„Išgirdus psoriazės diagnozę, svarbiausia nenuleisti rankų, išdrįsti ir aktyviai bendradarbiauti su savo gydytoju. Tokiu būdu galima sėkmingai įveikti sudėtingos ligos simptomus“, – pranešime žiniasklaidai teigia Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro gydytoja, edukacinio projekto „Odos akademija“ koordinatorė Iveta Gylienė.
Ji drąsina sužinojus apie psoriazę pirmiausia ieškoti būdų ne kaip ligą paslėpti, o kaip ją valdyti ir turėti sveiką odą.
Pasak gydytojos, nors skaičiuojama, kad vien Lietuvoje psoriaze serga apie 120 tūkst. žmonių, ne visi kreipiasi į gydytojus. Vis dėlto pasiryžusių pokalbiui su dermatologu pirmieji vizitai labai panašūs – pacientai užduoda tuos pačius klausimus. Specialistė įvardijo penkis, dažniausiai pasitaikančius.
Kodėl susirgau psoriaze?
Ko gero, dažniausiai pirmasis sergančiųjų psoriaze klausimas per pokalbį su gydytoju: „Kodėl susirgau?“ Tai išsiaiškinti svarbu, tačiau ne visuomet paprasta. Anot gydytojos, tam, kad būtų galima rasti ligos priežastis reikalingas nuoširdus paciento ir specialisto pokalbis.
Svarbu žengti pirmąjį žingsnį – kreiptis į specialistą, nebijoti jam pasipasakoti.
„Pirmojo susitikimo su sergančiuoju metu tikslas – pasikalbėti, išgirsti paciento istoriją – ar jo tėvai, seneliai sirgo psoriaze, kaip liga pasireiškė jiems. Nes vienu atveju psoriazė gali būti paveldėta ir pirmieji jos simptomai – bėrimai, jų pleiskanojimas – gali pasirodyti iki 40 metų.
Tačiau liga gali prasidėti ir vėlesniame amžiuje, kai artimieji nesirgo odos ligomis. Tokiu atveju gydytojui svarbu išgirsti, kaip gyvena pacientas, kaip jaučiasi, ar dažnai patiria stresą. Išsiaiškinus, kad psoriazė nepaveldėta, neretai sudėtinga identifikuoti, kas paskatino pirmuosius simptomus, todėl atviras pokalbis gelbsti nustatant ligos priežastis“, – pasakoja I.Gylienė.
Psoriazė – autoimuninė liga, kurios požymiai banguojantys – bėrimai gali pasirodyti rečiau ar dažniau, priklausomai nuo įvairių veiksnių: streso, nervinės įtampos šeimoje ar darbe, žalingų įpročių, mitybos, antsvorio, infekcinių ar virusinių ligų, sezoniškumo ir kt. Todėl pacientams svarbu susipažinti su savimi ir liga, stebėti savo būseną – kada ir kodėl atsiranda nauji bėrimai, ir papasakoti apie tai gydytojui, kad šis galėtų ieškoti būdų, kaip suvaldyti simptomus.
Ar sergant psoriaze įmanoma turėti sveiką odą?
Psoriazė, nors ir neišgydoma liga, anaiptol – ne nuosprendis, sako gydytoja. Anot jos, nereikia nusiteikti pesimistiškai, nes imantis veiksmų ir pritaikius tinkamą gydymą galima susigrąžinti sveiką odą.
Pacientams dažnai rekomenduojame sveikiau maitintis, daugiau laiko skirti poilsiui, suderinti miego režimą.
„Šiuolaikinio mokslo atradimai ir gydytojo bei paciento bendradarbiavimas gali pacientą grąžinti į laikus, kai nevargino psoriaziniai bėrimai, jų pleiskanojimas. Svarbu žengti pirmąjį žingsnį – kreiptis į specialistą, nebijoti jam pasipasakoti.
Psoriazės sunkumo laipsnis nustatomas ne tik pagal pažeistos odos plotą, bet ir atsižvelgiant į ligos poveikį paciento gyvenimo kokybei – emocinę, psichologinę savijautą. Apžiūrėjęs ir išgirdęs, kaip jaučiasi pacientas, dermatologas paskiria gydymą vietinio poveikio priemonėmis arba sisteminį gydymą tradiciniais cheminiais vaistais ar biologine terapija, kuri šiuo metu yra inovatyviausias ir efektyviausias būdas žvynelinei suvaldyti“, – pasakoja I.Gylienė.
