Kol kas projekto iniciatoriai aiškino, kad eutanazija įsigaliotų tik esant išreikštai paciento valiai ir tai atliktų licencijuotos įstaigos, tačiau nė vienas kalbintas Šiaulių gydytojas šiam žingsniui nesiryžtų.
Kančias užbaigtų savo noru?
Įstatymo projektas reglamentuoja asmens, kenčiančio nuolatines bei nepakeliamas fizines ir (ar) dvasines kančias, kurių neįmanoma palengvinti, teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų nutraukta jo paties prašymu. Arba būtų suteikta kitam asmeniui teisė, jei dėl ligos ar sužalojimo nulemtos nesąmoningos būsenos pats negalėtų išreikšti savo valios. Pagal Seimui pateiktą projektą, prašymas atlikti eutanaziją gali būti užpildomas tik paties paciento. Eutanazijos procesą privalėtų lydėti ne vėliau kaip tris dienas iki prašymo užpildymo išduota psichiatro pažyma, kad pacientas yra sąmoningos būsenos.
Jei pacientas, išreiškiantis savo valią dėl eutanazijos atlikimo, negali prašymo užpildyti ir pasirašyti pats, pagal teikiamą įstatymo projektą, jo pavedimu dokumentą užpildyti ir pasirašyti gali jo paskirtas pilnametis veiksnus asmuo, kuris neturi jokių materialinių interesų ar kitos tiesioginės naudos, susijusių su paciento mirtimi.
Gydytojas budelio kailyje
Sergantys lėtinėmis ligomis pacientai reikalauja ypač daug dėmesio, kai kuriems reikalinga priežiūra visą parą. Šiauliuose Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre didžioji dalis slaugomų pacientų serga sunkiomis onkologinėmis ligomis, o jų kančias gydytojai slopina skausmą malšinančiais vaistais.
Centro vyriausiasis gydytojas Jonas Mikalauskas sakė, kad nė vienas sunkus pacientas nenori mirti anksčiau, jei jam lemta. Nors ir kaip nusivylę pacientai bebūtų, jie prašo vaistų, laukia gydytojų dėmesio ir paguodos.
Per daugelį metų mano darbo praktikos nė vienas pacientas ar jo artimieji neprašė padėti nueiti į kitą pasaulį.
„Lietuva dar nepasiruošusi šiam įstatymui, čia per anksti kalbėti apie eutanaziją. Per daugelį metų mano darbo praktikos nė vienas pacientas ar jo artimieji neprašė padėti nueiti į kitą pasaulį. Kaip pilietis eutanaziją vertinu neigiamai, nors tai kiekvieno žmogaus pasirinkimo teisė. Nesuprantu, kodėl į šį procesą turi būti įtraukti medikai, nes mūsų pareiga yra gydyti. Reikia prisiminti tuos laikus, kai budeliai žudydavo žmones užsidėję ant galvos kaukes, kad visuomenė jų neatpažintų ir nepasmerktų. Dabar norima, kad gydytojai taptų tais budeliais“, – nuogąstavo J. Mikalauskas.
Jei Lietuvoje būtų įteisinta eutanazija, anot vyriausiojo gydytojo, šia pasirinkimo teise pasinaudotų nedaug pacientų.
„Žmogaus organizmas labai sudėtingas. Jei žmogus jaučia skausmus, tai signalas, kurias kūno vietas reikia gydyti. Yra žmonių, kurie po insulto visą laiką šaukia, tačiau ne iš skausmo – tai insulto padarinys. Nesuvokiantys aplinkiniai gali pamanyti, kad toks žmogus kenčia skausmus. Kiekvienas sergantysis kovoja iki paskutinės minutės. Vertėtų pasimokyti iš onkologinėmis ligomis sergančių pacientų, nes jie atkakliausiai trokšta gyventi. Žmonėms, kurie prašo eutanazijos, turėtų būti teikiama psichologo ar dvasininko pagalba“, – teigė geriatras.
Eutanazija prilygtų nužudymui
Eutanazija pagal projektą būtų taikoma ne tik fizinėmis, bet ir dvasinėmis ligomis sergantiems asmenims. Laikinai einantis Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos direktoriaus pareigas Arūnas Rimkus sakė, kad į Psichiatrijos kliniką patenka daug žmonių, kurie sako norintys mirti.
„Dažniausiai žudytis bando neblaivūs asmenys dėl nenusisekusio gyvenimo, tačiau ne kartą pasitaikė, kad žmogus bandė pasitraukti iš gyvenimo dėl nepakeliamų skausmų, kuriuos sukelia lėtinės ligos. Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai žmonės nebegali gyventi jausdami psichikos sutrikimų padarinius – skausmus, erzinančius garsus. Negalėdami rasti ramybės pakelia ranką prieš save. Aš esu už eutanaziją, tačiau manau, kad jos taikymas turi būti labai atsakingas. Jei žmogus serga rimta vidaus organų liga ir patiria didelius skausmus, negali judėti, tada galbūt eutanaziją būtų galima taikyti. Tačiau kol kas nėra tokios teisės, kad žmogus apsispręstų pats – gyventi jam ar ne. Kitokia situacija su psichikos ligomis sergančiais pacientais, nes daugeliui jų galima padėti“, – teigė gydytojas.
Dažniausiai žudytis bando neblaivūs asmenys dėl nenusisekusio gyvenimo, tačiau ne kartą pasitaikė, kad žmogus bandė pasitraukti iš gyvenimo dėl nepakeliamų skausmų, kuriuos sukelia lėtinės ligos.
