Bijo eiti į polikliniką
Vilnietei Danutei 68-eri. Daugelį metų ji kenčia nuo aukšto kraujospūdžio ir prieširdžių virpėjimo. Dėl pastarosios ligos prieš aštuonerius metus ji patyrė mikroinsultą. Laimei, plyšo maža kraujagyslė, tad dabar moteris beveik nejaučia ligos pasekmių, išskyrus tai, kad kartais „susisuka“ galva.
Kad vėl neištiktų insultas, Danutė vartoja kraują skystinančių vaistų – varfarino. Dėl to turi kiekvieną mėnesį nueiti į polikliniką, kad medikai nustatytų, kaip kreša jos kraujas.
„Kai prasidėjo karantinas, per televiziją sakė, kad eiti į polikliniką negalima, nes užsikrėsiu ir numirsiu. Ir važiuoti troleibusu negalima, ir išeiti į lauką negalima. Tai iki šiol būnu namie“, – sako Danutė.
Du mėnesius moteriai nebuvo atliktas kraujo krešėjimo tyrimas, o vaistus ji gėrė kaip anksčiau. Moteris tikina, kad gali palaukti. Tačiau Danutės dukra nenorėjo laukti, ji kreipėsi į privačiai dirbantį kardiologą, ir jis ligonei išrašė kitų vaistų, todėl dabar Danutė išgyvena, kad „dukra turi jai leisti pinigus“.
Žmonės įsibaiminę
„Taip, vyresniems žmonėms rizika užsikrėsti virusu yra didesnė, bet mes nepagalvojame, kad tiems patiems įsibaiminusiems žmonėms kyla dar didesnė rizika patirti insultą. Jiems ypač svarbu, kad būtų gerai prižiūrimi, kad gautų stabiliai veikiančių vaistų, o jei vartoja varfariną, nuolat būtų stebimi, ar vaistas tinkamai veikia. Tam reikia atlikti tyrimus“, – teigia Kėdainių ligoninės kardiologė dr. Jelena Umbrasienė.
„Ir anksčiau būdavo, kad pacientai ateidavo pasitikrinti ne kas mėnesį. Visi mes žmonės, ir ne visuomet viskas vyksta, kaip parašyta vadovėliuose arba vaistų anotacijose. Tačiau dabar situacija tapo sudėtingesnė, nes kai kurie pacientai bijo atvažiuoti atlikti tyrimų, mat turi vykti visuomeniniu transportu“, – antrina sostinės Centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Daiva Berškienė.
Kai prasidėjo karantinas, per televiziją sakė, kad eiti į polikliniką negalima, nes užsikrėsiu ir numirsiu.
Prieširdžių virpėjimu sergantis ligonis, kad nesusidarytų krešuliai ir neužkimštų kraujagyslių, turi vartoti kraujo krešėjimą reguliuojančių vaistų. Dabar visiems, susirgusiems prieširdžių virpėjimu, pirmiausia skiriamas beveik prieš 70 metų išrastas vaistas varfarinas.
Nors šis vaistas daugeliui ligonių išgelbėjo gyvybę, jį vartoti nepatogu ir nesaugu, nes gydytojas turi ne tik kiekvienam pacientui individualiai nustatyti vaisto dozę (o tai kartais pavyksta padaryti ne iš pirmojo ir net ne iš penktojo karto), bet ir nuolatos stebėti, ar ta dozė tinkamai reguliuoja krešėjimą.
Mat vaisto poveikis labai greitai gali pasikeisti – stabdęs krešėjimą, staiga gali nebestabdyti, ir atvirkščiai. Dėl to pacientui kyla rizika arba patirti insultą, arba nukraujuoti. Vaistas reaguoja ne tik su kitais vaistais, bet ir su maisto produktais, pavyzdžiui, jei žmogus suvalgė greipfruto.
Varfarino dozę reikia koreguoti net tuomet, jei ligonis ima valgyti daugiau daržovių. Dėl šios priežasties pacientai turi kas mėnesį atvykti į gydymo įstaigą, kad jiems būtų atliktas kraujo tyrimas ir kad pagal jo rezultatus gydytojas pakoreguotų vaisto dozę.
Beje, prieš keletą metų moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad Europos gydytojams tinkamą varfarino dozę ligonių organizme pavyksta palaikyti tik vidutiniškai 55 proc. vartojimo laiko. Kitaip tariant, nors ligonis vartoja vaistų, 14 dienų per mėnesį yra rizika, kad jis patirs komplikacijų.
Iki karantino Lietuvoje kas valandą insultą patirdavo mažiausiai vienas žmogus. Dažniausia insulto priežastis, kaip minėta, – prieširdžių virpėjimas. Net 3 proc. suaugusių žmonių serga prieširdžių virpėjimu ir kas ketvirtam vyresniam kaip 40 metų asmeniui yra rizika juo susirgti.
Yra saugesnių vaistų
Dalis žmonių Lietuvoje vartoja saugesnių vaistų nei varfarinas. Tai naujieji geriamieji antikoaguliantai. Jie kraujo krešėjimą veikia daug stabiliau ir, jeigu pacientas neužmirš jų išgerti, gydytojai gali būti garantuoti, kad jo kraujas krešės taip, kaip gydytojas tikisi. Todėl ligoniams nereikia kas mėnesį atlikti kraujo krešėjimo tyrimo. Tai galėtų būti alternatyva bent jau žmonėms, kuriems rizika užsikrėsti koronavirusu yra didesnė.
Nepaisant to, kad naujieji geriamieji antikoaguliantai buvo pavadinti proveržiu medicinoje, jie Lietuvoje kompensuojami tik tiems ligoniams, kuriems nepadeda varfarinas, mat yra brangesni. Pasak J.Umbrasienės, tam, kad gydytojas galėtų skirti šį vaistą, 6 mėnesius tikrinamas kraujas ir mažiausiai 3 tyrimų rezultatai turi būti blogi. Todėl neretai būna, kad tyrimus tenka atlikti 7, 8 mėnesius iš eilės.
„Dabar žmonės, kurie išsigando ir neatėjo pasitikrinti kraujo, vėl turės atlikti tyrimus iš naujo – pusės metų skaitliukas įsijungė iš naujo, – aiškina kardiologė. – Vyresni žmonės net nesuprato, kokia dabar tvarka, jiems pasakyta sėdėti namie, jie ir sėdi. Kai kurie sutrikę iki šiol skambina ir klausia, kaip patekti pas šeimos gydytoją, kaip gauti vaistų. Buvo ir tokių, kurie negalėjo prisibelsti iki šeimos gydytojo ir nusprendė patys pirkti naujuosius geriamuosius antikoaguliantus.“
Gydytoja pabrėžia, kad tokie pacientai beveik neteko galimybės ateityje gauti kompensuojamųjų vaistų, nes, jei tokių norėtų, turėtų vėl mažiausiai pusę metų vartoti varfariną.
Beje, Valstybinei ligonių kasai yra išsiųstas pasiūlymas karantino laikotarpiu atliktų kraujo tyrimų neįtraukti į skaičiavimus, kurie atliekami sprendžiant dėl kompensuojamųjų naujųjų antikoaguliantų skyrimo. Valdininkų atsakymo laukia ir gydytojai, ir ligoniai.
„Būtų prasminga ir sąžininga visiems ligoniams kompensuoti naujuosius vaistus. Juos, o ne varfariną Europos kardiologų draugija rekomenduoja kaip pasirinkimo vaistus. Dabar žmonės verčiami pusę metų vartoti neefektyvų vaistą ir tik po to gali gauti efektyvesnį. Be to, šiems žmonėms nebereikėtų vaikščioti į poliklinikas, sumažėtų rizika užsikrėsti koronavirusu“, – sako kardiologė.
Atvykęs žmogus iš karto užeina į kabinetą, jam paimamas kraujas, ir tuoj pat jis išeina namo.
Poliklinikose – saugu
Kad žmonės įsibaiminę, rodo ir J.Umbrasienės pateiktas pavyzdys: penkiasdešimtmetė klausė, ar ji nepriklauso rizikos grupei. Drąsos žmonėms nepridėjo ir Vilniaus Šeškinės poliklinikoje nustatyti 4 užsikrėtę žmonės ir dėl to uždaryta įstaiga, Ukmergės bei Klaipėdos Jūrininkų ligoninių pavyzdžiai. Tačiau medikai teigia, jog dabar pavojaus užsikrėsti poliklinikose nebėra.
D.Berškienė tvirtina, kad Centro poliklinikoje, kaip ir visose kitose, karantino metu buvo sustabdyti planiniai tyrimai ir į pastatus negalėjo patekti karščiuojantys asmenys. Į laboratoriją atėjusiems atlikti tyrimų žmonėms nereikia laukti eilėje, nes atvykimo grafikas sudarytas taip, kad pacientai nesusitiktų. Visos patalpos dezinfekuojamos.
„Atvykęs žmogus iš karto užeina į kabinetą, jam paimamas kraujas, ir tuoj pat jis išeina namo. Kontaktas su darbuotoju labai trumpas. Mūsų darbuotojai periodiškai tikrinami dėl koronaviruso infekcijos. Todėl rizika užsikrėsti yra minimali“, – teigia gydytoja.
Tai, kad poliklinikose pacientai nebesusitinka, liudija ir J.Umbrasienė: „Buvau skiepytis nuo erkinio encefalito, nesutikau nė vieno paciento.“
Dabar, kai poliklinikose atnaujinamos planinės patikros, priėmimo tvarka iš esmės nesikeis. Specialistų teigimu, pacientų srautai ir toliau bus reguliuojami taip, kad būtų kuo trumpesnis kontaktas su kitais žmonėmis.
Tiesa, per du mėnesius susidarė ilgos laukiančiųjų konsultacijos eilės, todėl, pasak Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidento prof. Juliaus Kalibato, pas šeimos gydytojus ar specialistus patekti bus sudėtinga. Vis dėlto vartojantiems varfariną žmonėms būtina atminti, kad kraujo krešėjimo tyrimus privalu atlikti kas mėnesį.
O tiems pacientams, kurie priklauso rizikos užsikrėsti koronavirusu grupei, pravartu apsvarstyti, ar nevertėtų varfariną pakeisti į gydymą naujos kartos vaistais, nes juos vartojant nereikia kas mėnesį atlikti kraujo tyrimų. Prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams skyrus efektyvių vaistų, atsirastų daugiau galimybių patekti pas gydytojus kitiems pacientams.
„Norėčiau paskatinti šeimos gydytojus aktyviai kviesti pacientus atlikti tyrimus, nepamiršti sunkiai judančių pacientų, kuriems tyrimai atliekami namie. Reikėtų pagalvoti apie galimybę jiems skirti naujuosius vaistus, – sako J.Umbrasienė.
Gydytoja teigia norinti padrąsinti sergančius prieširdžių virpėjimu ir vartojančius varfariną pacientus atvykti į poliklinikas atlikti kraujo krešėjimo tyrimus, tai saugu.
Taip pat būtina patiems sekti savo tyrimų rezultatus, užsirašyti rezultatus ir datas, kada jie gauti, žymėti kalendoriuje kito tyrimo datą po 4 savaičių.
„Kuo greičiau jums bus atlikti reikiami 6 mėnesių tyrimai, tuo greičiau atsiras galimybė kompensuoti šiuolaikišką kraują skystinantį vaistą. Būtinai apie tai pasikalbėkite su šeimos gydytoju“, – pataria kardiologė.
