: „Čia didelė koreliacija ir negalima primityviai susieti kaip priežastinio ryšio, tačiau yra įdomus toks pastebėjimas.“
Atskira klasifikacijos kategorija – kultūriniai skirtumai. Vienas iš vakarietiškų pavyzdžių būtų anoreksija.
„Labai įdomu, kad būtent plintant Vakarų kultūrai tose šalyse, kur seniau visiškai nebuvo šios problemos, atėjus medijoms, televizijai, radijui, labai greitai pastebimas anoreksijos papilitimas. Tai vienas iš pavyzdžių, kai kultūra gali veikti asmeniškai ir labai specifiškai tam tikras grupes.
Dar kitas pavyzdys – pabėgėliai. Šalyse, kur vyksta kariniai konfliktai, 70 procentų pabėgėlių buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas. Tai sudėtinga būklė, kuri apsunkina gyvenimą“, – sakė M.Višnevska.
Pajamų nelygybė susijusi su prastėjančia psichine sveikata
Dar vienas svarbus reiškinys – visuomenės pajamų nelygybė. Pasak M.Višnevskos, yra atlikta nemažai tyrimų, kurie sieja pajamų nelygybę ir prastėjančią psichinę sveikatą.
„Tad pagrįstai galima teigti, kad pajamų nelygybė turi poveikį visuomenės psichinei sveikatai. Tai aiškinama visuomenės nesaugumo, socialinių ryšių suskaldymu, didėjančia konkurencija, statusu ir panašiai“, – sakė M.Višnevska.
Tai diskusijos dalyvė iliustravo ir skaičiais: žemėlapis, kiek antidepresantų kuriuose regionuose suvartojama ir gyventojų pajamų žemėlapis, iš esmės atrodo taip pat: „Ten, kur yra daugiausiai pajamų gaunantys regionai, suvartojama mažiausiai antidepresantų. Tolimesniuose regionuose, kur yra daugiau socialinių-ekonomonių problemų, skurdo – net vienas iš penkių suaugusių asmenų.“
Pasak M.Višnevskos, psichikos sveikata yra reiškinys, kuris negali būti atsietas nuo visuomenės: „Individai formuojasi visuomenėje: per santykius, per įvairius modelius, per kultūrą. Labai svarbu suprasti, kad individualūs reiškiniai ir patirtys yra neišvengiami ir glaudžiai susiję. Nors mums atrodo, kad jei viską patiriame viduje, tai priežastys yra tik vidinės. Žinoma, nenoriu nuneigti individualių veiksmų, kai kalbame apie įvairius resursus, atsakomybės prisiėmimą.
Ir dar svarbu, kad nė vienas iš tų sisteminių veiksmų pats savaime nėra būtinas ar pakankamas psichikos sveikatos pasireiškimui, bet kuo daugiau jų persidengia, tuo didesnė tikimybė, kad žmogui bus tam tikri sunkumai prisitaikyti prie aplinkos.
Didelė problema, kad, nepaisant tyrimų ir duomenų, turime tą patį individualizuojamą diskursą.
Labai svarbu suprasti, kad individualūs reiškiniai ir patirtys yra neišvengiami ir glaudžiai susiję.
Kalbant apie pasekmes, neatkreipiame dėmesio į tai, kas sukuria tokias problemas. Problemos generuoja tas pačias problemas ir jas iš naujo reikia spręsti. Ir finansiškai tai atrodo nelabai racionalu.
Apie stigmą. Kai asmeniui diagnozuojamas psichikos sutrikimas, specialistas yra galios pozicijoje, jis išaiškina asmens patirtį ir išaiškina labai neempatiškai. Diagnozė tampa visų žmogaus patiriamų sunkumų paaiškinimu.
Kadangi yra taip individualizuota, dažnai tai siejasi su kalte, ypač žinant, kaip mūsų visuomenė yra linkusi kalbėti apie saviugdą, pagalbą sau, atsakomybę, tad tas žmogus susiduria su moralizavimu iš aplinkos.