Koks yra gydymas naujausiais biologiniais vaistais?
Sergantiems vidutine ar sunkia psoriazės forma liga sunkina gyvenimą labiausiai – išbertas kūnas verčia pacientus jaustis nepatogiai, gėdytis savęs. Tai dažnai turi įtakos įvairioms gyvenimo sritims: psichologinei savijautai, karjerai, intymiam gyvenimui, pastebi gydytoja. Todėl pacientams, siekiant sugrąžinti kokybišką kasdienį gyvenimą, skiriamas gydymas tradiciniais cheminiais vaistais ar biologine terapija. Anot I.Gylienės, natūralu, kad dėl naujausio gydymo metodo kyla daugiausia klausimų:
„Pagrindinis biologinių ir cheminių medikamentų skirtumas tas, kad biologiniai vaistai, skirtingai nei cheminiai medikamentai, yra panašūs į žmogaus organizme esančius baltymus. Jų poveikis yra selektyvus, nukreiptas į konkrečius patologinius organizmo procesus, dėl kurių atsiranda ligos simptomai.
Patys biologiniai vaistai taip pat skiriasi priklausomai nuo to, kuriuos imuninės sistemos komponentus jie veikia. Vystantis mokslui ir biotechnologijoms, kuo vaistas naujesnis ir pažangesnis, tuo labiau tikimasi, kad jis veiks greičiau ir efektyviau, bus saugesnis. Dėl to biologinė terapija ir laikoma proveržiu gydant ne tik psoriazę, bet ir kitas lėtines uždegimines ligas.“
Nepaisant to, kuris gydymo metodas skiriamas ligai suvaldyti, gydytojai nepalieka pacientų vienų – stebi gydymo eigą, esant poreikiui, ją koreguoja, vertina besigydančiųjų savijautą, vardija gydytoja.
Kokiu atveju kuris gydymo metodas tinkamiausias?
Psoriazė kiekvienam sergančiajam pasireiškia labai skirtingai, tikina I.Gylienė. Vienus vargina tik nežymūs bėrimai, kitiems pasireiškia sunkesnė ligos forma, kuri turi įtakos fizinei ir psichologinei būklei. Todėl gydymo planas kiekvienam – individualus.
„Gydymą svarbu įvertinti įvairiapusiškai, o tai atlikti galima tik nuoširdaus, atviro paciento ir gydytojo bendravimo metu. Yra aibė dalykų, kuriuos specialistui svarbu pamatyti ir išgirsti: ligos pažeidimai, jų vieta, išplitimas, ankstesnis gydymas, paciento amžius, gretutinės ligos. Taip pat specialiu klausimynu nustatomas psoriazės poveikis gyvenimo kokybei. Todėl pacientui nederėtų pačiam vertinti ligos formos, lyginantis su kitais sergančiaisiais. Kur kas pravarčiau pasiryžti pokalbiui su gydytoju“, – pataria I.Gylienė.
Kaip reikia keisti gyvenimo būdą sergant psoriaze?
Sužinoję, kad psoriazės eigą gali lemti gyvenimo būdas, pacientai dažnai yra pasiruošę keisti savo kasdienybę tam, kad palengvintų simptomus ir galėtų atsikratyti bėrimų, o dermatologai – patarti, kaip tai padaryti, sako gydytoja. Anot jos, pirmiausia užduotis sergantiems – pamilti save.
„Kone pagrindinis gyvenimo pokytis, į kurį būtina atkreipti dėmesį sergant psoriaze, – didesnė investicija į save ir savo sveikatą. Pacientams dažnai rekomenduojame sveikiau maitintis, daugiau laiko skirti poilsiui, suderinti miego režimą. Nuovargis gali sekinti ne tik nervų sistemą, bet ir imuninį pasiruošimą kovojant su įvairiomis infekcijomis. Konfliktai, nesutarimai šeimoje ar darbe gali paskatinti psoriazės plitimą, – vardija I.Gylienė. – Svarbu rūpintis savimi ir savo kūnu, antraip ligą suvaldyti vien vaistais gali būti sudėtinga.“
„Odos akademija“ – Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojų dermatovenerologų ir šios specialybės rezidentų organizuojamas visuomenei skirtas nemokamas švietėjiškas projektas apie odos ligas ir jų prevenciją. Naujausia šio projekto svetainės skiltis skirta psoriazės gydymo aktualijoms, siekiant, kad sergantieji ir jų artimieji galėtų rasti naujausią naudingą informaciją.
