„Šiandien medicinos specialistų bendruomenė vitaminą D vertina kitaip negu prieš dešimt metų, nes mokslinės žinios plečiasi ir tyrimai atskleidžia, kad ši medžiaga yra svarbi tiek ląstelių, tiek ištisų žmogaus organizmo sistemų funkcijoms. Kartu pabrėžiama, kad vitamino D deficitas arba nepakankamumas yra dvidešimt pirmojo amžiaus problema“, – teigia šeimos gydytoja, dr. Asta Aukštakalnienė. Taigi, dabar per vizitą pas šeimos gydytoją gyventojus dažniau pasiekia informacija, kad vitamino D turi netrūkti ne tik vaikams, bet ir tėvams bei ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms.
Gydytoja A.Aukštakalnienė teigia, kad būtų puiku, jeigu ši informacija pasiektų ir vaikų tėvus ir, be abejonės, senelius. „Dauguma vyresnio amžiaus žmonių, peržengusių 60-65 metų ribą, vis dar nežino, kad jiems būtina papildyti vitamino D atsargas organizme“, – pastebi pašnekovė.
Ji primena, kad geriausiai vitaminu D organizmas apsirūpina vasarą, kai nepridengtą ir apsauginiais kremais neišteptą odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai. Tačiau šaltuoju metų laiku vitamino D atsargos ima sparčiai sekti – Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad pavasarį vitamino D ima trūkti 3 iš 4 suaugusių gyventojų.
Dr. A.Aukštakalnienė atkreipia dėmesį, kad senjorai su vitamino D trūkumo problema susiduria kur kas dažniau negu kiti, mat vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių odoje vitamino gamyba jau nebevyksta taip aktyviai. „Be to, vyresnio amžiaus žmonės vasarą yra linkę vengti saulės, nuo ultravioletinių spindulių saugosi drabužiais, skėčiais, kremais. Tad senjorai šiltuoju laikotarpiu dažnai per dieną negauna ir tų 15-20 minučių saulės, būtinos vitamino gamybai. Be to, dalis jų serga odos ligomis ar vartoja tam tikrus vaistus ir dėl to turi vengti atviros saulės“, – dalijasi medikė, taip pat atkreipianti dėmesį į slaugomus pacientus, kurie gyvena globos namuose arba tiesiog negali judėti savarankiškai.
„Įsivaizduokite seną žmogų, kuris visą dieną praleidžia uždarose patalpose, neišeina į lauką. Jau vien dėl to organizmas negali pasigaminti vitamino D, kuris yra ypač svarbus organizmo gynybinei–imuninei funkcijai. Tokie pacientai patiria itin didelę riziką susirgti sunkiomis Covid-19 infekcijos formomis“, – aiškina A.Aukštakalnienė. Pandemijos statistika rodo, kad būtent ligotiems senyvo amžiaus pacientams, gyvenantiems globos namuose, kyla didžiausias pavojus. O tokie žmonės sudaro pakankamai didelę grupę gyventojų ne tik Lietuvoje, bet ir saulėtoje Italijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje, kurios dėl pandemijos patyrė didžiules netektis.
Gydytoja atkreipia dėmesį į tarptautinių tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad pakankamas vitamino D kiekis organizme ne tik sumažina riziką užsikrėsti Covid-19, tačiau padeda išvengti ligos komplikacijų. Pasak jos, optimali 50–60 ng/ml vitamino D koncentracija kraujyje reikšmingai padidina tikimybę – net iki keturių kartų – kad pacientas nepatirs mirtinų komplikacijų. A.Aukštakalnienės teigimu, suaugusius ir ypatingai vyresnio amžiaus žmones Lietuvoje vertėtų paraginti papildomai vartoti vitamino D preparatus bent jau šaltuoju metų laiku.
Anot gydytojos, anksčiau apie vitamino D papildus būdavo kalbama gana siauroms gyventojų grupėms – naujagimiams, nuo osteoporozės kenčiantiems senyviems pacientams ir panašiai. Pastarųjų metų tyrimai atskleidė, kad pakankamas vitamino D kiekis organizme yra labai svarbus kiekvienam nuo paauglio iki suaugusio.