Jiems sunkiau atsiverti tam tikrose srityse, o vienas iš pavyzdžių būtų medikai, kurie dirba tikrai sunkius darbus ir sunkiomis darbo sąlygomis. Žmonės labai dažnai nesikreipia pagalbos, nes bijo diagnozės, kuri galėtų užkirsti kelią jų profesinei veiklai.
Dar vienas dalykas – asmens ir bendruomenės nugalinimas, kolektyvinių sprendimų užkirtimas. Taip yra sumenkinama socialinių ryšių ir bendruomenės svarba. Taigi, individualaus požiūrio nepakanka, reikia galvoti sistemiškiau.“
Rytų kultūrose nerimo mažiau
Gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigė, jog socialinės priežastys išties jos darbe yra akcentuojamos mažiau, tačiau sutiko, kad jos – svarbios.
„Akcentuojamas socialinis kontekstas. Iš tikrųjų, kai mes kalbame apie psichikos sutrikimus, mes kalbame apie psichosocialinį modelį, su kuriuo vėliau būna įvairių modifikacijų: priklauso nuo mūsų asmeninės patirties, nuo mūsų specialybės, nuo patinkančių idėjų, vertybių. Mes linkstame prie vieno ar prie kito“, – sakė gydytoja.
Tačiau kalbėdama apie gydymą ji taip pat akcentavo, kad nepaisant to, ką mes galvojame apie savo smegenis, tai yra beprotiškas kiekis įvairių cheminių elementų, keisčiausių sąveikų: „Ir taip, jūs turite smegenis – jūs galite turėti ir smegenų ligų. Tai nieko labai ypatingo.
Kalbant apie socialinį kontekstą, kaip jau sakiau, ypač plačiai jis buvo pristatytas, o aš kaip psichiatrė galiu papildyti.
Yra penki parametrai, kurie apibūdina kultūrą, vienas iš jų – jau minėtas individualizmas ir bendruomeniškumas. Vakarų šalyse, JAV, Kanadoje, kur yra labai ryškus individualizmas, žmonės patiria gerokai daugiau nerimo. Tuo tarpu Rytų kultūrose, kur yra stipresnis bendruomeniškumas, kitoks požiūris į gyvenimą, į likimą, į savo vaidmenį jame, šių sutrikimų yra mažiau.
Šiose srityse atlikta labai daug tyrimų, bandyta atmesti įvairius dalykus, tokius kaip kalbos nesupratimą, vertimo ypatumus pildant klausimynus, tačiau rezultatai yra tokie. Taip, Vakarų kultūrose nerimo ir depresijos yra tikrai daugiau. Ir kitų psichikos sutrikimų“, – kalbėjo gydytoja.
Medikė prisiminė ir vieną pasaulinę konferenciją, kur buvo užduotas klausimas, kodėl tiek daug lietuvių žudosi. Vienas iš pranešėjų pasakė: tai yra individualizmas ir alkoholizmas. Derinys, kuris savižudybėms daro įtaką.
Kas vienam kelia stresą – kitam nebūtinai
„Buvo (diskusijoje) paminėtas ir skurdas, vaikai iš socialiai remtinų šeimų. Taip, skurdas yra laikomas vienu iš rizikos veiksnių.
Kai kurie autoriai (tyrimų) išskiria, kad kraštutinis skurdas yra vienas iš rizikos veiksnių, ankstyvoji psichikos trauma gali turėti įtakos atsirandant psichozėms ir, aišku, vystantis šizofrenijai, kuri yra labiausiai bauginanti ir labiausiai stigmatizuojama liga. Nors kaip psichiatrė galiu pasakyti, kad nieko ten labai baisaus nėra. Ji gali būti gydoma, valdoma medikamentais, psichologinėmis priemonėmis, socialine pagalba ir t. t. Bet mūsų visuomenėje dar yra didžiulė stigma“, – kalbėjo R.Mazaliauskienė.
R.Mazaliauskienė, kalbėdama apie stresą darbe, teigė, jog šia tema kalbėti dabar yra tarsi stilinga, o daug žmonių teigia jaučiantys perdegimą.
„Vienas žmogus pas mane iš Vilniaus į Kauną atvažiavo pasiklausti, ar jis tikrai patiria perdegimą, ar ne. Pagal jo nerimą aš supratau, kad jei šiuo metu ir nepatiria, tai patirs.
