„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Gydytojai griebiasi už galvų: bijodami COVID-19, pacientai geriau apaks nei vyks į gydymo įstaigą

„Geriau apaksiu nei važiuosiu pas daktarą ir užsikrėsiu kovidu“, „geriau gyventi aklam nei mirti nuo koronos“... Tokius teiginius kone kasdien girdi Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacijos prezidentė Simona Ivaškevičienė. Baimė susirgti COVID-19 tapo tokia didelė, kad žmonės, kurie neturi artimųjų, galinčių juos nuvežti pas gydytoją, bijo važiuoti visuomeniniu transportu.
Moteris skaito laikraštį.
Moteris skaito laikraštį. / Fotolia nuotr.

Į pagalbą – socialinis taksi

Kita vertus, net jei šie žmonės ryžtųsi kelionei, to padaryti negali, nes suvaržytas susisiekimas ne tik tarp rajono centrų ir atokesnių gyvenviečių, bet ir tarp šalies miestų.

„Mūsų asociacijos žmonės papuolė tarsi į užburtą ratą – gydytojai skiria apsilankymo laiką, bet jie neturi kaip nuvažiuoti“, – teigia prezidentė.

Asociacija, norėdama prastai regintiems žmonėms padėti pasiekti gydytojus, rado išeitį – pasirašyta sutartis su programa „Socialinis taksi“. Šios programos nariai teikia

unikalią paslaugą – padeda negalią turintiems žmonėms nukakti ne tik iki gydytojų, bet ir visur, kur jiems reikia.

Socialinio taksi vairuotojai ne tik veža negalią turinčius žmones, bet ir padeda jiems išeiti iš namų, įlipti į automobilį, nuneša daiktus. Šių automobilių vairuotojai yra išmokyti teikti pagalbą neįgaliems žmonėms. Tad su „Socialiniu taksi“ neįgalieji gali išsiversti be artimųjų pagalbos.

Asmeninio albumo nuotr./Simona Ivaškevičienė
Asmeninio albumo nuotr./Simona Ivaškevičienė

„Mes su „Socialiniu taksi“ sutarėme, kad nereginčius žmones jie ne tik paims iš namų ir parveš, palydės iki durų, bet ir padės surasti gydytoją, – sako S.Ivaškevičienė. – Šiandien kalbėjausi su moterimi, kuri turi vykti į Kauno klinikas. Ji gyvena kitame mieste ir nenori važiuoti viešuoju transportu, nes nežino, ar autobuse nebus sergančiųjų COVID-19 infekcija.

Viena dažniausių akių tinklainės ligų – amžinė geltonosios dėmės degeneracija – dažniausiai nustatoma vyresniems kaip 50 metų žmonėms, o jie priklauso didesnės rizikos grupei. Todėl su „Socialiniu taksi“ sutarėme, kad kelionė turi būti, kiek įmanoma, saugesnė, ir pacientas į gydymo įstaigą važiuos vienas.“

Mokėti nereikės

Tinklainės ligomis sergantys žmonės karantino metu su „Socialiniu taksi“ gali pasiekti gydytojus oftalmologus Vilniuje ir Kaune nemokamai. Už jų kelionę sumokės Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija. S.Ivaškevičienė teigia, kad lėšų asociacija yra gavusi iš rėmėjų, taip pat pinigų yra skyrę privatūs asmenys, gauta pagal tikslines programas.

„Kol kas esame numatę, kad ši paslauga veiks karantino metu, tačiau svarstome, kaip ją pratęsti ilgesniam laikui“, – aiškina vadovė.

Deja, kol kas „Socialinio taksi“ paslaugomis gali naudotis ne visi šalies žmonės, o tik gyvenantys Vilniuje ir Vilniaus rajone bei Panevėžio, Ukmergės, Zarasų, Utenos ir Visagino rajonuose.

Prasidėjus pirmajam karantinui, buvo peržiūrėtos indikacijos, kokioms ligoms esant turi būti teikiama skubi ir neatidėliotina pagalba.

„Viliamės, kad šalyje atsiras daugiau įmonių, kurios teiks panašias paslaugas. Deja, kol kas verslininkai nelabai nori prisiimti atsakomybę ir garantuoti keleivių saugumą. „Socialinis taksi“ po kiekvieno keleivio vėdina ir dezinfekuoja automobilio saloną, laikosi kitų reikalavimų“, – sako prezidentė.

Ji pabrėžia, kad „Socialinio taksi“ paslaugomis, už kurias moka asociacija, gali naudotis ne tik asociacijos nariai, bet ir visi, kurie serga tinklainės ligomis.

„Mūsų asociacijos tikslas nėra gelbėti tik narius, bet visus žmones, sergančius tinklainės ligomis, kuriems reikia pagalbos“, – teigia S.Ivaškevičienė.

