„Mūsų svoris yra tik vienas iš skaičių, – sako šeimos medicinos gydytoja ir Amerikos šeimos gydytojų akademijos narė Natasha Bhuyan. – Jis neatspindi mūsų bendros sveikatos būklės“, rašoma The Health.
Specialistai pasakojo, kad sprendimas, kaip dažnai svertis, turi atitikti jūsų asmeninius sveikatos tikslus, gyvenimo būdą ir požiūrį į svorį bei sveikatingumą. Nesvarbu, ar siekiate numesti svorio, auginti raumenis, išlaikyti esamą figūrą, ar tiesiog stebite savo bendrą sveikatą, gydytojai atsakė, kaip (ir kada) geriausiai svertis.
Pediatrė ir gydytoja, gydanti nutukimą Angela Fals, sako, kad tai, kaip dažnai turėtumėte svertis, „priklauso nuo kiekvieno žmogaus“ ir priduria, kad veiksmingas gali būti svėrimasis kas savaitę. Kartą per savaitę tikrinant svorį galima tiksliai atspindėti savo pažangą, sumažinti nerimą dėl svorio ir stebėti pokyčius.
Klivlendo klinikos dietologė Maxine Smith pritaria savaitinio svėrimosi veiksmingumui ir siūlo pasirinkti konkrečią dieną kiekvieną savaitę, pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį. Nuosekliai pasirinkdami savaitės dieną galite aiškiau suvokti savo svorio tendencijas ir lanksčiai atsižvelgti į gyvenimo būdo pokyčius.
Ekspertai vieningai sutaria, kad svarbiausia yra elgesio nuoseklumas, o ne dažnumas. 2017 m. atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad geriausių rezultatų lieknėjant pasiekiama laikantis elgesio modelio, kuris apima reguliarų svėrimąsi, mitybos stebėjimą ir bent 60 minučių intensyvios fizinės veiklos per savaitę.
Geriausias laikas svertis
Kad svoris būtų veiksmingai stebimas, A.Fals rekomenduoja svertis ryte, pasinaudojus tualetu ir prieš valgį ar gėrimus. Visada naudokite tas pačias svarstykles. Taikant šį metodą galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie jūsų pažangą.
Tiesa, A.Fals įspėja tėvus ir nerekomenduoja sverti vaikų. Ji aiškina, kad mažiems vaikams per didelis dėmesys skaičiui ant svarstyklių gali sukelti nesveiką svorio maniją, galinčią sukelti valgymo sutrikimų ir kūno įvaizdžio problemų. Ji teigia, kad tinkamesnis laikotarpis reguliariai svertis būtų vėliau: „Vyresniems paaugliams ir suaugusiesiems, kurie į svorio metimą gali žiūrėti iš labiau subalansuotos perspektyvos, dažnas ar kasdienis svėrimasis gali būti motyvuojanti priemonė, padedanti laikytis užsibrėžtų tikslų.“
Ką reikia žinoti apie svorio svyravimus
Jei kada nors svėrėtės kasdien, A.Fals sako, kad nieko keisto, jei tai sukėlė jums stresą ar neigiamai paveikė jūsų nuotaiką. Kasdienis svoris gali kisti dėl natūralių veiksnių, tokių kaip vandens susilaikymas ir hormonų pokyčiai. „Normalu, kad kasdien svorį gali skirtis keli kilogramai“, – sako A.Fals, atkreipdama dėmesį į tokius kintamuosius kaip paros laikas, apsilankymai tualete ir moterų menstruacijų ciklą.
Tyrimais taip pat nustatytas aiškus ryšys tarp svorio ir miego. Dėl nepakankamo miego gali padidėti kortizolio – streso hormono kiekis, todėl padidėja apetitas ir potraukis saldžiam, perdirbtam maistui, o tai skatina svorio augimą. Be to, miego trūkumas gali sumažinti fiziniam aktyvumui reikalingą energiją.
Nauji būdai „pasverti“ savo sveikatos būklę ne tik pagal svarstykles
A.Fals atkreipia dėmesį, kad šiandien yra įvairių metodų stebėti, kaip jums sekasi ir nebūtinai jie turi būti susiję su kasdieniu svėrimusi. Ji siūlo išmėginti paprastus metodus, pavyzdžiui, naudoti rankas, kad įvertintumėte valgio porcijas, arba porcijų lėkštę, pravers ir fizinės būklės ir miego stebėjimo programėlės, žingsnių sekimo prietaisai ir t.t.
N.Bhuyan pabrėžia, kad svarbu sutelkti dėmesį į bendrus sveikatos tikslus ir į tai, kaip jaučiatės. Pavyzdžiui, jei jūsų tikslas yra sveikiau maitintis, gaminkite namuose, stebėkite kasdien suvartojamų daržovių kiekį. Jei treniruojatės tam, kad pasiektumėte užsibrėžtą tikslą, pavyzdžiui, norite nubėgti 5 km, stebėkite kasdienių pratimų trukmę ir kaip juos atliekate laikui bėgant. Ji tiki, kad šie prasmingi tikslai ir rodikliai daro reikšmingą poveikį ne tik svoriui, bet ir bendrai sveikatai.