Europos Sąjungoje yra tokie fantastiniai klausimynai, kai atliekamos pačios įvairiausios apklausos apie ES dirbančiųjų psichikos ir fizinę sveikatą. Lietuva ten nekaip atrodo. Bet kaip galvojat, kurioje iš ES šalių darbe patiriamas didžiausias stresas? Tai Graikija.
Kai tai pamačiau, prisiminiau, kaip graikai dirba, kaip gyvena, taip pat pamaniau, kad reikia pažvelgti ir į individualius veiksmus. Todėl, kad tai, kas man yra stresas, nebūtinai stresas yra ir kažkam kitam. Kažkieno kito stresas mane gali tiesiog priversti gūžtelėti pečiais.
Individualūs veiksniai visą laiką yra labai svarbūs ir tai, kaip mes suvokiame, kaip mes tvarkomės, tai yra reikšminga“, – sakė specialistė.
Bedarbiai, emigrantai patiria daugiau sutrikimų
Gydytoja taip pat sakė, kad nors vaikams iš sunkiai gyvenančių šeimų augant gali dažniau išsivystyti psichikos ligos, tačiau didesnioji tokių vaikų dalis išauga sveiki.
„Tai reiškia, kad veikia kelių grupių faktorių sąjunga – biologiniai, genetika, pagaliau, ką žmogus pats darė. Jei aš nuoširdžiai gėriau dešimt metų, dar reguliariai vartojau narkotines medžiagas ir dar lankiau boksą, tai po kurio laiko sutrikimas gali atsirasti. Tai biologija, ir čia viskas aišku.
O psichologiniai faktoriai atsiremia į daugelį dalykų. Aš, ko gero, kaip žmogus, kuris dirba šeimos psichoterapijos srityje, labai akcentuočiau šeimą ir tai, koks tu esi žmogus. Labai daug priklauso nuo šeimos.
Man patinka kartais klausytis savo pacientų, kurie suvokia: nepaisant visų savo pastangų, pakeistų šalių, žemynų, jie nelabai toli nuo savo šeimos pabėga.
Yra sutrikimų, kurie savotiškai kaupiasi per kartas. Būna, kad iš pacientų tenka išgirsti: mūsų šeimoje visos moterys yra jautrios, aš jautri ir nemiegu, mama ir močiutė taip pat.
Tada tu suvoki, kad ne biologija eina per kartas, bet, ko gero, elgesio modeliai, ir tai daro įtaką daugelio žmonių gyvenimui.
Kaip galvojat, kurioje iš ES šalių darbe patiriamas didžiausias stresas? Tai Graikija.
Kas dar svarbu? Individualus požiūris į stresą, į santykius, į pačius įvairiausius dalykus. Ir vėl grįžtame prie socialinės aplinkos. Taip, bedarbiai, emigrantai patiria daugiau psichikos sutrikimų, nes už emigrantų nugarų dažnai yra skausminga patirtis.
Žmonės patenka į svetimą kultūrą, į sąlyginį skurdą, į socialinį nereikalingumą, nes nepaisant to, kad socialinė sistema jais rūpinasi, tačiau iš tikrųjų jie sistemai nėra reikalingi. Ir turbūt visi šie faktoriai labai veikia psichikos sveikatą ir gali turėti įtakos patiems įvairiausiems psichikos sutrikimams“, – sakė R.Mazaliauskienė.
Pasak gydytojos, žmonių gyvenimus išties veikia visiškai skirtingos aplinkybės, veiksniai, o tai parodė ir pandemija.
Pavyzdžiui, vaiko, kuris klasėje yra nedrąsus, mokymosi rezultatai pagerėjo mokantis nuotoliniu būdu, o viena moteris, kalbėdama su gydytoja, karantino metą įvardijo kaip Dievo palaimą – būdama namuose ji atrado veiklas, kurias buvo užmiršusi.
„Tad nerimas nerimui nelygus. Nerimą patiria visi, liūdesį patiria visi, o sutrikimai vystosi tikrai ne visiems“, – sakė gydytoja.