Pasak A. Rimkaus, daugelis psichikos ligomis sergančių sunkiai orientuojasi aplinkoje, su jais sunku gyventi artimiesiems, tačiau eutanazijos taikymas šiems žmonėms prilygtų nužudymui, nes jie negali pareikšti savo valios normaliai mąstydami.
„Žmogus vieną minutę nenori gyventi, tačiau jei jis gydosi, po kiek laiko viskas pasikeičia. Neseniai teko gydyti pacientą, kuris norėjo iššokti pro langą, nes jį kankino labai stiprūs skausmai visame kūne dėl psichikos ligos. Tačiau tam yra medikamentai, kurie gali padėti. Šis žmogus iš klinikos išvyko jau nebekalbėdamas apie savižudybę, atsirado noras gyventi“, – pasakojo A. Rimkus.
Jei Lietuvoje visgi būtų priimtas eutanazijos įstatymas, anot A. Rimkaus, derėtų pasidomėti kitų šalių praktika, kad nebūtų piktnaudžiavimų, kai suteikiama teisė kitiems žmonėms dalyvauti eutanazijos procese. A. Rimkaus nuomone, ruošiantis taikyti eutanaziją pacientui turėtų būti suteikiama psichiatro konsultacija.
Kokybiška gyvenimo pabaigos pagalba
„Šis žodis reiškia gerą mirtį. Nors pati eutanazija suvokiama kaip vaistų suleidimas, kad žmogus mirtų, todėl gydymo įstaigose šis metodas negali būti taikomas, nes tai prieštarauja visai sveikatos apsaugos strategijai. Reikia siekti padėti žmonėms juos gydant. Lietuvai reikia ne eutanazijos įteisinimo, bet daugiau diskusijų apie gyvenimo pabaigos pagalbą, kuriai būtina ne tik slauga, bet ir tam tikros paliatyvios priemonės. Jei žinome, kad žmogus nepasveiks ir jam joks gydymas nepadeda, turėtume suteikti maksimalią paliatyvią pagalbą, kad jam neskaudėtų. Tai ne eutanazija, bet kokybiška gyvenimo pabaigos pagalba. Kol kas tokios pagalbos Lietuvoje neturime“, – aiškino Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos gydytojas onkologas chemoterapeutas Leonidas Gatijatulinas.
Jei įteisins eutanaziją, tai reikš, kad galima spręsti ir neįgaliųjų klausimą juos numarinant. Vienareikšmiškai manau, kad eutanazija – tai jau įsikišimas į Dievo valią.
Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, kuriems liko kelios dienos ar savaitė gyventi, turėtų gauti intensyvų nuskausminimą. Taip žmogus išeina sava mirtimi. Kai žmogus atsisako valgyti, gydytojų konsiliumo sprendimu yra nutraukiamas dirbtinis maitinimas. Tačiau, anot gydytojo, žmogus gyvena tiek, kiek jam jėgos leidžia. Svarbiausia, kad jis nejaustų skausmo.
„Yra labai sunkių atvejų, kai net vaistai nuo skausmo nepadeda. Tokie pacientai yra dirbtinai migdomi, tada nejaučia skausmo. Lietuvoje viso to neturime. Mūsų onkologiniai pacientai prieš mirtį gyvena slaugos namuose, kur šimtą pacientų prižiūri vienas gydytojas, nes paprasčiausiai trūksta paliatyvios pagalbos gydytojų. Jei įteisins eutanaziją, tai reikš, kad galima spręsti ir neįgaliųjų klausimą juos numarinant. Vienareikšmiškai manau, kad eutanazija – tai jau įsikišimas į Dievo valią“, – teigė L. Gatijatulinas.
Pasiryžę gaivinti iki paskutinės minutės
Chirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja anesteziologė Rasa Bracaitė sakė, kad eutanazijai nepritaria, nes nė vienas nežino, kiek Dievas skyrė gyventi.
Galbūt pritarčiau pasyviai eutanazijai, nes pasitaiko, kad sunkius pacientus dar prievarta atveža gaivinti, kada jiems gaivinant sulaužomi šonkauliai.
„Yra dalykų, kurių gydytojas negali peržengti nei per savo moralinį, nei per profesinį barjerą. Vienas tokių – eutanazija. Aš tikriausiai esu reanimatologė iš prigimties, todėl manau, kad kiekvieną pacientą reikia gaivinti iki paskutinės gyvenimo minutės. Eutanazija turėtų nutraukti žmogaus kančias, tačiau pas mus reanimacijoje guli žmonės, kuriems dar galima padėti. Manau, nusikaltimas yra tais atvejais, kai į reanimacijos palatą veža mirštantį onkologijos ligonį. Žinant, kad jis vis tiek greitai mirs, reikėtų suteikti gražią mirtį ir leisti jam išeiti. Reanimacijoje žmonės reanimuojami. Galbūt pritarčiau pasyviai eutanazijai, nes pasitaiko, kad sunkius pacientus dar prievarta atveža gaivinti, kada jiems gaivinant sulaužomi šonkauliai. Manau, kad tai pasijuokimas iš kūno. Drąsiai galiu pasakyti, kad pati eutanazijos procese negalėčiau dalyvauti, o žmonių kančias galima palengvinti analgetikais, narkotiniais vaistais“, – sakė R. Bracaitė.
Eutanazijos įstatymo projektas reglamentuoja asmens teisę pasirinkti, kad jo gyvybė sąmoningai būtų nutraukta jo paties prašymu. Tačiau, kaip teigia gydytojai, net ir sunkiausi pacientai – visi nori gyventi kuo ilgiau.