Laukti negalima

„Prasidėjus pirmajam karantinui, buvo peržiūrėtos indikacijos, kokioms ligoms ar būklėms esant pacientams turi būti teikiama skubi ir neatidėliotina pagalba“, – sako Lietuvos akių ligų gydytojų draugijos pirmininkė, LSMU Kauno klinikų Akių ligų klinikos docentė Vilma Jūratė Balčiūnienė.

Į šį sąrašą pateko kai kurios tinklainės ligos: neovaskulinė amžinė geltonosios dėmės degeneracija, tinklainės plyšimas ir atšokimas, tinklainės kraujagyslių nepraeinamumas, proliferacinė diabetinė retinopatija, diabetinis geltonosios dėmės paburkimas, stiklakūnio kraujosruvos.

„Sergantiems šioms ligomis pagalbos negalima atidėlioti ir gydymo negalima sustabdyti, nes gali išsivystyti negrįžtami pakitimai. Tuomet žmogui nebegalėsime padėti“, – teigia docentė.

Priklausomai nuo ligos, žmogų reikia pradėti gydyti kuo skubiau arba jį intensyviai stebėti, nes būklė gali greitai smarkiai pablogėti.

Asmeninio albumo nuotr./Jūratė Balčiūnienė
Asmeninio albumo nuotr./Jūratė Balčiūnienė

Vienos ligos, pavyzdžiui, tinklainės plyšimas ar atšokimas, gydomos lazeriu ar operuojant, kitos, tokios kaip amžinė geltonosios dėmės degeneracija, proliferacinė diabetinė retinopatija, – į akį suleidžiant specialių vaistų.

„Jeigu šie ligoniai neatvyks pas specialistus laiku, praras regėjimą, – tvirtina V.J.Balčiūnienė. – Prarasti regėjimą nebūtinai reiškia, kad užges akių šviesa, gali būti negrįžtamai pažeistas centrinis regėjimas, ir žmogus negalės ne tik skaityti bei rašyti, bet ir pažinti veidų, o aplinkoje galės truputį orientuotis tik remdamasis periferiniu regėjimu.“

Neatvyksta pas specialistus

„Per pandemiją žmonių, kurie dėl tinklainės ligų gydomi centralizuotai pirktais biologiniais vaistais – injekcijomis, skaičius sumažėjo daugiau kaip per pusę. Ligonių kasų duomenys rodo, kad pernai pirmą metų ketvirtį injekcijomis buvo gydyta 1470 žmonių, o antrą ketvirtį – tik 690“, – teigia docentė.

Gydytoja sako, kad taip atsitiko dėl to, kad pirmojo karantino metu buvo pristabdytas specialistų darbas.

Lietuva – ne išskirtinė. Jungtinės Karalystės specialistai suskaičiavo, kad naujai nustatomų, pavyzdžiui, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos atvejų pandemijos metu sumažėjo net 72 procentais, o į paskirtą patikrinimą neatvyko ketvirtadalis gydomų pacientų.

Jie taip pat nustatė, kad injekcijų atidėjimas trims mėnesiams per artimiausius metus gali lemti 50 proc. padidėjusią silpnaregystę, kai žmogus regos aštrumo patikrinimo lentelėje nemato net didžiausių raidžių. Mokslininkai skaičiuoja, kad Jungtinėje Karalystėje per metus atsiras apie 500 naujų aklumo atvejų vien tik dėl balandžio mėnesį atidėtų injekcijų. Gydymo pradžią atidėjus devyniems mėnesiams naujai apakusių žmonių gali padaugėti dvigubai.

V.J.Balčiūnienė sako, jog ir Lietuvos specialistai atliko tyrimą, kuris parodė, kad po pirmojo karantino net 40 proc. pacientų, kurie gydomi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Tinklainės ligų gydymo sektoriuje, liga pasunkėjo, o ilgiausi tarpai tarp injekcijų padidėjo du kartus – iki 6 mėnesių. Žmonės gali negrįžtamai prarasti regą“, – sako gydytoja.

Matydami tokią situaciją, klinikos vadovai pertvarkė gydytojų darbą, ir dabar gydytojai dirba dviem pamainomis, nuo 8-os iki 20-os valandos, kad suteiktų pagalbą kuo didesniam skaičiui pacientų.

„Netikėkite melagienomis, kad gydytojai nedirba. Dirbame intensyviau nei anksčiau. Prisiminkite, kad atidėję gydymą galite prarasti regą“, – perspėja V.J.Balčiūnienė.

Žmonės, kurie norėtų vykti pas akių gydytoją „Socialiniu taksi“, turėtų parašyti asociacijai elektroniniu paštu tinklainesligos@gmail.com arba skambinti mobiliuoju telefonu +370 672 26 222. Ten dirbantys žmonės paaiškins, kaip užsakyti „Socialinio taksi“ paslaugas. Taip pat informaciją galima rasti asociacijos Interneto puslapyje tinklaine.lt, bei feisbuko puslapyje.

S.Ivaškevičienė prašo nelaukti paskutinės minutės ir užsakyti transportą, kiek galima, anksčiau, nes antraip automobilis reikiamu metu gali būti užimtas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų