Kuo daugiau jus vargina nemigos ar kitų miego sutrikimų simptomų, tuo didesnė insulto rizika, ypač, jei esate jaunesni nei 50 metų, teigiama tyrime.
Atliekant tyrimą devynerius metus buvo stebima daugiau kaip 31 tūkst. žmonių, kuriems iki tol nebuvo nustatytas insultas. Žinia, insulto rizika paprastai yra didesnė vyresnio amžiaus asmenims, turintiems įvairių kitų sveikatos problemų.
Atlikę kitų veiksnių, lemiančių insulto riziką, kontrolę, mokslininkai nustatė, kad asmenims, kuriems pasireiškė nuo 5 iki 8 nemigos simptomų, rizika patirti insultą buvo 51 proc. didesnė, palyginti su tais, kurių nemiga apskritai nekankino, rašoma žurnale „Neurology“ paskelbtame tyrime.
Palyginimui, žmonėms, kuriems buvo nuo vieno iki keturių simptomų, insulto rizika buvo 16 proc. didesnė, palyginti su neturinčiais nemigos simptomų, nustatyta tyrime.
Pasak Mayo klinikos, pagrindiniai nemigos simptomai:
- sunkumas užmigti;
- prabudimas naktį;
- prabudimas per anksti ryte;
- nuovargio pojūtis pabudus;
- mieguistumas dieną;
- nerimas, depresija ir irzlumas;
- nerimas prieš miegą,
- sunkumas susikaupti ir išlaikyti dėmesį, dažnesnės klaidos.
„Yra daugybė gydymo būdų, galinčių padėti žmonėms pagerinti miego kokybę, todėl nustačius, kurios miego problemos lemia didesnę insulto riziką, galima anksčiau pradėti gydyti ar taikyti elgesio terapiją, tokiu būdu sumažinti insulto riziką vėlesniame amžiuje“, – pranešime sakė pagrindinis tyrimo autorius ir epidemiologas Virdžinijos Sandraugos universiteto Ričmonde mokslininkas Wendemi Sawadogo.
Geriau trumpiau ar ilgiau miegoti?
Balandžio mėnesį paskelbtame tyrime, kuriame buvo analizuojami duomenys apie daugiau kaip 4500 asmenų, panašūs rezultatai nustatyti ir dėl kitų miego sutrikimų tipų.
Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie miegojo mažiau nei 5 valandas naktį, tris kartus dažniau patyrė insultą nei tie, kurie reguliariai miegojo 7 valandas – tokią minimalią miego trukmę suaugusiems rekomenduoja JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC).
Sveikatos problemų kėlė ir per ilgas miegas. Vidutiniškai miegant daugiau nei 9 valandas, insulto rizika padidėjo dvigubai.
Atlikto tyrimo duomenimis, rezultatai išliko tokie patys net ir eliminavus kitus veiksnius, galinčius daryti įtaką insulto pasireiškimui: depresiją, piktnaudžiavimą alkoholiu, rūkymą ir nepakankamą fizinį aktyvumą.
Miego apnėja – būklė, kai žmonės nustoja kvėpuoti kelis kartus per valandą – buvo susijusi su tris kartus didesne insulto rizika, teigiama jau minėto tyrimo pareiškime. Knarkimas įvardijamas kaip vienas iš miego apnėjos rizikos požymių. Knarkiančių žmonių tikimybė patirti insultą buvo 91 proc. didesnė nei neknarkiančių.
Kaip miego sutrikimai susiję su insultu?
Dr. Phyllis Zee, Šiaurės vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos Čikagoje Cirkadinės ir miego medicinos centro direktorė, interviu CNN sakė, kad trumpas, fragmentiškas miegas ir miego apnėja gali sutrikdyti organizmo gebėjimą reguliuoti medžiagų apykaitą, kraujospūdį ir uždegimus – insulto rizikos veiksnius.
„Prastas miegas gali sutrikdyti natūralų kraujospūdžio sumažėjimą, kuris vyksta nakties miego metu, ir prisidėti prie hipertenzijos – svarbaus insulto ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnio“, – sakė dr. Ph.Zee ir pridūrė, jog atliekant kitus populiacijos tyrimus, pastebėta panašių sąsajų tarp prasto miego ir tokių sveikatos sutrikimų kaip cukrinis diabetas, širdies ligos ir demencija.
Gera miego higiena, sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas – tai pagrindiniai būdai, kaip sumažinti neigiamą miego sutrikimų poveikį ir insulto bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką, teigė Nacionalinės žydų sveikatos tarnybos (National Jewish Health) Denveryje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir sveikatingumo direktorius dr. Andrew Freemanas:
„Visada primenu pacientams, kad maždaug septynių valandų nepertraukiamas miegas naktį gerina širdies darbą ir mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.“
Parengta pagal: edition.cnn.com.
